2015 Balandžio 28

Mažmeninė prekyba: lojalumą šiandien skatina visuomet žema svarbių produktų kaina

veidas.lt

Maxima

Kainos. Pastaruoju metu mažmeninės prekybos rinkoje įvyko nemažų pokyčių. Rinkos lyderis prekybos tinklas „Maxima“ metų pradžioje paskelbė keičiantis kainodarą ir vidutiniškai 13 proc. atpigino per 1500 maisto ir kitų kasdienio vartojimo prekių. Lyderio pavyzdžiu pasekė ir kiti prekybos tinklai, mažesnėmis apimtimis taip pat atpiginę dalį savo prekių.

 

Kainų karą pradėjęs prekybos tinklas „Maxima“ šių metų balandį žengė dar vieną žingsnį įgyvendindamas savo kainų mažinimo strategiją – atpigino dar daugiau prekių. Šiuo metu tinklo parduotuvėse ženklu „Atpigo“ galima rasti jau apie 1,5 tūkst. pažymėtų prekių, kurių kainos bendrovės pelno sąskaita mažėjo apie 12 proc. UAB „Maxima LT“ generalinio direktoriaus Žydrūno Valkerio teigimu, tai dar ne paskutinis kainų mažinimas šiais metais.

 

Pirkėjai vertina itin palankiai

 

Žingsnį mažinti reguliarias prekių kainas, prekybos tinklo skelbtais duomenimis, palankiai vertina devyni iš dešimtiems Lietuvos pirkėjų ir tiek pat jų pageidauja, kad prekių būtų atpiginta dar daugiau. Šių metų kovo pabaigoje „Maximos“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu metodu gyventojų namuose parodė, kad 60-iai proc. pirkėjų pirmuoju kainų mažinimo etapu atpigintos prekės jau padėjo sutaupyti. „Maximos“ skaičiavimais, pirkdami atpigintas prekes kovo pabaigoje pirkėjai jau buvo sutaupę per 2 mln. eurų.

Kaip teigia „Maxima“, labiausiai lietuviai sutaupo pirkdami šviežio maisto ir bakalėjos prekes, nes būtent šios grupės prekės vyravo pirmuoju etapu pigintų prekių sąraše. Tarp jų buvo pienas, duona, mėsa, vaisiai ir daržovės, konditerijos ir kulinarijos gaminiai, taip pat gėrimai ir svarbiausios pramoninės prekės – tai, ką, tinklo atstovų teigimu, jų pirkėjai perka kasdien.

Antruoju etapu piginta dar beveik pusė tūkstančio prekių: dalis šviežios mėsos ir žuvies produktų, kai kurie vaisiai ir daržovės, pieno produktai, duonos, konditerijos ir kulinarijos gaminiai, kitos bakalėjos ir buities prekės.

 

„Maximos“ vadovas neslepia, kad pirkėjų pamėgtų prekių kainas tinklas mažina norėdamas padidinti savo konkurencingumą. „Šiam žingsniui ruošėmės jau seniai, atlikome įvairius tyrimus ir statistinę analizę. Matėme šiokių tokių neigiamų ženklų: mažėjo mūsų tinklo užimama rinkos dalis, pirkėjų apsilankymo skaičiai, lėčiau nei rinka augo apyvarta. Svarbiausia – matėme besikeičiančius pirkėjų lūkesčius: prioritetą jie ima teikti ne trumpalaikėms akcijoms, o nuolatinėms žemesnėms produktų kainoms, ypač šviežio maisto skyriuose“, – sako Ž.Valkeris.

Kaip teigia bendrovės vadovas, 2009 m. akcijos ir specialių kainų pasiūlymai vartotojams tapo itin aktualūs dėl ekonominės padėties, ir galiausiai pirkėjai prie nuolaidų priprato. Pavyzdžiui, 2009 m. Lietuvoje pirkėjų krepšeliuose 31 proc. prekių sudarė prekės su nuolaidomis, o pernai – net 44 proc. Tai reiškia, kad beveik pusę visų prekių pirkėjai pirko su nuolaidomis. Tačiau vis mažiau pirkėjų per įvairias apklausas teigia, kad akcija lemia jų pasirinkimą. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ 2014 m. pabaigoje atliktas pirkėjų elgsenos tyrimas  parodė, kad pagrindinis pirkėjų apsisprendimą pirkti lemiantis veiksnys šiuo metu – poreikius atitinkantis asortimentas ir produkcijos kokybė už mažą kainą. Kitaip tariant, reikalingų prekių pasiūla už mažą kainą kasdien, nelaukiant nuolaidų.

Visi prekybos tinklai tikina, kad piginamos prekės akcijų nepakeis, nes Lietuvos pirkėjai pernelyg prie jų pripratę. Tačiau mažinant ir reguliarias prekių kainas stengiamasi patenkinti pirkėjų poreikį kasdienių prekių įsigyti pigiau nemedžiojant akcijų. Kaip rodo „Maximos“ turimi duomenys, akcijos ir toliau išlieka labai populiarios, tačiau į pirkėjų krepšelius pamažu krinta ir dalis produktų, kurių kainos sumažėjo būtent dėl minėto ilgalaikio strateginio žingsnio, o ne dėl trumpalaikių nuolaidų.

 

„Maximos“ atstovų teigimu, strateginis sprendimas mažinti nuolatines populiarių prekių kainas lėmė ir pagrindinių bendrovės rodiklių gerėjimą. Šių metų kovą, palyginti su vasariu, fiksuotas 2,6 proc. bendrovės apyvartos augimas, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, 2,7 proc. didėjo pirkėjų apsilankymo skaičius ir šiek tiek daugiau nei 1 proc. augo kiekinis bendrovės pardavimų skaičius.

Nors konkrečių ateities planų prekybos tinklas neatskleidžia, jo vadovas Ž.Valkeris teigia, kad piginamų prekių šiais metais dar tikrai bus. „Siekiame, kad metų pabaigoje būtų sumažintos visų svarbiausių kasdienio vartojimo prekių kainos. Planuojame, kad metų pabaigoje jos sudarys maždaug ketvirtadalį bendros viso mūsų prekybos tinklo apyvartos – apie 355 mln. eurų. Ateityje piginamų prekių skaičius gal ir nepadidės itin smarkiai, tačiau ir toliau piginsime tas prekes, kurios pagal pardavimo kiekius pirkėjams yra pačios aktualiausios ir reikalingiausios“, – sako „Maxima LT“ generalinis direktorius.

 

Paklaustas, kas yra tas pirkėjams aktualus asortimentas, „Maximos“ vadovas sako, kad pirmiausia – platus aukštos kokybės šviežių produktų pasirinkimas. Pačios svarbiausios šviežio maisto kategorijos, kurių prekes perka beveik absoliuti dauguma pirkėjų, yra pieno produktai, duonos gaminai, vaisiai ir daržovės. Šių prekių pirkėjai į parduotuves užsuka nuo dviejų iki keturių kartų per savaitę.

„Lietuvos pirkėjams svarbu, kad dauguma prekių būtų lietuviškos, mat lietuviška kilmė prilyginama kokybei. Be to, lietuviškų produktų kaina neretai būna konkurencinga importuotų prekių atžvilgiu“, – teigia Ž.Valkeris.

Dėl minėtų priežasčių lietuviškų produktų paklausa „Maximos“ parduotuvėse pastaruosius kelerius metus ypač didėja. Lyginant 2013 ir 2014 m. tinklo apyvartos pokytį matyti, kad lietuviškų daržovių paklausa šalyje išaugo 11 proc., šviežios mėsos – 15 proc., kulinarijos – 9 proc., konditerijos – 7 proc. Lietuviška kilmė pirkėjams itin svarbi renkantis mėsą ir vaisius bei daržoves – šių kategorijų prekių lokalumas, palyginti su kitomis kategorijomis, pats svarbiausias.

Siekdami užtikrinti kuo didesnį lietuviškų prekių pasirinkimą, prekybos tinklai nuolat plečia savo tiekėjų iš Lietuvos gretas ir jų prekių dalį bendrame asortimente. Pavyzdžiui, lietuviškų produktų dalis „Maximos“ asortimente sudaro apie 80 proc. Vien per praėjusius metus ši dalis išaugo iki 5 proc. Šiuo metu tinklas dirba su maždaug 700 tiekėjų iš Lietuvos ir nuolat ieško naujų galimybių lietuviškų prekių asortimentą dar plėsti.

 

Bendrovės vadovo Ž.Valkerio teigimu, vien tiekėjų iš Lietuvos paieška neapsiribojama. „Kad užtikrintume didelį šviežio, daugiausia lietuviško, maisto pasirinkimą parduotuvėse, kas mėnesį investuojame iki 1 mln. eurų. Plečiame šviežio maisto skyrius, naujiname jų įrangą, trumpiname prekių kelią tiekimo grandinėje nuo tiekėjo iki mūsų pirkėjo, dėl to vis daugiau maisto ruošiame tiesiog parduotuvėse. Šias investicijas išlaikysime ir šiemet“, – pasakoja „Maxima LT“ vadovas.

Įgyvendindamas savo ilgalaikę kainų mažinimo strategiją prekybos tinklas „Maxima“ papildomai per 2015 m. ketina investuoti dar 10 mln. eurų.

 

Ieva Stankevičienė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...