2010 Lapkričio 01

Investicijos

Mažindama investicijas valstybė gali likti prie suskilusios geldos

veidas.lt

Kitąmet Lietuvoje nebus pradėtas nė vienas naujas ilgalaikis investicinis projektas, mat valstybės užsakymai bus nukreipti tik į pradėtų darbų užbaigimą.

2011-aisiais Lietuva šalies viduje investuos 1,2 mlrd. Lt mažiau nei šiemet ir 1,4 mlrd. Lt mažiau nei planavo investuoti pagal Valstybės investicijų programą. Iš viso investicijos su ES parama sieks 3,7 mlrd. Lt, iš kurių nacionalinės lėšos sudarys kiek daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Taigi, valdantieji, turėdami tikslą sumažinti valstybės biudžeto deficitą, nusprendė, jog geriausia tai daryti braukant investicijų eilutes. Tiesa, tai turės tam tikrų padarinių ir dauguma jų neigiami.

Žvelgiant į šiuo metu Seimui pateiktą tvirtinti Valstybės investicijų programą matyti, kad prioritetinės valstybės investicijų sritys yra valstybės valdymas, kultūra, visuomenės apsauga ir informacinės technologijos, o labiausiai investicijos atitraukiamos iš švietimo, aplinkos apsaugos, transporto ir ryšių sričių. Kitąmet valstybės investicijos į valstybės valdymą didėja 7 mln. Lt, į kultūrą – 6 mln. Lt, į visuomenės apsaugą – 92 mln. Lt, informacines technologijas – 46 mln. Lt. Tuo tarpu investicijos į aplinkos apsaugą kitąmet bus 399 mln. Lt mažesnės, į švietimą – 247 mln. Lt, į transportą ir ryšius – 155 mln. Lt mažesnės nei pernai. Investicijų poreikį planuojančios ministerijos teigia, kad pinigų stygiaus veikiausiai neva nepajus, nes tiesiog nebus pradėti nauji projektai, o darbo užteks įgyvendinant pradėtų darbų užbaigimą.

Tačiau kitąmet 1,2 mlrd. Lt mažesnės nei šiemet valstybės išlaidos investiciniams projektams įgyvendinti vienareikšmiškai atsilieps šalies smulkiam, vidutiniams ir stambiam verslui. Įmonės neteks nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių dešimčių milijonų litų vertės siekiančių valstybės užsakymų, o tai reiškia, kad ne tik nebus sukurta nauja infrastruktūra, bet ir naujų darbo vietų.

Struktūrinių investicijų konsultavimo centro „SIKC“ direktorius Donatas Voveris atkreipia dėmesį, kad nacionalinių lėšų dalies mažėjimas valstybės investicijų programoje įtakoja ir mažėjantį struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. „Dalis organizacijų imdavosi įgyvendinti ES finansuojamus projektus vien dėl to, kad jiems įgyvendinti buvo skiriamos ir valstybės lėšos, mat neretai pridėti savų lėšų nėra galimybių“, – teigia D.Voveris. Pašnekovo duomenimis, išasfaltuoti vieną kilometrą vietinės reikšmės kelio kainuoja 0,5 mln. Lt, už 1 mln. Lt galima išasfaltuoti kilometrą gyvenvietės gatvės, už 3 mln. Lt galima rekonstruoti mokyklą ir sumažinti energijos suvartojimą joje. Tai tik keli pavyzdžiai investicinių projektų, kurie nebus atlikti šalies investicijoms mažėjant 1,2 mlrd. Lt.

Ne investicijos, o neatsiperkanti duoklė

Verslininkai negaišta laiko skaičiuodami, kas būtų, jeigu nebus, tačiau patys taip investicijų kaip valstybė neplanuotų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui atrodo, kad didžioji dalis valstybės išlaidų numatytų Valstybės investicijų programoje yra duoklė tam tikroms organizacijoms ir tik maža dalis išlaidų yra atsiperkančios. „Prasidėjus ekonomikos recesijai dauguma valstybių kaip tik skatino vidaus vartojimą ir didino analogiškas programas. Lietuva ir dar kelios ES valstybės nuėjo priešingu keliu – taupymo. Dabar vis daugiau šalių taip pat galvoja, kad mažinti deficitą galima taupant ir mažinant išlaidas. Vidaus vartojimo skatinimas per valstybės išlaidas iššaukia valstybės skolos ir biudžeto deficito augimą, o tai nėra gerai. Todėl vykdant valstybės investicijas derėtų žiūrėti, ar iki to laiko, kai norima pasiekti subalansuotą biudžeto deficitą šios investicijos atsipirks, ar taps dar didesne našta. Jeigu investicijos skatins dar didesnį išlaidavimą, tai valstybės tikslai bus dar labiau atitolinti“, – mano S.Besagirstas.

Teigiama, kad bent kokia valstybės investicija trumpuoju laikotarpiu duoda efektą ir naudą, bet reikia vadovautis protingo verslininko logika, kad kiekvienas išleistas litas turi atsipirkti. Pvz., jeigu valstybė nusprendžia investuoti į dujų terminalo statybas, tai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu investicijos grąža yra garantuota. Tuo tarpu kur nors provincijoje rekonstravus ligoninę, kurią už kelių metų reiks uždaryti, galimas tik trumpalaikis efektas, kai ją rekonstruojant darbo turės statybininkai ir kol ji veiks – dirbs žmonės.

Be analizės ir kontrolės

Analizuodami valstybės investicijų programą verslininkai labiausiai pasigenda numatytų investicijų sąnaudų ir naudos analizės, kurią pateikti valdant valstybės investicijas rekomenduojama jau ne pirmus metus. Tai esą padėtų efektyviau valdyti valstybės investicijas ir veikiausiai būtų viena iš priemonių investicinių projektų kainai nepadidėti dvigubai, kaip yra šiuo metu.

Dr. Stasys Valentinavičius, VU Ekonominės politikos katedros docentas, paklaustas apie valstybės investicijas pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad šios investicijos vykdomos neefektyviai ir nė vienas verslo savininkas savo įmonės lėšų taip nešvaistytų. „Tačiau nesant jokios kontrolės, vykdydamas valstybės užsakymus verslas neretai ima piktnaudžiauti. Užtenka pasižiūrėti į viešųjų pirkimų vykdymo procesą, kai valstybės užsakymo sąmatinė vertė būna viena, o pasirašius sutartis su užsakymų vykdytojais projektų kaina padvigubėja. Nėra kontrolės, niekas nesigilina, o kodėl taip atsitinka. Jeigu būtų atliekama tokia analizė, tai už turimus pinigus būtų galima padaryti žymiai daugiau ir geriau. Juk taupyti galima ne tik braukant biudžeto projektą, bet ir investuojant į naujus projektus su sąlyga, kad ir juos įgyvendinant bus taupoma. Mat tą patį projektą galima įgyvendinti už realią 100 mln. Litų sumą, o netaupant ir už 200 mln. Lt“, – pažymi dr. S.Valentinavičius, prisiminęs valstybės užsakytą sostinės dumblo valymo įrenginių statybos projektą, kurio viešojo konkurso pažeidimus jau ėmėsi nagrinėti Generalinė prokuratūra.

Pasak pašnekovo, kai vykdydamas valstybės užsakymus verslas sukuria naujas darbo vietas ir turi darbo yra sveikintina, tačiau kai verslas stengiasi iš valstybės „išmelžti“ kuo daugiau pinigų, tai yra didesnė žala nei nauda, mat neretai valstybės užsakymus gauna politikų draugai ir artimieji bei pačių ministerijų specialiai įsteigtos bendrovės. S.Valentinavičius abejoja, kad 2011-aisiais investuojant Valstybės investicijų programoje paliktus 3,75 mlrd. Lt bus taupoma.

Jam antrina ir asociacijos Investors Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Jos nuomone, valstybė nėra pati geriausia investuotoja. „Investicijų sumažinimas rodo, kad tiek lėšų nebus iššvaistoma. Žinoma, kai yra mažinamos investicijos – nėra gerai, nes gerai paieškojus biudžete būtų galima atrasti ir kitų išlaidų mažinimo būdų, bet jeigu šie pinigai nebus paleisti vėjais irgi neblogai“, – teikia R.Skyrienė, kurios įsitikinimu sumažėjusius valstybės užsakymus pakeis atsigaunančio privataus sektoriaus užsakymai.

Šaltinis: Finansų ministerija

Statybų bendrovės „Eika“ vadovo, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio komentaras
Investicijų mažinimas tikrai liūdna tendencija, nes jų paskirtis – skatinti verslo, ekonomikos gyvybingumą, kurti naujas darbo vietas, naujas galimybes. Tačiau įvertinant valstybės bendrą situaciją ir finansus, matyt, jų karpymas, mažinimas ar ribojimas yra neišvengiamas. Skolinimasis investicijoms taip pat nėra išeitis, nes kaip rodo mūsų valstybės valdymo patirtis ir praktika trūksta prioritetų ir kriterijų, remiantis kuriais būtų daromos efektyvios investicijos, o ne tiesiog vyktų pinigų „įsisavinimas“ ar jų panaudojimas.

Šiandien neturime kaštų ir naudos analizės, apie kurią daug kalba žinomi šalies ekonomistai. Dėl to pirmiausia manau reikėtų susitvarkyti viduje – su viešaisiais pirkimais, biurokratinę kontrolės sistemą pakeičiant į tikrai veikiančią ir efektyvią, kuri užtikrintų procesų skaidrumą ir būtų konstruktyvus pagalbininkas, o ne dirbtinas „stabdis“ kuriant bei įgyvendinant visuomenei reikalingus projektus.
ES parama taip pat privalo turėti labai aiškius prioritetus, kad ji būtų naudojama tikslingai, kad valstybė turėtų ilgalaikius tikslus ir numatytų rezultatus bei naudą, kuriuos pajaustų dauguma žmonių, o ne vien siaura interesų grupė trumpalaikėje perspektyvoje. Manau, kad ES parama galėtų labai pasitarnauti sprendžiant pastatų energetinio efektyvumo didinimo klausimus, kurie šiandien itin aktualūs ir skausmingi žmonėms.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Leo Leo rašo:

    Kvailas straipsnis, o biudzetas koks ?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...