2011 Rugsėjo 28

Lietuvuviško interneto peripetijos

veidas.lt

Lietuviškos interneto naujienų svetainės, ypač www.delfi.lt bei www.lrytas.lt, – tai bene daugiausiai žmonių pritraukiantys lietuviški portalai. Tačiau vargu, ar šiais skaičiais vertėtų džiaugtis pačiais savaime. Gilesnė lankymosi priežasčių bei ketinimo toliau lankytis tame portale analizė gali atskleisti, ar iš tiesų tai nėra tik dramblys molio kojomis.

Šių metų viduryje atliktas tyrimas, kurio pagrindas – svetainės įvertinimas iš vartotojo perspektyvos pagal psichologines dimensijas. Apklausta 119 asmenų, besilankančių bent vienoje iš penkių lietuviškų naujienų svetainių: www.delfi.lt, www.lrytas.lt, www.15min.lt, www.alfa.lt bei www.balsas.lt. Gauti rezultatai intriguoja: labiausiai ketinimas lankytis tam tikroje naujienų svetainėje priklauso ne nuo kažkokių unikalių tam tikros svetainės savybių ar jų ypatingos reikšmės vartotojui, o nuo vartotojo įpročio lankytis joje. Kitaip tariant, kasdienį svetainės pasirinkimą lemia ne racionalus svetainės įvertinimas, o labiau automatinis sprendimas, susiformavęs pirmųjų apsilankymų metu. Ypač didelė ketinimo lankytis priklausomybė nuo įpročio išryškėjo www.delfi.lt svetainės atveju. O tai suponuoja prielaidą, kad seniausiai nemokamas paslaugas pradėjusi teikti naujienų svetainė „prisijaukino“ klientus ne todėl, kad buvo kažkuo unikali, o tiesiog, kad tokia buvo.

Įdomu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių savo dažniausiai lankomą naujienų svetainę, kurioje dauguma, beje, lankosi jau ilgą laiką (daugiau nei vienerius metus), pagal įvairius parametrus vertina tik vidutiniškai. O tokių užsienio naujausiuose autorių darbuose akcentuojamų didžiulį motyvuojantį poveikį lankytojo norui sugrįžti turinčių potyrių kaip: naršant patiriamas malonumas, smagumas, sužadinamas smalsumas ar vaizduotė, pasinėrimas į svajones, – dauguma respondentų teigė apskritai nepatirią. Atitinkamai nestebina ir respondentų atsakymai dėl tolesnių jų ketinimų – dauguma jų tikimybę ateityje sugrįžti į dabar dažniausiai lankomą svetainę ar ir toliau daug ja naudotis vertina tik vidutiniškai. Tai rodo, kad nors tam tikros naujienų svetainės jau ilgą laiką džiaugiasi dideliais vartotojų srautais, iš tiesų jos visiškai nėra užsitikrinusios savo lankytojų lojalumo.

Turint omenyje tai, kad suvokiami perėjimo kaštai į kitas naujienų svetaines yra labai žemi (t.y. dauguma vartotojų nemano, kad pradėti lankytis kitoje tokio tipo svetainėje jam būtų intelektualiai, emociškai ar moraliai sudėtinga), galima daryti išvadą, kad jei kitos naujienų svetainės imtųsi aktyvesnės jaunų lankytojų pritraukimo strategijos arba bandytų sulaužyti senųjų klientų įpročius, situacija lietuviškų naujienų lankymo statistikoje kardinaliai pasikeistų.

Agnė Žičkienė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...