2011 Balandžio 18

Medininkų žudynės

Medininkų bylos nagrinėjimas baigtas, nuosprendis K.Michailovui bus skelbiamas gegužę

BNS

Nuosprendis buvusiam sovietų milicijos specialaus būrio OMON pareigūnui Konstantinui Michailovui, kaltinamam dalyvavus Medininkų žudynėse, bus skelbiamas gegužės 11 dieną.

Tai pirmadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, baigęs nagrinėti K.Michailovo bylą.

Byla teisme buvo nagrinėjama maždaug dvejus metus, o Generalinė prokuratūra ją tyrė apie 18 metų. Per visą bylos tyrimo laiką ir jos nagrinėjimą teisme kaltinamasis su gynėju parašė šūsnius skundų, tačiau aukštesnės instancijos teismai juos pripažindavo nepagrįstais. Bylą prašyta nutraukti dėl senaties, grąžinti tirti prokurorams.

K.Michailovas, kurį prokurorai siūlo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, bus pirmasis iš bylos kaltinamųjų, kuriam Lietuva paskelbė nuosprendį. Kitų įtariamųjų Rusija neišduoda.

Pirmadienį itin sunkiais nusikaltimais kaltinamam Latvijos piliečiui teismas suteikė paskutiniojo žodžio teisę.

Kaltinamasis, kuris anksčiau turėjo Nikulino pavardę, kalbos pradžioje sakė norintis, kad visi jo bylą stebintys ir joje dalyvaujantys asmenys galvotų savo galva ir remtųsi savo logika.

“Daugeliui žmonių nėra žinomos bylos aplinkybės, tačiau jie nusiteikę iš anksto – esą čia teisiamas kraujo ištroškęs specialiųjų tarnybų žudikas”, – sakė K.Michailovas. Jis, kaip ir per visą procesą, kartojo esąs nesusijęs su Lietuvos pareigūnų žudynėmis ir teigė, kad nėra surinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti.

K.Michailovas taip pat piktinosi žiniasklaida, sakydamas, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, jis be teismo nuosprendžio viešai vadintas žudiku.

Kaltinamasis teigė, kad jį tardė Policijos departamente be advokato, vertė pripažinti kaltę ir gąsdino, jog, jeigu teismas paleis, būsiąs nužudytas. “Ir čia demokratinė valstybė…” – kalbėjo K.Michailovas.

Buvęs omonininkas tikino nesulaužysiąs savo valstybei duotos priesaikos ir visi esą žino, kad juo galima pasikliauti. Jis darė prielaidas, kad Medininkų pareigūnus galėjo nužudyti Vilniuje dislokuoti omonininkai.

K.Michailovas kelis kartus išreiškė gilią užuojautą salėje esantiems nužudytųjų artimiesiems ir teigė suprantąs, ką jiems teko išgyventi prieš 20 metų.

”Dievas mato – aš sakau tiesą”, – sakė K.Michailovas. Jis taip pat papasakojo istoriją, kaip jaunystėje dirbo fizinio lavinimo mokytoju vaikų darželyje ir labai rūpinosi kartu su kitais vaikais sportuoti negalinčia mergaite.

Nužudyto muitininko Stanislovo Orlavičiaus našlė Genovaitė Orlavičienė po posėdžio žurnalistams sakė, jog tikėjosi teisiamojo prisipažinimo.

Tuo tarpu nužudytojo dukrą Jolantą Orlavičiūtę papiktino teismo salėje sėdėjusi, jos žodžiais, “,Michailovo palaikymo komanda”. Esą teisiamasis su jais bendraudavo gestais ir šypsenomis.

“Nejauku buvo” , – žurnalistams prasitarė moteris.

Prieš suteikdamas paskutinįjį žodį, teismas dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą K.Michailovui.

Teismas atsižvelgė į tai, kad už nusikaltimus jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos, užsienietis anksčiau teistas du kartus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, stengdamasis išvengti griežtos bausmės, gali bėgti ir slėptis.

Anksčiau kalbėjęs kaltinamojo advokatas teigė, kad K.Michailovas prie nusikaltimo nėra prisidėjęs ir kėlė abejones dėl liudytojų parodymų.

“Mes bandome rasti tai, ko nėra”, – tvirtino K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius.

Jis teigė, kad dvejus metu vykstantis teismo procesas yra beviltiškas, ir esą nuo teismo verdikto priklausys, ar žmonės Lietuvoje galės jaustis saugiai. A.Marcinkevičiaus teigimu, procesas yra pagrįstas vienos institucijos – Generalinės prokuratūros, asmeninėmis ambicijomis.

Be to, advokatas abejojo liudytojų parodymais, ypač įslaptintų liudytojų teiginiais – jie neva yra neaiškūs, netikslūs.

“(Apie K.Michailovą – BNS) liudytojas niekada nieko konkretaus nėra parodęs ir negali parodyti, nes, pirma, mūsų ginamasis nėra susijęs su šiuo baisiu nusikaltimu (..) Antra, ir dėl to, kad jis pats ten nebuvo”, – kalbėdamas apie vieną įslaptintų liudytojų tvirtino A.Marcinkevičius.

Generalinės prokuratūros prokurorai K.Michailovą pasiūlė įkalinti iki gyvos galvos. Jie teigė surinkę pakankamai duomenų, kad K.Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.

Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.

Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.

K.Michailovas, anot prokuratūros, sutiko ir susitarė su A.Laktionovu ir A.Ryžovu įvykdyti įsakymą ir apie 24 val. išvyko į Medininkus. Jie turėjo maišą, kuriame galimai buvo “Kalašnokovo” automatas. Juos vežė kitas OMON pareigūnas Tadeušas Gudanecas ir dar vienas Vilniaus OMON pareigūnas.

Pasak prokuroro, T.Gudanecas vežė rygiečius iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus 800 metrų iki Medininkų jam buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.

Liudytojų parodymais remiantis, teisėsaugininko teigimu, Medininkų postą užpuolę asmenys į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

T.Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvus važiuoti į Vilnių. Pradėjus švisti prie jų dideliu greičiu privažiavo automobilis, kuris, kaip teigė prokuroras, buvo pagrobtas iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų.

Iš jo iššoko Rygos OMON pareigūnai, įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną. Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę.

K.Michailovas tikino, kad nei jam, nei A.Laktionovui, nei A.Ryžovui tokios užduoties niekas nebūtų patikėjęs.

K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Kitus įtariamuosius Rusija atsisako išduoti.

Per užpuolimą nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės “Aras” policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.

Sunkai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...