2010 Liepos 13

Mokesčiai

Lietuvos valdantieji mokesčius kėlė, tačiau pagalbą pamiršo

veidas.lt

Per pastaruosius dvejus metus ES narės griebėsi įvairiausių priemonių, kaip sušvelninti krizės padarinius, – kai kurios pasirinko kelti mokesčius, tačiau kartu nepamiršo įvesti papildomų lengvatų verslui ar paramos mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Deja, Lietuvoje į pagalbą dėmesio kreipta mažai.

Europos Sąjunga pasižymi ne tik socialine gerove, bet ir dideliais mokesčiais. “Eurostato” parengta apmokestinimo tendencijų ES šalyse 1995–2008 metais studija parodė, kad 2008 m. mokesčių našta visoje ES siekė 39,3 proc. BVP, – šis rodiklis daugiau nei trečdaliu aukštesnis nei JAV ir Japonijoje. Mokesčių lygis ES didelis, palyginti ne tik su šiomis dviem, bet ir su kitomis pasaulio šalimis.

Ryškūs skirtumai ir pačioje ES – nuo 28 proc. BVP mokesčių naštos Rumunijoje iki 48,2 proc. BVP Danijoje. Šie dideli skirtumai priklauso nuo šalies socialinės politikos krypties: ar tokios paslaugos, kaip sveikatos apsauga, išsilavinimas ir pensijos, yra sutelkta valstybės, ar privačiose rankose. Mokesčių naštos, palyginti su BVP, rodiklis daug didesnis ES senbuvių penkioliktuke negu dvylikoje naujųjų narių. Nenuostabu, nes ir socialinė apsauga pastarosiose šalyse gerokai skurdesnė.

2008 m. Lietuva pagal mokesčių naštą ES atsidūrė penkta nuo galo – mūsų šalyje ši našta siekė 30,3 proc. BVP. Jeigu šis rodiklis būtų skaičiuojamas dabar, greičiausiai šoktelėtume į aukštesnę poziciją. Kita vertus, šalyje, kurioje socialinės išmokos, pensijos, pašalpos ir atlyginimai vieni mažiausių ES, dideli mokesčiai būtų sunkiai suvokiami.

“Ne paslaptis, kad Lietuvoje mokesčių pavidalu perskirstoma santykinai mažesnė dalis BVP nei kitose ES šalyse. Tai, kad mūsų valstybė per mokesčius surenka ir išdalija mažiau pinigų negu kitos valstybės, reiškia, kad ji liberalesnė, o dauguma ES šalių labiau socialistinės. Mano giliu įsitikinimu, gerai, kad esame tarp šalių, kuriose mokesčių našta mažesnė, nes daugiau pinigų lieka mūsų sprendimams, o privatus verslas yra efektyvesnis negu valstybė”, – komentuoja mokesčių ekspertas, “Ernst & Young” partneris Kęstutis Lisauskas.

Ekspertas mano, kad pelno mokestis, gyventojų pajamų, įmonių nekilnojamojo turto mokesčiai Lietuvoje nedideli. Tuo tarpu PVM mokesčio tarifas Lietuvoje atitinka ES vidurkį, o akcizai, norsmums ir atrodo dideli, yra prie žemesnės ES ribos. “Lietuvoje didelės tik “Sodros” įmokos”, – pabrėžia ekspertas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Kaetanos Leontjevos vertinimu, “Eurostato” pateikiamas rodiklis tik rodo, kokia dalis mokesčių surenkama ir paskirstoma valstybėje, bet nėra tikroji našta, kurią patiria kiekvienas mokesčių mokėtojas.

“Lietuvoje mokesčiai tikrai nėra maži. Pavyzdžiui, Kipre mokesčiai mažesni, tačiau minėtas rodiklis išeina didesnis – įmokos “Sodrai” siekia 12 proc., PVM – 15 proc., pelno mokestis – 10 proc., o mokesčių našta apskaičiuota 39 proc. BVP. Iš tiesų Lietuvoje padidinus mokesčius smuko ir iš jų surenkamos pajamos – ir dėl krizės, ir smarkiai išaugus šešėliui. Vadinasi, kas moka mokesčius, moka jų daugiau, o nemažai gyventojų jų visai nemoka, todėl mokesčių surenkama ir paskirstoma mažiau”, – aiškina ekspertė.

ES šalyse – naujos lengvatos būtiniausioms prekėms

Per šią krizę ES šalys mokesčius tiek mažino, tiek didino. Kaip pabrėžiama “Eurostato” apžvalgoje, recesijos pradžioje šalys skatino ekonomiką mokesčius mažindamos, o šiemet jau dažniau mokesčius kėlė, stengdamosi mažinti biudžeto deficitą.

Štai nuo 2007 m. bendrąjį PVM tarifą padidino devynios šalys, o sumažino tik Airija. Tačiau “Eurostato” statistika taip pat rodo, kad atskiroms prekių grupėms 2009–2010 m. PVM tarifą sumažino vienuolika šalių – įvedė naujų lengvatų maisto bei kitoms reikalingiausioms prekėms. Pavyzdžiui, Suomija padidino bendrą PVM tarifą vienu procentu, tačiau sumažino šį mokestį maisto produktams nuo 17 iki 13 proc., restoranams – nuo 22 iki 13 proc. Belgija PVM tarifą maistui restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose sumažino nuo 21 iki 12 proc., socialinių ir nuosavų būstų statybai – iki 6 proc. O Vokietija pritaikė lengvatinį tarifą apgyvendinimo paslaugoms. Tuo tarpu Lietuvoje Vyriausybė elgėsi atvirkščiai – daugumą lengvatų panaikino ir paliko tik tris laikinas. Beje, Lietuvai padidinus šio mokesčio tarifą iki 21 proc., jis viršijo ES vidurkį (20,2 proc.).

K.Leontjeva mano, kad PVM didinimas itin neigiamai atsiliepė Lietuvos ekonomikai. “Valdžia turėjo pažiūrėti, koks bus didinamų mokesčių efektas pajamoms – ar iš tikrųjų jų bus surenkama daugiau. Jau pirmąjį 2009 m. ketvirtį buvo aišku, kad PVM mokesčio surenkama daug mažiau, nei planuota, tad valdžia, užuot sumažinusi mokesčius, sumažino jų surinkimo planą”, – pabrėžia ekonomistė.

Kita vertus, K.Lisausko nuomone, tos šalys, kurios mažino bendrąjį PVM tarifą ar įvedė naujų lengvatų, siekė paskatinti vidaus vartojimą, tačiau Lietuva pasirinkti šio ekonomikos stimuliavimo būdo negalėjo. “Lietuvoje pasirinkta mokesčius didinti dėl to, kad nelabai buvo kitų variantų. Stimuliuoti ekonomiką ir mažinti mokesčius gali tos valstybės, kurios turi sukauptus rezervus. Mes rezervų niekada neturėjome, visada išleisdavome daugiau, negu turėdavome. Be to, pasiskolinti už protingą kainą tuo metu irgi nebuvo galimybės, tad kažin ar Lietuva turėjo variantų mažinti PVM tarifą”, – svarsto K.Lisauskas.

Pelno mokestis kasmet mažėja

“Eurostato” apžvalgoje pabrėžiama, kad net krizė nepaveikė jau daugelį metų besitęsiančios pelno mokesčio mažėjimo tendencijos. Per penkiolika metų pelno mokesčio vidurkis ES sumažėjo nuo 35 proc. 1995 m. iki 23 proc. 2010 m.
Kai kurios šalys – Čekija, Graikija, Lietuva, Vengrija ir Slovakija – bendrąjį pelno mokesčio tarifą ir šiemet sumažino, ir nė viena 2010 m. jo nepakėlė. Apskritai per 2009–2010 m. bendrą pelno mokesčio tarifą bei įvairioms išimtims taikytą tarifą padidino tik šešios šalys, o sumažino net dvidešimt. Tiesa, Lietuvos Vyriausybė 2009 m. jį buvo pakėlusi, tačiau susiprato padariusi klaidą ir netrukus grąžino galiojusį 15 proc. tarifą.

K.Lisausko žodžiais, pelno mokesčio padidinimas buvo neprotingas sprendimas. “Šis sprendimas buvo priimtas neva sprendžiant 2009 m. biudžeto problemą, tačiau pamiršta, kad jei ir bus efektas, jis pasijus tik 2010 m. rugsėjį, nes pelno mokestis mokamas praėjus devyniems mėnesiams po metų pabaigos. Be to, kriziniais metais įmonės pelnų ir taip neturi, todėl tarifo padidinimas jokios fiskalinės naudos nedavė, o psichologinę žalą padarė didelę”, – tvirtina mokesčių ekspertas.
Kita vertus, Lietuvoje pelno mokestis vienas mažiausių ES. Mažesnis šio mokesčio tarifas tik Bulgarijoje ir Kipre (10 proc.) bei Airijoje (12,5 proc.). “Toks pelno tarifas labai teigiamas ir svarbus dalykas, kai kalbama apie užsienio verslininkų pritraukimą į Lietuvą”, – teigia K.Lisauskas, įsitikinęs, kad svarbu išlaikyti šį mažesnį pelno tarifą.

Europos bendrijoje daugelį metų tęsėsi ir gyventojų pajamų mokesčio mažėjimo tendencija, tačiau sunkmečiu 0,4 proc. padidėjo daugiausiai uždirbančių ES gyventojų apmokestinimas. Pastaraisiais metais gyventojų pajamų mokesčio tarifą atskiroms gyventojų grupėms padidino 12 šalių, o sumažino 21 ES narė. Labiausiai šis mokestis buvo pakeltas gaunantiems didžiausias pajamas, apmokestintos įvairios premijos, dividendai, o sumažintas uždirbantiems mažiausiai. Tačiau, kaip ir kitų mokesčių kėlimo atveju, dažnos šalies vyriausybė nepamiršo ir paramos priemonių. Pavyzdžiui, Austrija pristatė mokestinės pagalbos šeimai paketą – padidino pašalpas vaikams, suteikė mokesčių lengvatų vaikų priežiūros išlaidoms ir t.t.

Beje, ES gyventojų pajamų mokesčio vidurkis – 37,5 proc., o žemiausias jis tose šalyse, kuriose egzistuoja proporcinė mokesčių sistema ir visi gyventojai apmokestinami vienodu tarifu. “Eurostato” duomenys rodo, kad proporcinę gyventojų pajamų mokesčių sistemą turi tik Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir Slovakija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...