2011 Gegužės 17

Lietuvos koziriai – intelektas ir narystė ES

veidas.lt

BFL

Pasaulinė pinigų perlaidų lyderė “Western Union” Vilniuje prieš porą savaičių atidarė Europos regiono operacijų centrą. Simbolinę juostelę perkirpo premjeras Andrius Kubilius, JAV ambasadorė Anne Derse, “Western Union” Centrinės ir Rytų Europos regiono vadovas Konradas Olszanieckis, ūkio ministras Rimantas Žylius, naujojo centro vadovas Cortas Normanas

Misija pritraukti daugiau užsienio kapitalo įmanoma, jei turėsime kvalifikuotų darbuotojų ir palankesnę nei kitose šalyse verslo aplinką.

“Neturime išteklių ir didelės rinkos. Tad užsienio investuotojus galime patraukti tik intelektu ir išskirtiniais produktais”, – Lietuvos padėtį kovoje dėl užsienio investicijų apibrėžia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Traukia ir intelektuali, ir nebrangi darbo jėga

Jei virtualėjančiame pasaulyje galima teikti dalį paslaugų iš bet kurio civilizuoto pasaulio krašto, kodėl to nedaryti iš Lietuvos? Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis pasakoja, kad Belgijos įmones ir Briuselyje įsikūrusias tarptautines korporacijas labiausiai būtent ir domina investicijos į paslaugų sektorių – bankininkystę, apskaitą, telekomunikacijas. Kur nueis kapitalas, priklauso nuo to, kas pasiūlys geriausią sąnaudų, žmogiškųjų išteklių kokybės ir palankaus ekonominio klimato sprendimą.

Tokios dabar vyraujančios tarptautinių kompanijų verslo mados daro realų mūsų Vyriausybės strateginį uždavinį iki 2015 m. tapti Šiaurės Europos regiono paslaugų centru. IT, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų, klientų aptarnavimo ar personalo paieškų funkcijas į Lietuvą jau perkelia įvairių šalių bendrovės (JAV – CSC, “Western Union”, Skandinavijos – SEB, “Mirror Support Services”, “Royal Unibrew” ir kt.), britų “Barclays” banko padalinys Lietuvoje aptarnauja visos grupės verslą pasauliniu mastu.

Koks šių centrų plėtros potencialas? “Šiandien juose dirba apie 5 tūkst. darbuotojų ir kalbama apie dar iki 2 tūkst. naujų. Panašaus dydžio kaip Vilnius Krokuvos mieste paslaugų centrai duoda darbo 80 tūkst. specialistų”, – lygina viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vyriausiasis analitikas Dalius Simėnas.

Intelektu ir palankia moksliniams tyrimams mokesčių sistema Lietuva traukia ir investuotojus į mokslo srities įmones. Medicininės įrangos įmonę “Viltechmeda” nusipirko JAV korporacija “Moog”, steigiamas IBM išradimų komercializavimo centras, užsienio investuotojų sulaukė biotechnologai: Izraelio milžinei TEVA dabar priklauso “Sicor Biotech”, JAV korporacijai “Thermo Fisher Scientific” – “Fermentas”. Lietuvių valdoma BOD grupė, kuri planuoja Vilniuje pradėti saulės elementų gamybą, numato bendradarbiauti su pirmaujančiais fotoelementų įrenginių koncernais.

Galime suteikti europietiškas privilegijas

Dar vienas Lietuvos privalumas yra tas, kad trečiųjų šalių investuotojai, investuodami į mažą ekonomiką, kartu atranda didžiulę ES rinką. “Azijos šalių – Pietų Korėjos, Kinijos, taip pat Ukrainos, Baltarusijos bendrovės mus regi kaip placdarmą įeiti į 500 mln. vartotojų ES rinką. Investavimas Lietuvoje joms reiškia, kad čia trečiųjų šalių pagamintoms prekėms ir paslaugoms, parduodamoms ES, nebus taikoma jokia papildoma tarifinė ir netarifinė našta. Be to, pasinaudojant patogia transporto infrastruktūra ir Lietuvos vežėjais tos prekės bus pristatomos atokiausių ES regionų vartotojams konkurencingomis kainomis”, – aiškina D.Simėnas.

Pavyzdžiui, jei Klaipėdos uostui pavyktų pasiekti regioninio prekių perskirstytojo statusą, investavus į giliavandenį uostą per Klaipėdą galima užsitikrinti 2 proc. Kinijos prekių srauto, jei tokio projekto imtųsi Kinijos investuotojas. Tada Šiaurės ir Baltijos šalių logistikos centro vizija, kurią siekiama materializuoti 2011–2021 m., taptų išties reali.

Rezervai – ir tradicinė pramonė, ir mūsų išskirtinumas

Vaikantis naujų tendencijų nereikia užmiršti ir tradicinės pramonės. Juolab, kaip primena analitikas D.Simėnas, statistiškai reinvesticijos sudaro apie 70 proc. visų įgyvendinamų užsienio investicijų projektų pasaulyje.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė čia įžvelgia geras Lietuvai tendencijas: “Pasaulis jau persisotino pigiomis, bet menkesnės kokybės kiniškomis prekėmis ir vėl atsigręžė į Rytų bei Centrinę Europą.” O investicijos Lietuvoje šaknis įleidusiai baldų, tekstilės, maisto pramonei padėtų kurti naujoviškesnius produktus, didinti darbo našumą.

Lietuvos verslo atstovas Briuselyje T.Vasilevskis pastebi, kad didėja susidomėjimas atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. O Investuotojų forumo vadovė R.Skyrienė mano, kad rezervų vilioti užsienio kapitalą dar turime daugelyje sričių. “Pavyzdžiui, kūrybinės industrijos. Kodėl mums nepasidaryti naujuoju Milanu? Mūsų dizaineriai vertinami, neblogai išplėtota tekstilės, siuvimo pramonė. Galėtume būti ne tik drabužių, bet ir baldų, kitų sričių dizaino centras.

Dar daug ką galima padaryti turizmo srityje. Lietuvoje dar yra tinkamos žemės ekologinei žemdirbystei. Juk vieną dieną pagaliau leisime įsigyti žemės ir užsieniečiams. Jau kalbama apie mokymo įstaigų filialus Lietuvoje”, – naujas galimybes vardija R.Skyrienė.

Rengti specialistus, lengvinti verslo sąlygas

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, savo prioritetu paskelbusi užsienio investicijų medžioklę, pernai maždaug trečdaliu pralenkė kaimynus latvius ir net estus. Koncentruojamasi į paslaugų sektorių, kuriam dar iki 2012 m. turėtų tekti trečdalis tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.

“Investuok Lietuvoje” vadovės R.Skyrienės įsitikinimu, pasirinkta teisinga kryptis – vilioti prestižinius vardus, nes tada šalį pastebi ir į ją ateina ir smulkesni investuotojai. Tačiau “DnB NORD” grupės vyr. ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, žvelgiant į vidutinį ir ilgesnį laikotarpį reikėtų orientuotis ne vien į garsius vardus ir juos pirkti už išskirtines verslo sąlygas, o gerinti aplinką visam verslui.

Naujai rengiamoje investicijų pritraukimo strategijoje, kaip informavo Ž.Kriščiūnienė, būtent ir koncentruojamasi į verslo sąlygų gerinimą, skaidrų bendrovių valdymą, verslo infrastruktūros plėtrą ir švietimą. Nors tarp dosniausių investuotojų išlieka rusai ir lenkai, išskirtinis dėmesys bus skiriamas skandinavų kalbų mokymuisi.

Analitikas D.Simėnas vardija, ko reikia, kad laimėtume kovą dėl investicijų: “Turime užtikrinti mokančiųjų skandinavų kalbas pasiūlą. Mūsų atlyginimai turi išlikti konkurencingi. Vien kalbos apie progresinius mokesčius jau pakenkė investuotojų pasitikėjimui šalimi ir siekiams čia kurti tas naujas darbo vietas. Vieną kartą ir visiems laikams reikėtų išnaikinti teritorijų planavimo džiungles, atsikratyti mažos šalies su didele biurokratija įvaizdžio, užtikrinti normalų oro susisiekimą su Europos verslo centrais, maksimaliai supaprastinti darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo reikalavimus bei verslo steigimo ir likvidavimo procedūras.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...