2011 Spalio 25

Nacionalinės valiutos nuvertinimas: politiškai rizikinga, bet ekonomiškai naudinga

veidas.lt


Zloto devalvacija buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lenkija geriausiai iš visų ES valstybių atlaikė krizės išbandymus. Tad gal ir Lietuvai verta savo litą atsieti nuo euro?

Lenkijos valdžia dar prieš krizę rado net kelis priešnuodžius sunkmečiui. Vienas jų – visiškai kitokia nei Lietuvos pinigų politika. Iki šiol zlotas buvo devalvuotas du kartus. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš visų ES šalių vienintelės Lenkijos ekonomika augo, eksportas pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas, užsienio investicijos plaukė galinga srove, o nedarbas nedidėjo. Žinoma, ši priemonė turi vieną didžiulį trūkumą – šiek tiek nuvertėjo Lenkijos gyventojų santaupos.
Priminsime, kad 2008-aisiais bankai klientus Lenkijoje viliojo daugiau nei 10 proc. siekiančiomis palūkanomis, tačiau, išgirdę apie ketinimus pirmą kartą devalvuoti zlotą, dauguma lenkų ėmė masiškai išlaidauti. Nes suprato, kad jų indėliai daugiau ar mažiau nuvertės. Tad šiuo metu apie 77 proc. šeimų Lenkijoje neturi jokių santaupų. Nuo pirmosios devalvacijos bangos lenkų santaupos bankuose sumažėjo perpus.
Tiesa, tie milijonai lenkų, kurie iš bankų buvo paėmę paskolas (o bankams skolingi, pasirodo, beveik pusė lenkų), dabar trina rankomis: dėl zloto devalvacijos jiems skolų našta gerokai palengvėjo.
Taigi, viena vertus, zloto devalvacija turėjo vieną didžulį trūkumą, kita vertus, ji lenkams padovanojo net šešis septynis privalumus. Todėl nieko keista, kad net ir kažkiek nuvertėjus indėliams dauguma lenkų zlotą bei savo šalies pinigų politiką vertina palankiai ir visai nenori, kad Lenkijoje būtų įvestas euras. Dar nemaža dalis Lenkijos gyventojų pasisako už tolimą euro perspektyvą – tai yra už euro įvedimą po 2015 metų.

Paskui lenkus ir baltarusius seks Rusija

Šiandien Lenkijos zlotas yra labiausiai ES smukusi valiuta ir vertas 0,79 lietuviškų centų. O juk kadaise lito ir zloto vertė buvo panaši.
Ekonomistai įrodinėja, kad zloto devalvacija – tai ne tiek Donaldo Tusko vyriausybės sprendimas, kiek ekonominis reiškinys, nulemtas pokyčių finansų rinkose. Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidento Mindaugo Vaičiulio, kadangi lenkų nacionalinė valiuta nėra susieta su konkrečia užsienio valiuta, jos kursas prisitaiko prie ekonominių sąlygų. 2008 m., kai dėl ekonominės krizės grėsmės investuotojai atitraukė lėšas iš didesnės rizikos investicinių fondų – Vidurio bei Rytų Europos, zloto kursas krito net 30 proc.
Tiesa, vėliau zloto kursas pasiekė ankstesnį lygį. Šiuo metu jis vėl krinta ir tai sietina su pasaulinėmis euro trapumo, neramumų Graikijoje, bankų nestabilumo tendencijomis, nes specifinių problemų Lenkija lyg ir neturi.
Toks zloto kurso plaukiojimas labai palankus Lenkijos verslui ir pramonininkams, mat leidžia jiems nuolat didinti eksporto apimtis. Palankus jis ir tranporto sektoriui, nes pigus zlotas lemia ir tai, kad pirkdami degalus kaimynai moka 50 ct už litrą pigiau nei mes. Tokia pinigų politika palanki ir Lenkijos prekybininkams, be to, ji labai prisidėjo, kad vartojimas Lenkijoje smuktų kuo mažiau.
Pastaraisiais metais Lenkijos ekonomiką stiprinti padeda ir lietuviai. Pasienio gyventojai dažnai vyksta į artimiausius Lenkijos miestus pirkti maisto produktų, buities reikmenų ir įvairių kitų prekių. Pasirodo, ir šiandien įsigyti prekių Lenkijos parduotuvėse bei turgavietėse galima kur kas pigiau nei Lietuvoje.
Kalvarijos savivaldybės gyventoja Vilija Kavaliauskienė į Lenkiją važiuoja išsinuomotu mikroautobusu, susitarusi su kaimynais. Kelionė pirmyn ir atgal jai atsieina 15 Lt. Moteris negalėjo nurodyti prekės, kuri Lenkijoje kainuotų bent panašiai ar būtų brangesnė nei pas mus. Pavyzdžiui, kilogramas riešutų Lenkijoje pigesnis 3 Lt, kilogramas kiaulienos faršo – 4 Lt. Bendras prekių krepšelis šeimai kainuoja pigiau apie 20 proc. 2009-aisiais daugelį prekių būdavo galima įsigyti ir 40 proc. pigiau.
Dėl jau aptartų priežasčių Lietuvos verslininkams konkuruoti su kolegomis Lenkijoje ypač sunku. Tai puikiai iliustruoja ir skaičiai. Tarkime, šiemet per pirmus aštuonis mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą įvežta net 5,7 tūkst. t mėsos gaminių. Jų vidutinė kaina – 5,18 Lt. O iš Lietuvos į Lenkiją eksportuota vos 23 t mėsos gaminių, kurių vidutinė kaina – 16,19 Lt. Panašiai Lenkijos gamintojai lietuvius nurungia ir Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose ES šalyse.
Pastaruoju metu vėl jaučiame neigiamą zloto svyravimo įtaką – eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc. „Mūsų šalies eksportui reikia atlaikyti dvigubą smūgį. Viena vertus, neaiški padėtis euro zonoje, kita vertus, dėl svyruojančių valiutų kursų prastėja prekybos sąlygos su NVS valstybėmis. Neseniai buvo devalvuotas Baltarusijos rublis, smunka Lenkijos zloto kursas. Tikėtina, kad 2012 m. taip pat bus devalvuotas rublis, nes importas į Rusiją augo sparčiau nei eksportas ir neigiamas prekybos balansas verčia daryti permainas. Mūsų pramonė gana jautriai reaguoja į valiutų pokyčius aplinkinėse rinkose“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomikos ir finansų ekspertas Aleksandras Izgorodinas.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kai plaukiojanti valiuta valstybėms labai pagelbėjo. Štai Argentinos valiuta anksčiau buvo susieta su užsienio valiuta, tačiau dėl prasidėjusios krizės kursui leista svyruoti. Tai lėmė, kad Argentina išsikapstė, o jos bendrasis vidaus produktas per šešerius metus padidėjo 66 proc.

Stabilios valstybės iliuzija

Kyla klausimas, o ar Lietuvos pinigų politika buvo ir yra išmintinga, ar gerai, kad litas susietas su euru. Jei lito kursas svyruotų, gal valstybė, verslas ir visi gyventojai turėtų daugiau naudos nei dabar?
Ekonomistai tvirtina, kad fiksuotas lito kursas suteikia stabilumo valstybei ir panaikina prielaidas galimiems gyventojų neramumams, kurių ir taip netrūksta. Lietuvoje tikriausiai būtų pasiekta virimo temperatūra, jei litas svyruotų ir kažkiek nuvertėtų, juk šiuo metu lietuviai bankuose laiko per 26 mlrd. Lt indėlių. Be to, dauguma tautiečių paskolas yra pasiėmę eurais, tad devalvavus litą ne tik santaupos nuvertėtų, bet ir paskolos pabrangtų.
Finansų eksperto M.Vaičiulio nuomone, jei nors kiek devalvuotume litą, pirmiausia pabrangtų energijos ištekliai, kurie sudaro didelę dalį gamybos sąnaudų. Ir apskritai turėtume tokią situaciją, kad atlyginimai būtų išmokami litais ir nedidėtų, o produkcija šalies viduje ne tik nepigtų, bet dar pabrangtų.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidento Vaclovo Šleinotos nuomone, devalvacija – trumpalaikis instrumentas ekonomikai pagerinti, bet ne esminis. Pasak pašnekovo, iš tiesų lenkai naudoja daug kitų ekonominių instrumentų, pavyzdžiui, mažesnį PVM maistui ir degalams. Be to, tai didelė 40 mln. vartotojų rinka, vien tuo galinti pritraukti daugybę užsienio investicijų.
„Šiaip jau peilis – geras daiktas, bet nelygu, ką su juo darai. Juk prieš krizę ir Lietuva turėjo pusantro milijardo litų Rezervo fonde, bet Gedimino Kirkilo Vyriausybė viską išdalijo. Na, o atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“, – metaforomis kalba V.Šleinota.
Apskritai ši tema jau seniai neduoda ramybės nei gyventojams, nei verslininkams. Pastariesiems rūpi, kad tai iš esmės išjudintų šalies ekonomiką, nes atpigintų gamybos sąnaudas ir lietuviška produkcija taptų konkurencingesnė užsienyje. Lito devalvavimas galėtų atgaivinti ir vidaus vartojimą bei konkrečią produkciją gaminančius verslus, o ne perpardavinėtojus. Tai gerokai sumažintų ir nedarbo lygį. Tačiau tenka sutikti ir su tuo, kad plaukiojantis litas Lietuvai naudos duotų gerokai mažiau, nei plaukiojantis zlotas davė Lenkijai.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. Dėl tokio valiutų valdybos modelio mūsų nacionalinė valiuta yra gerokai pervertinta kitų valiutų atžvilgiu.

Devalvavus zlotą lenkai ėmė masiškai išlaidauti, o lietuviai ir toliau didina santaupas bankuose

LPK analitikas A.Izgorodinas: „Eksportas į Lenkiją mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Liepą smuko 11 proc., o rugpjūtį – 24 proc.“

V.Šleinota: „Atsieję litą nuo euro su tokiomis valdžios galvomis mes galime prisižaisti kaip graikai“

Makroekonominiai duomenys
Lenkija    Lietuva
BVP pokytis 2009 m. (proc.)    1,6    –14,8
BVP pokytis 2010 m. (proc.)    3,9    1,4
Infliacija (metinis pokytis; 2011 m. rugsėjis, proc.)    3,86    4,7
Nedarbo lygis    (2011 m. II ketv., proc.)    9,5    15,6
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2011 m. II ketv., eurais)    807    610
Biudžeto balansas (2011 m. I ketv., proc. BVP)    –1,9    –7,6
Konsoliduota viešojo sektoriaus skola( 2011 m. I ketv., proc. BVP)    53    39,2
Tiesioginės užsienio investicijos (2011 II ketv., mln. eurų)    601    336
Eksportas (2011 II ketv., mln. eurų)    41 336,7    5930

Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija

Valiutų modeliai

ES narės    Galimos ES narės    Kitos šalys
Fiksuotas kursas, susietas su euru    Lietuva, Bulgarija, Estija (iki euro įvedimo)
Fiksuotas kursas euro atžvilgiu, su svyravimo ribomis    Latvija, Danija, Čekija, Rumunija    Kroatija, Makedonija, Serbija
Laisvai svyruojantis kursas    Vengrija, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė    Albanija, Turkija    Islandija
Latvijos lato kursas gali svyruoti ±1 proc.
Danijos kronos kursas svyruoja ±2,25 proc. euro atžvilgiu
Čekijos kronos kursas gali svyruoti apytiksliai ±13 proc.
Rumunijos lėjos kursas pastaraisiais metais svyravo iki ±2 proc. euro atžvilgiu

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. statistai statistai rašo:

    uzkniso juodai.

    “Šiandien mes esame suskilę į dvi dalis. Vieni į Lietuvą žiūri vis dar kaip į valstybę, o kiti tik kaip į savivaldybę. Antruoju atveju tai mums ir lito nereikia, ir šauktinių kariuomenės nereikia. Iškils klausimas, o kam tada lietuvių kalbos mokytis. Irgi pragmatiškai pažiūrėjus daug paprasčiau pereiti prie anglų kalbos. Ir pigiau bus. Bet tada jau nebešnekėkime apie valstybę. Todėl turime apsispręsti: ar norime turėti savo valstybę, ar ne. Jeigu norime, tai valstybė turi tam tikrus požymius. Pinigai – vienas iš svarbiausių požymių. Tai – suvereniteto dalis”, – pareiškė R.Paulauskas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...