2010 Rugpjūčio 03

Sveikata

Lietuvos vaikų sveikata kasmet vis prastesnė

veidas.lt

Mokytojai ir pediatrai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vaikų sveikata katastrofiškai blogėja. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai ramūs – jie jokio pablogėjimo nemato.

“Pastaraisiais metais tapo sunku vesti fizinio lavinimo pamokas. Vaikų kaulai labai trapūs: gaudo kamuolį – lūžta pirštai, bėgant pritupia – lūžta čiurna. Iš 700 mokinių net 120 priskirti parengiamajai fizinio lavinimo grupei arba iš viso atleisti nuo fizinio lavinimo pamokų”, – pasakoja uteniškė fizinio lavinimo mokytoja Audronė Račkauskienė ir priduria, kad jeigu dabar mokiniams reikėtų išlaikyti vadinamąsias PDG normas, kurios buvo privalomos prieš 25–30 metų, net pusė jų neįveiktų.

Kiti fizinio lavinimo mokytojai priduria, kad trys ketvirtadaliai dabartinių vaikų namie nesimankština ir dėl to ateityje patirs nemažai bėdų. O atsakomybė už tai tenka tėvams.

Dar būtina priminti, kad sparčiai daugėja ir nutukusių vaikų. Tiesa, ir nenutukę bei sportuojantys moksleiviai maitinasi netinkamai, o per varžybas dauguma geria energinius gėrimus ir mano, kad jie padės pasiekti geresnių rezultatų. Dar vienas pedagogų rūpestis – itin ankstyvas vaikų brendimas. Pavyzdžiui, jau penktose klasėse yra iki 175 cm ištįsusių mokinių.

Kalbinti medikai pabrėžia, kad dabartinių vaikų laikysena daug prastesnė nei jų bendraamžių prieš 20 metų. Ir dantys jų daug blogesni, kur kas daugiau vaikų dabar turi ir regėjimo sutrikimų. Nustatyta, kad kas ketvirtas moksleivis baigdamas mokyklą nešioja akinius arba lęšius.

Paradoksai

Pernai Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, išanalizavęs 2009 m. profilaktinių patikrinimų pažymas, nustatė, kad tik šeštadalis uostamiesčio moksleivių yra visiškai sveiki. Kaip paaiškėjo, dažniausiai vaikai serga kraujotakos, skeleto ir raumenų, kvėpavimo sistemų ligomis. Šie negalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų moksleivius kankinančių ligų.

Iš kraujotakos sistemos sutrikimų šešiems iš dešimties ligoniukų nustatomi širdies ūžesiai, kone kas antram konstatuojami regos sutrikimai. Skoliozė (42 proc.) ir netaisyklinga laikysena (25 proc.) – dažniausios mokinių skeleto ir raumenų sistemos ligos. O iš kvėpavimo sistemos sutrikimų būtų galima išskirti alerginę slogą, kuri kankina net pusę visų kvėpavimo sistemos ligomis sergančių vaikų.

3 proc. visų mokinių turi antsvorio, o 1 proc. yra nutukę. Iš jų didesnę dalį sudaro berniukai. 2,6 proc. mokinių nustatytas neharmoningas augimas. Iš viso parengiamajai ir specialiajai fizinio ugdymo grupei priskiriama 21,9 proc. mokinių. Daugiausiai jų yra 9–12 klasėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė įrodinėja, kad Lietuvoje vaikų sveikata nėra tokia jau bloga. “Peržiūrėjau pastarųjų penkerių metų statistiką ir didelio vaikų sveikatos pablogėjimo nepamačiau (nors pažvelgus į šalia pateikiamą lentelę matyti, kad kalbant kone apie visas vaikų ligas padėtis prieš penkerius metus buvo geresnė nei dabar). Ir aš negalėčiau pasakyti, kad mūsų vaikų sveikata daug blogesnė nei europiečių”, – aiškina R.Sketerskienė.

“Man neįdomu, ar mūsų vaikų sveikata daug blogesnė nei europiečių, man įdomu ir svarbu tik tai, kad dabartiniai vaikai sveikatos požiūriu gerokai silpnesni nei kadaise buvome mes, jų tėvai. Nors turėtų būti atvirkščiai, juk medikai dabar profesionalesni, aparatūra geresnė, vaistai pažangesni, visi turime daugiau informacijos, bet vaikai nėra sveikesni”, – stebisi ir piktinasi dviejų vaikų mama Indrė Bulotienė.

Abejingi tėvai

Pasak “Veido” pašnekovų, priežasčių, kodėl taip atsitiko, yra daugybė: nemažai vaikų menkai juda, gana daug prastai maitinasi, dauguma pernelyg daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių. Pasikeitė ir valdžios bei sveikatos apsaugos valdininkų požiūris, ir nebūtinai į gerąją pusę. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti merdinčią vaikų reabilitacijos sistemą Lietuvoje ar visiškai suprimityvėjusį sveikos gyvensenos pagrindų perteikimą mokyklose.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas mokslo ir mokymo klausimais prof. Vytautas Usonis pamini dar vieną nesusipratimą – šeimos gydytojai, kurių rezidentūros studijos yra pačios trumpiausios iš visų gydytojų ir trunka vos trejus metus, o vaikų sveikatos subtilumų jie mokosi vos keturis mėnesius, nepajėgūs pastebėti ir įvertinti mažų vaikų sveikatos pakitimų. “Vaikas – tai ne sumažintas suaugęs žmogus. Reikia mokėti rūpintis jo sveikata”, – įsitikinęs profesorius.

Beje, kaip tik dabar vaikų ligoninę užplūdo tėveliai, kurie nori, kad jų vaikų sveikatą prieš mokyklą profilaktiškai patikrintų būtent šios įstaigos specialistai. “Tai rodo, kad vis dėlto pirminės sveikatos priežiūros grandies medikai tinkamai savo darbo neatlieka”, – atsidūsta prof. V.Usonis.

Profesoriaus mintims antrina ir vilnietė Giedrė Budvytienė: “Mūsų šeima yra prisirašiusi pas šeimos gydytoją. Bet jis dirba silpnai. Teoriškai kartą per metus vaikui jis privalo atlikti šlapimo ir kraujo tyrimą, bet mums to nė karto nepasiūlė. Turime rūpesčių dėl dukros inkstų. Manyčiau, tokiam vaikui gydytojas turėtų būti atidesnis, bet norėdamas sulaukti valstybės garantuojamų paslaugų turi pats išmanyti įstatymus ir reikalauti, antraip – nieko negausi”.

Šį skaudulį apnuogino ir minėtas klaipėdiečių tyrimas. Pasirodo, gydymo įstaigos pažymas mokyklai apie vaikų sveikatą ne tik išduoda neteisėtai, bet ir pildo atmestinai, neįvertinant itin svarbių vaikų sveikatos būklės veiksnių. Neapskaičiuojamas net ketvirtadalio vaikų kūno masės indeksas, kas dešimtam nepamatuojamas kraujospūdis ir net 7 proc. vaikų medikai nepateikia išvadų apie sveikatos būklę ir neįrašo rekomendacijų. Tai skandalingas atmestinumas, juk mokyklose dirba ne gydytojai, o visuomenės sveikatos specialistai. Jų pareiga – remiantis rekomendacijomis užtikrinti kuo palankesnę aplinką vaikui, ypač silpnesnės sveikatos.

SAM specialistė R.Sketerskienė tikina, kad šis klausimas bus išspręstas jau netrukus, sustiprinus išduodamų sveikatos pažymėjimų kontrolę. “Be to, kitoks turėtų būti ir tėvų požiūris. Jeigu atėję pas gydytoją prašo pažymos, kurią reikia pateikti mokyklai, ją ir gauna. Visai kitaip būtų, jeigu jie praneštų, kad atvyko profilaktiškai patikrinti vaiko sveikatos”, – įsitikinusi specialistė.

Ir ji iš dalies teisi, ypač žinant tai, kad kasmet lieka nepanaudota nemažai pinigų, skirtų vaikų dantų vagelėms dengti silantais. Laiku padengus dantis, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 proc. Nors valstybė kasmet tam skiria apie 2 mln. Lt, daugybė tėvų vaikų pas odontologus neveda. Šiemet tokių vaikų sumažėjo dar penktadaliu – per pirmus keturis mėnesius šia prevencine pagalba pasinaudojo tik 16,6 tūkst. vaikų, o pernai buvo atvesta 20,8 tūkst.

Ką daryti?

Priminsime, kad pagal dabartinę tvarką vaikų sveikata gali rūpintis arba pediatras, arba šeimos gydytojas. Tokia tvarka buvo nustatyta pradėjus reformuoti šalies sveikatos apsaugos sistemą. Manyta, kad šeimos gydytojų institucija išspręs daugybę įsisenėjusių bėdų, be to, padės sutaupyti lėšų. Tiesa, pagal pirminį planą pediatrų poliklinikose turėjo nelikti, bet pastebėjus, kad terapeutams sunku persikvalifikuoti, buvo įteisinta pusinė sistema, kuri galioja iki šiol.

Ir pediatrai vis nerimsta, nes jų netenkina šeimos gydytojų teikiamų paslaugų kokybė. Lietuvos pediatrų draugija ne kartą rengė rekomendacijas ir jas perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai, bet iki šiol jų niekas negirdi. O siūlymai tokie: vaikus bent iki trejų metų privalo prižiūrėti pediatras. Iki šio amžiaus būna pats intensyviausias priežiūros laikas, išlenda visos įgimtos ligos, o pats vaikas sustiprėja. Tada nebepavojinga mažąjį pacientą perduoti mažiau patyrusiam kolegai. Tokia tvarka yra, pavyzdžiui, Vokietijoje.

Bet vaikams būtų naudingesnis antrasis siūlymas, kad pediatrai juos prižiūrėtų iki mokyklos, mat tai psichologiniu požiūriu didelis įvykis ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Tuomet galima atlikti išsamų sveikatos tyrimą, be to, baigiasi didžioji skiepijimų programa.

Suprantama, tokius siūlymus teikiančius pediatrus galima įtarti noru išsaugoti kėdes, bet susimąstyti, kad jų norai ne iš piršto laužti, verčia didžiausios Baltijos šalyse pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, besirūpinančios net 141 tūkst. žmonių sveikata, sostinės Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Jis tikina pastebįs, kad vaikų gydytojai neabejotinai teikia aukščiausio lygio paslaugas, todėl pas juos prisirašę maksimaliai daug pacientų. Šeimos gydytojai, kurie rezidentūrą baigė neseniai, irgi turi šiek tiek vaikų, bet tie, kurie rezidentūrą baigė prieš 4–5 metus, taip ir liko terapeutais ir gydo tik suaugusiuosius.

“Manau, galų gale viskas atsistos į savo vietas ir vaikais rūpinsis vaikų gydytojai, o suaugusiais – suaugusiųjų”, – apibendrina vadovas ir priduria, kad, jo manymu, vaikais bent iki penkerių metų būtinai turi rūpintis pediatrai.

Tačiau taip mąsto, deja, ne visų gydymo įstaigų vadovai. Akivaizdu – pigiau išlaikyti šeimos gydytoją, o ne terapeutą ir pediatrą. Todėl atsiranda vis daugiau pediatrų, kurie stoja į šeimos gydytojų rezidentūrą, siekdami įgyti paklausesnę specialybę.

Ką apie tai mano vaiko teisių apsaugos kontrolierė? “Manau, kad pediatrai su Sveikatos apsaugos ministerija turėtų susitarti. Mes esame linkę labiau pasitikėti medikais”, – savo poziciją dėsto Edita Žiobienė.

V.Usonio kalbos ir prognozės gana niūrios: “Optimizmo neturiu”. Dabartinės Vyriausybės programoje vaikų sveikata įvardijama kaip prioritetas, tačiau prieš dvidešimt metų Sveikatos apsaugos ministerijoje už vaikų sveikatą buvo atsakingas viceministras, šiandien – tik specialistas, virš kurio galvos yra daugybė viršininkų ir jis pats jokios realios galios neturi. Tai rodo valdžios poziciją.

“Taigi Vaiko teisių konvencija vaikams garantuoja teisę augti sveikiems, tačiau mūsų šalyje tai ne teisė, o malonė”, – apibendrina profesorius.

Laikas tikrinti vaikų sveikatą

Priminsime, kad iki rugsėjo 15 d. visi mokiniai mokyklai turi pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Vaiko sveikatos būklę turi įvertinti gydytojas. Išduotas pažymėjimas galioja metus. Jei sveikata tikrinama gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prirašytas, už paslaugas mokėti nereikia.

Jei mokinys turi sveikatos sutrikimų, gydytojas privalo pateikti rekomendacijas dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų ir kt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    Man nenuostabu, kad vaikų sveikata yra prastesnė nei prieš dvidešimt ar kiek tais metų. Net žinau tokių padarinių priežastis:

    a) nesveiko maisto vartojimas (čipsai, limonadas, saldainiai) – dabar, kai viskas plaukia iš vakarų valstybių ir mes norime lygiuotis į jas – tai tokie patys ir rezultatai (supraskit, norėjome lygiuotis į JAV, tą ir gavome);

    b) mokyklose nėra normalių fizinio lavinimo pamokų. Patikėkit, kai mokiausi gimnazijoje ten nebuvo jokių fizinio lavinimo pamokų (galėjai eiti arba galėjai neiti, tai tavo paties pasirinkimas buvo, už tai galvos niekas neskalpavo): sueinam, mokytojas sako, pabėgiokit kelias minutes ir eikit žaisti krepšinį. Ir čia fizinio lavinimas?

    c) per didelė televizijos (net nesuprantu, ką ten galima žiūrėti? Nesąmones tik ir rodo per Lietuvos kanalus, o spėju Discovery, Animal Planet ar History Channel vaikai nežiūri) ir kompiuterinių žaidimų įtaka (vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, neišeina į lauką, nevaikšto. Ko norėt?)

    d) tėvų kaltė – neskatina vaiko užsiimti kokia nors popamokine fizine veikla (tarkim boksas, karatė, aikido, tekvando, ninjutsu, tenisas, fektavimasis, etc.) – vaikas atrpanta judėti paprasčiausiai ir pradedi tingėti.

    Vat ir XXI a. ar nesidžiaugiate tuo?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...