2010 Rugpjūčio 20

Užsienio investicijos

Be ES paramos – nė iš vietos

veidas.lt

Jei ne Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, šiandien Lietuvoje investicinių projektų nebūtų pajėgios vykdyti nei įmonės, nei savivaldybės.

Išgąsdintos vartotojų perkamąją galią nusinešusios krizės ir bergždžiai stengdamosi sulaikyti į bedugnę besiritančius finansinius rodiklius, Lietuvos įmonės pastaraisiais metais pirmiausia rėžė investicijoms numatytas lėšas.

“Statistiniai duomenys rodo, kad iš visų BVP komponentų bendrojo kapitalo formavimas (t.y. komponentas, parodantis įmonių investicijas į plėtrą, pajėgumus, pastatus ir t.t.) į ekonomikos sulėtėjimą reagavo jautriausiai – būtent šis komponentas pasižymėjo didžiausiais smukimo tempais, kurie krizės piko metu siekė daugiau nei 40 proc.”, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Pastaruoju metu įmonių investicinių planų mažinimo tempai šiek tiek sulėtėjo. Pavyzdžiui, ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį bendrojo kapitalo formavimas smuko 35 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – jau 5 proc. mažiau. “Tai lemia atsigaunanti paklausa Lietuvos eksporto rinkose ir dėl to gausėjantis įmonių, didinančių investicijas į pajėgumus, skaičius. Didžioji tokių įmonių dalis priklauso įvairiems pramonės sektoriams”, – komentuoja A.Izgorodinas.

Vis dėlto pastebimiau atsigauti investicijoms vis dar neleidžia labai silpnas vidaus vartojimas, tebesitęsiantis kreditinių išteklių trūkumas ir kylančių energijos išteklių bei žaliavų kainų spaudimas pramonės konkurencingumui.

Plečiasi iš ES lėšų

Šiuo metu pagrindinis investicijų šaltinis tiek verslui, tiek savivaldybėms ar viešosioms įstaigoms yra ES struktūrinių fondų lėšos. Iš viso investicinius projektus, iš dalies finansuojamus ES lėšoms, įgyvendina per 40 bendrovių – inovatyvias gamybines technologijas diegia ar netrukus planuoja diegti bendrovės “Wavin Baltic”, “FabricAir”, “AleksAnn”, “Achema”, “Intersurgical” bei kitos.

Tarp tų retų įmonių, kurios net sunkmečiu neatsisakė investicinių projektų, nemaža dalis orientuotos į eksportą ir priklauso užsienio investuotojams, tad jų plėtrą finansuoja motininės bendrovės.

Kad spėtų baigti darbus iki šių metų pabaigos, statybininkai šiuo metu skuba mūryti pamatus Ukmergėje, kur iškils antroji švedų kapitalo ventiliacinių sistemų gamybos bendrovės “Systemair” gamykla. Projekto vertė – 14,5 mln. Lt, maždaug trečdalį planuojama finansuoti ES lėšomis.

“Ši gamykla bus skirta Baltijos šalių, Lenkijos, Skandinavijos ir Rusijos rinkoms aptarnauti. Dabar įmonės apyvarta siekia 30 mln. Lt, o per trejus metus mūsų pajėgumai padidės apie 50 proc. ir apyvarta turėtų pakilti iki 50 mln. Lt”, – skaičiuoja bendrovės Lietuvoje “Systemair” direktorius Mindaugas Martišius.

Šiuo metu pats statybų įkarštis ir Visorių informacinių technologijų parke, kuriame naują gamyklą statosi medicininės įrangos kūrėja bei gamintoja “Viltechmeda”, priklausanti tarptautinei kompanijai “Moog Medical Devices Group”. Gamykla bus baigta statyti iki šių metų pabaigos, o per ateinančius kelerius metus bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Projekto vertė – 9 mln. Lt, iš kurių trečdalį taip pat ketina finansuoti ES.

Pagrindinis bendrovės kuriamas ir gaminamas produktas – medicininiai švirkštinės infuzijos siurbliai, skirti tiksliam vaistų dozavimui. “Dabartinės patalpos mums per mažos. Be to, naujoje gamykloje atsiras naujas veiklos segmentas – medicininių siurblių aptarnavimo centras, kuriame remontuosime ir kalibruosime mūsų motininės bendrovės prietaisus”, – informavo “Viltechmedos” finansų direktorius Mindaugas Liutkauskas.

“Investuok Lietuvoje” gen. direktoriaus pavaduotoja Laura Guobužaitė pridūrė, kad plečiasi ir Marijampolėje įsteigta ispanų kapitalo gamykla “CIE Automotive”. Automobilių detales gaminanti ispanų kompanija investicijoms numato skirti 80–90 mln. Lt.

Tuo tarpu lietuviško kapitalo plastikinės taros ruošinių gamintojas “Putokšnis”, gavęs patvirtinimą dėl ES paramos, netrukus ketina skelbti konkursą rangovui parinkti ir jau kitais metais pradės statyti termofikacinę elektrinę. Projekto vertė – 16,5 mln. Lt. Įmonės generalinis direktorius Alvydas Stulpinas pabrėžia, kad nuosava elektrinė leis bendrovei gerokai sumažinti energijos sąnaudas.

Per pusmetį – 17 naujų užsienio investicinių projektų

Sunkmečiu Lietuvoje kuriasi ir nauji investuotojai, skubantys pasinaudoti atpigusiomis statybos sąnaudomis. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) suomių šilumos izoliacinių plokščių gamintojas “Finnfoam” naują gamyklą statyti pradėjo per patį krizės piką – praėjusių metų lapkritį. Statybos darbai jau artėja prie pabaigos.

“Sunkmetis – pats geriausias laikas plėstis. Mums krizė išėjo į naudą, nes sutaupysime 15–20 proc. lėšų, susijusių su statybos ir įrengimo darbais”, – tvirtina “Finnfoam” pardavimo vadovas Egidijus Sutkus. Ši gamykla – pirmoji Suomijoje esančios bendrovės gamykla užsienio šalyje. Pirmas gamyklos statybos etapas ir įrengimas atsieis apie 69 mln. Lt, o 2013–2014 m. vėl planuojama plėtra.

Šiais metais naujakurių sulauks ir Klaipėdos LEZ – logistikos terminalą čia pradės statyti pasaulinio koncerno “Heidelbergcement” įmonė Lietuvoje, o 2011 m. prasidės “Fortum Heat” termofikacinės elektrinės statyba.

Per šių metų pirmąjį pusmetį užsienio investuotojai Lietuvoje pradėjo 17 naujų projektų – tai pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės “FDiMarkets.com” duomenys. Atrodo, kad šiemet investuotojų sulauksime daugiau nei 2009-aisiais, kai per metus buvo inicijuoti 28 užsienio investicijų projektai.

Aišku, iki gerųjų laikų rodiklių dar labai toli: 2006-aisiais užsienio investuotojai Lietuvoje pradėjo 47, 2005-aisiais – 53 projektus.

“Pernai daugiau matėme jungimosi tendencijų, kai perperkamos lietuviškos kompanijos, šiemet ateina daugiau realių investicinių projektų, kai investuotojas ne įsigyja vietinę bendrovę, o įkuria pats”, – pokyčius stebi “Investuok Lietuvoje” gen. direktoriaus pavaduotoja.

Ji tvirtina, kad iki krizės į Lietuvą ateidavo daugiau gamybos srities užsienio investuotojų, o dabar daugiau sulaukiama iš paslaugų sferos, tokių kaip “Barclays”, “Western Union”. Tikimasi, kad šiemet Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke Vilniuje veiklą pradės indų kompanija “Ideal Invent Technologies”, kuri kurs IT produktus, skirtus finansų sektoriui. “Labai svarbu, kad kompanijos strategijoje numatyta, jog ji samdys nemažai studentų, neturinčių darbo patirties”, – pabrėžia L.Guobužaitė.

Specialistai jaučia, kad susidomėjimą Lietuva po truputį atgauna ir gamybiniai investuotojai, kurie pastaruosius porą metų buvo praktiškai visiškai nusisukę nuo mūsų regiono. Pasak L.Guobužaitės, į Lietuvą iš Airijos keliasi kilimėlius gaminanti įmonė “Schmidt Industries”. Šiauliuose patalpas jau nusižiūrėjusi įmonė planuoja sukurti apie 60 darbo vietų ir investuoti apie 6 mln. Lt.

“Įdomu, kad su šia bendrove į Lietuvą grįžta keli tos įmonės darbuotojai, dirbę Airijoje. Taip sprendžiamos ir Lietuvos emigracijos problemos”, –  pridūrė “Investuok Lietuvoje” atstovė.

Milijoninės investicijos ir į kelius, ir į ligonines

ES lėšos – kone vienintelė galimybė sunkmečiu ne tik didinti įmonių konkurencingumą, bet ir įgyvendinti gyventojams svarbius projektus.

Finansų ministerijos duomenimis, 2010 m. valstybės kapitalo investicijoms numatyta skirti 4,9 mlrd. Lt – iš jų 3,8 mlrd. Lt yra ES lėšos. Daugiausiai lėšų numatoma transporto ir ryšių srities investicijų projektams įgyvendinti (1,5 mlrd. Lt).

Transporto investicijų direkcijos laikinasis direktorius Gintautas Predkelis konstatuoja: be ES paramos šiuo metu vykdomi kelių sektoriaus projektai būtų neįmanomi. Iki šių metų pabaigos turėtų būti rekonstruotas sostinės Lazdynų tiltas (projekto vertė 85,2 mln. Lt), baigtas Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statybos pirmasis etapas (162 mln. Lt). 2011 m. pirmoje pusėje bus baigtas Jakų sankryžos Klaipėdoje rekonstrukcijos pirmas etapas (117 mln. Lt).

Šiuo metu vyksta ir geležinkelio linijos Kaunas–Kybartai signalizacijos bei elektros tiekimo įrenginių modernizavimas (137,9 mln. Lt), matyti žvyrkelių asfaltavimo programos pabaiga (dabar vykstančio antro etapo vertė 182 mln. Lt, ketinama išasfaltuoti 164 km žvyrkelių).

Ne vieną gyventojams svarbų projektą iš ES paramos finansuoja Kauno miestas. “Matydami, kad miestiečių indėlis į miesto biudžetą per trejus metus sumažėjo daugiau nei 200 mln. Lt, turėjome pagalvoti, kokiu kitu būdu galime finansuoti miesto tvarkymą. Krizė mus paskatino pateikti kuo daugiau paraiškų, tad per trejus metus į Kauną atkeliaus per 500 mln. Lt ES paramos”, – džiaugiasi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygandas Gudėnas

Didžiausias šiuo metu vykdomas investicinis projektas Kaune – Žalgirio arenos statyba (169 mln. Lt). Kauniečiams svarbi ir Girstučio kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija, kurios metu ketinama įrengti 50 ir 25 metrų ilgio baseinus sportininkams treniruotis, o miestiečiams ilsėtis – pirčių bei pramogų kompleksą. Projekto vertė siekia apie 19,5 mln. Lt. Neseniai baigtas Kauno pilies tvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pirmas etapas (2 mln. Lt).

Milijonus ES paramos lėšų gavo ir ligoninės – Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vykdo ir toliau vykdys pastatų renovavimo bei statybos darbus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Ridikas Ridikas rašo:

    Visko neperskaičiau, bet reikia sutikti, kad be Europos sąjungos paramos dar važinėtume duobėtais vieškeliais.Gyvenu Telšiuose, tai dabar iki Palangos važiuoju saugiai ir sparčiai. Kelininkai irgi dirbo greitai ir gerai, kaip manau.Man atrodo, kad kontrolieriai, kurių priveista , nieko naudingo nepadaro. Kimba prie mokyklų, kam sudėjo langus iš mokinio krepšeliui skirtų pinigų.Pagirti reikėtų, kad klasėse bus šilčiau, pinigai nepavogti.Ne, į viską žiūrima pro formalizmo akinius.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...