2011 Birželio 03

Lietuvos ir Lenkijos santykiai – normalūs

BNS

BFL

Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra normalūs, sako Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, o pastaruoju metu paaštrėjusį radikalizmą tautiniu klausimu esą sąlygoja ekonominė krizė.

“Manau, kad jie (Lietuvos ir Lenkijos santykiai – BNS) yra normalūs, tik šiek tiek kitoje stadijoje nei buvo prieš gerus septynerius, aštuonerius metus, kai Lenkija ir Lietuva siekė tapti Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tada visa centrinė Europa išgyveno intensyvaus bendradarbiavimo laikotarpį, visi siekėme tų pačių tikslų, Lenkijai gebant imtis lyderystės ir vaidinant labai svarbų vaidmenį. Dabar periodas yra gerokai ramesnis. (…) Tokių dalykų, kurie, kaip sakau, romantiškai mus vienijo prieš septynerius, aštuonerius metus, nėra darbotvarkėje”, – penktadienių radijo stočiai “Znad Wilii” sakė A. Kubilius.

Jis palankiai įvertino Lietuvos ir Lenkijos intelektualų, mokslininkų raginimus ramiai diskutuoti abiem šalims aktualiais klausimais.

“Inteligentų ir intelektualų paraginimas šiek tiek ramiau diskutuoti visas problemas yra labai sveikas dalykas. Ir tai, kad pirmieji tai inicijavo Lietuvos katalikiški inteligentai, intelektualai, o po to atsiliepė lenkų inteligentai, yra labai sveikas dalykas”, – sakė premjeras.

Jo nuomone, radikalizmą kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, tautinių mažumų problemas greičiausiai paaštrino ekonominė krizė. Vyriausybės vadovas tai vadino natūraliu reiškiniu.

“O kad radikalizmo atsiradę politiniame diskurse daugiau, mano atrodo, gana natūralus reiškinys. Pažiūrėjus į kitas Europos valstybes, galime daryti išvadą, kad gili ekonominė krizė, gili ekonominė duobė, recesija, visos socialinės įtampos natūraliai sąlygoja tam tikro politinio radikalizmo atsiradimą”, – svarstė A. Kubilius.

Dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius kaimyninės valstybės mokslininkai yra pavadinę didžiausiu regresu nuo 1989 metų.

Prastėjančius Lenkijos ir Lietuvos santykius pastaruoju metu paaštrino Lietuvos  Seimo priimto Švietimo įstatymo nuostatos, kuriomis tautinių mažumų mokyklose plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys lietuviams bei tautinių mažumų atstovams.

Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą. Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis.

Tuo metu kai kurie Lietuvos politikai piktinasi Lenko kortos dalijimu tautinių mažumų atstovams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų vykdoma politika Vilnijos krašte.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...