2013 Gegužės 08

Lietuvos meno elitą maitina privatūs vakarėliai ir užsienis

veidas.lt


Iškilūs menininkai prisipažįsta: jiems gėda pasakyti savo atlyginimo teatruose dydį. Vakaruose jie būtų milijonieriai, bet Lietuvoje uždirba mažiau nei statybininkai ir pragyventi gali tik iš privačių renginių ir televizijos laidų.

Kaip manote, kiek uždirbti turėtų viena žymiausių Lietuvos sopranų, operos primadona Irena Milkevičiūtė? Vienos garsiausių šalies operos dainininkių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės atlyginimas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) siekė 2–4 tūkst. Lt iki mokesčių. Tai yra mažiau, nei Lietuvoje uždirba statybininkai.
Vakaruose aukščiausio lygio operos solistai gyvena pasiturimą gyvenimą, o talentingiausi Lietuvos solistai aukščiau vidutinio sluoksnio pakyla nebent dainuodami privačiuose vakarėliuose arba važinėdami dirbti į užsienio teatrus. Tokių atlikėjų yra vis daugiau, naujausias pavyzdys – dirbti į Eseną (Vokietija) išvyksta LNOBT sopranas Nr.1 Sandra Jonušaitė, sukūrusi apie dvidešimt pagrindinių vaidmenų.
Kaip sako I.Milkevičiūtė, Lietuvos kultūrai tai didelė netektis. „Mūsų dainininkai tiek po užsienį nevažinėtų, jei Lietuvoje atlyginimai būtų pakenčiami. Man irgi teko dainuoti užsienio pastatymuose – dirbti Italijos, Vokietijos, Ispanijos, JAV teatruose. Už porą spektaklių gaudavai kaip už pusę metų darbo mūsų teatre“, – prisimena prieš mėnesį su teatru atsisveikinusi 66 metų operos primadona.
I.Milkevičiūtė priduria, kad džiaugdavosi kiekvienu kvietimu dainuoti privačiai, nes tai būdavo didelė finansinė paspirtis, ypač – sumažėjus spektaklių, nes tuomet pastebimai susitraukė ir operos solistės alga.

Privačiuose renginiuose uždirba daugiau nei teatre

Baleto primarijus Nerijus Juška teigia, kad būtent gastrolės užsienyje bei privatūs užsakymai padeda išgyventi daugeliui operos ir baleto artistų. Tik dėl dalyvavimo privačiuose vakarėliuose ir išvykų į užsienio teatrus N.Juška niekada neskurdo – pasistatė namą, susitvarkė buitį. Šiuo metu LNOBT nebedaug šokančio N.Juškos atlyginimas siekia apie du tūkstančius litų. Vis dėlto baleto primarijus sako nesiskundžiantis – jis džiaugiasi ir tokiu atlygiu.
„Koks buvo mano atlyginimas per patį karjeros piką? Juokingas, – tvirtina N.Juška. – Jei būčiau šokęs tiek pat spektaklių, tarkime, Didžiajame teatre Maskvoje, šiandien jau būčiau milijonierius. Ten už spektaklį solistai gauna 3 tūkst. eurų, o teatre Lietuvoje – kelis šimtus litų.“
Užtat dalyvaudamas privačiuose renginiuose Lietuvoje N.Juška užsidirba gerokai daugiau nei teatre: už pasirodymą gauna pusantro tūkstančio litų ir daugiau.
Operos, baleto solistai, orkestrų muzikantai bei dirigentai yra vieni labiausiai migruojančių Lietuvos kultūros atstovų. Dažnas jų dirba tarp Lietuvos ir užsienio, ypač daug keliauja garsiausi dirigentai ir orkestrų meno vadovai. Reikia pripažinti, kad kai kurie jų, sėkmingai pasinaudoję griuvus sienoms atsivėrusiomis galimybėmis, šiandien gyvena ne prasčiau nei prakutę verslininkai.
Vienas tų, kuriam kultūra tapo pelninga profesija, yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas ir vyriausiasis dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Rinkevičius. Prabangiam savo šeimos namui G.Rinkevičius užsidirbo iš esmės ne Lietuvoje, o diriguodamas garsiems Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių orkestrams.
Vis dėlto tokie pavyzdžiai Lietuvoje – labiau išimtis nei taisyklė, nors Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus pripažįsta, kad kiekvienas orkestras džiaugiasi galimybe groti užsienyje, nes ten galima uždirbti bent keliskart daugiau nei Lietuvoje.
„Į mūsų orkestrą surinkti aukščiausios klasės menininkai, kad ir į kokią šalį nuvažiuotume, publika mus giria už profesionalumą. O savo atlyginimus, kurie mums priklauso kaip biudžetininkams, pasakyti tiesiog gėda: mano, kaip dirigento ir meno vadovo, atlyginimas yra 1260 Lt, orkestro muzikantai gauna 1100–1400 Lt per mėnesį. Vakaruose orkestrų muzikantai uždirba nuo dviejų iki septynių tūkstančių eurų. Todėl ir sukamės kaip tik galime, pačiais įvairiausiais būdais“, – neslepia D.Katkus.

Menininko profesija – viena brangiausių, o atlyginimai – vieni mažiausių

Piniguose nesimaudo ir Vakarų menininkai, bet uždirba gerokai daugiau. Pavyzdžiui, JAV Brodvėjaus teatruose minimali aktoriaus alga siekia per 6,4 tūkst. dolerių per mėnesį (apie 17 tūkst. Lt). Tačiau ryškiausios scenos žvaigždės, ypač jei dirba ir Holivude, uždirba kur kas daugiau: štai Džeimso Bondo vaidmens atlikėjo aktoriaus Danielio Craigo savaitinis atlyginimas siekia apie 40 tūkst. dolerių.
Tiesa, eiliniuose teatruose atlyginimai mažesni, o „The New York Times“ viename savo straipsnių kėlė klausimą: „Aktoriaus darbas įdomus, bet ar galite sau tai leisti?“ Tad atlyginimų dydis aktualus ne vien Lietuvos menininkams.
Jungtinėje Karalystėje paprastas aktorius per mėnesį uždirba 2–3 tūkst. svarų sterlingų (8–12 tūkst. Lt), bet patys didžiausi scenos grandai gali uždirbti ir dešimt kartų daugiau. Aktoriaus pripažinimas ir šlovė Vakaruose su atlyginimo dydžiu susiję daug labiau nei Lietuvoje.
Lietuvoje net ir didžiausios dramos teatrų žvaigždės, kaip sako Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis, per mėnesį uždirba 2–3 tūkst. Lt. Už kiekvieną suvaidintą pagrindinį vaidmenį spektaklyje Nacionaliniame dramos teatre aktorius gauna 150 Lt neatskaičius mokesčių.
Dėl kalbos barjero dramos teatro aktorių galimybės vaidinti užsienyje gerokai mažesnės nei operos ar baleto solistų, tačiau dauguma teatro aktorių taip pat turi papildomų darbų, arba, kaip jie ironiškai vadina, „chaltūrų“ (veda renginius, filmuojasi serialuose, TV laidose, įgarsina reklamas), taip iš įvairių šaltinių susirankiodami jų poreikius tenkinančias pajamas.
„Pusantro tūkstančio litų – įprastas teatro aktoriaus atlyginimas, – tvirtina žymus Nacionalinio dramos teatro aktorius Vytautas Rumšas. – Statybininkai uždirba turbūt trigubai daugiau.“
Jam antrina pripažintas teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis: „Visi mano, kad mes pertekę pinigų. Bet tai, ką gauni už spektaklius, yra juokas. Niekada artistai daug negaudavo – nei sovietmečiu, nei dabar. Aš irgi negyvenau vien tik iš tos algelės – daug filmavausi užsienyje.“
„Iš tiesų retas aktorius gyvena vien iš to, ką uždirba teatre, todėl ir bėgioja per televizijas, renginius, serialus, alina save. Užtat po to ir atsitinka tragedijos“, – priduria R.Rimeikis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...