2013 Gruodžio 12

Lietuvoje sparčiai populiarėja robotikos mokslas

veidas.lt


Lietuvoje jau trejus metus veikia robotikos mokykla, sparčiai populiarėja robotų parduotuvės, o universitetuose studentai noriai mokosi konstravimo ypatumų. Negana to, gabūs mūsų krašto inžinieriai yra vieni geriausių sumo robotų gamintojai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Uostamiesčio elektros įrangos inžinierių kuriami robotai jau keletą metų yra nenugalimi sumo robotų rungtyje. Savo pergalių virtinę jaunieji kūrėjai pradėjo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Baltic Robot Sumo“ konkurse, kuriame jiems pavyko iškovoti pirmą vietą. Inžinierių žodžiais, tai buvo pradinė paspirtis nenuleisti rankų ir toliau užsiimti mėgstama veikla.
Sėkmė kūrėjus lydėjo ir Europos čempionatuose, kur Austrijoje vykusiame „Robot Challenge“ konkurse lietuviams Vitalijui Rodnovui ir Olegui Lyanui pavyko iškovoti pirmą ir antrą vietas. Ne ką prasčiau Klaipėdos inžinieriams sekėsi ir JAV ringe: pasaulio robotų čempionate San Franciske 3 kg rungties kategorijoje Vitalijus laimėjo aukso medalį, o jo kolega Audrius Knolis iškovojo trečią vietą.
Vis dėlto didžiausias Klaipėdos inžinierių pasiekimas robotikos srityje – galimybė nuvykti į Japoniją, robotų technologijų Meką. 2011 m. Tokijuje vykusiose aukščiausios pasaulinės klasės robotų varžybose „All Japan Robot Sumo Tournament“ iš 40-ies dalyvių lietuviams pasisekė patekti tarp 24 geriausiųjų. „Japonų pripažinimas – didis įvertinimas robotų gamintojams. Vienas konkurso dalyvis mums pasakojo, kad šiame konkurse dalyvauja jau 17 metų, tačiau niekada nėra patekęs tarp 24 geriausiųjų… Ir štai atvažiuoja lietuviai ir pranokę visus lūkesčius atsiduria geriausių pasaulyje sumo robotų kūrėjų gretose“, – laimėjimais džiaugiasi kūrėjai.
Be to, Lietuvoje rengiamas „Baltic Robot Sumo“ varžybas Japonija pripažino kaip oficialų kvalifikacinį turnyrą, o tai suteikė teisę Lietuvos konstruotojams deleguoti atstovus į Japonijoje rengiamus konkursus.
Su Klaipėdos elektros įrangos inžinieriais M.Luku, O.Lyanu ir A.Knoliu “Veidas” nusprendė pasikalbėti apie robotus ir jų kūrimą Lietuvoje.

Nenugalimų robotų paslaptis: sėkmė ar technologija?

Čia derėtų paaiškinti, kad per varžybas iki 0,5 arba 3 kg (priklauso nuo rungties kategorijos) sveriantys robotai susitinka specialiuose ringuose, kuriuose privalo vienas kitą kuo greičiau iš jo išstumti. Kelias sekundes trunkančioje kovoje autonomiškai, tai yra nepriklausomai nuo žmogaus veikiantis robotas specialiais jutikliais nustato, kur yra priešininkas, ir išstumia jį arba pats būna išstumiamas.
Pusės kilogramo svorio robotui pagaminti išleidžiama vidutiniškai apie 600 Lt, o 3 kg svorio robotui gali prireikti per 2,5 tūkst. Lt. Japonijoje kovojusio roboto gamyba klaipėdiečiams atsiėjo apie 7 tūkst. Lt.
Robotus kuriančius inžinierius vienija Klaipėdos universiteto robotų konstruotojų klubas „Robotics“. Būtent šiame būrelyje gimė daug idėjų ir prasidėjo sisteminga tuometinių studentų veikla. „Pradėjome nuo visai paprastų ir elementarių dalykų, nes šioje srityje buvome visai žali. Tačiau ir tada, ir dabar visus robotus konstruojame patys, nes pirkti komponentus be galo brangu, o ir pats procesas netektų viso malonumo. Juk tai iš esmės yra kūrybinis darbas, reikalaujantis žinių iš įvairių mokslo sričių: elektronikos, programavimo, projektavimo…“ – vardija inžinieriai.
Paklausti, kuo gi jų konstruojami robotai išskirtiniai, vyrai reikšmingai šypteli, esą kiekvienas kūrėjas turi savo taktiką, kurios nevalia atskleisti. „Kartais atsiranda rėmėjų, pasišaunančių padėti finansiškai, – kad ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Tačiau mus remdami jie siekia sužinoti visas robotų kūrimo paslaptis, o mes nenorime jų atskleisti. Štai Audrius yra sugalvojęs įdomų principą, tai yra roboto veikimo sistemą, leidžiančią šiam kovoti geriau nei kitų konstruktorių robotams. Šioje srityje nusimanančius žmones tai labai stebina“, – paaiškina M.Lukas.
Jam nespėjus užbaigti santūriai įsiterpia kolega Audrius: “Šiame pasaulyje viskas jau atrasta ir sugalvota, tereikia žinoti, kaip tai pritaikyti, ar tiesiog sugebėti sena panaudoti naujai. Net ir turėdamas daug pinigų nebūtinai tapsi nugalėtoju, svarbiausia – gera idėja.“
Pašnekovai pabrėžia, kad sumo robotų konstravimas jiems yra labiau pomėgis nei darbas, esą iš to nepragyvensi, tačiau labiau nei finansinę naudą jie vertina įgyjamą patirtį. „Robotika mums įdomi techniniu požiūriu. Nepaprastai smagu išleisti į “gyvenimą“ savo sukurtą darbą“, – tvirtina robotų entuziastai.
Pasak jų, inovatyvią veiklą ir dalyvavimą įvairiuose konkursuose darbdaviai vertina itin palankiai, esą darbo pasiūlymų jiems tikrai netrūksta. Tačiau inžinieriai vienareikšmiškai pabrėžia, kad svarbiausia jiems – dirbti patiems patinkantį ir įdomų darbą. „Mes mieliau konstruojame robotus, užuot jais tapę”, – šmaikštauja pašnekovai.
“Po konkursų robotai iškart atsiperka, žinoma, ne pinigine išraiška, o prizais, kontaktais, patirtimi. O kur dar indėlis ir investicija į save… Galbūt kai kam mes atrodome kaip perbalę, nuobodūs žmogeliai, kurie tik lituoja, programuoja ir niekuo daugiau, išskyrus konstravimą, nesidomi. Bet iš tiesų taip nėra. Be to, manau, kad mūsų šalyje dar trūksta pagarbos veikliems žmonėms. Kalbu apie plačiąją visuomenę. O taip kalbu, nes žinau, nes galiu palyginti. Tarkime, vienoje pažangiausių technikos srityje šalių Japonijoje supratimas yra kitoks – ten kūrėjams jaučiama didelė pagarba. Tuomet ir motyvacija kurti adekvačiai didėja. Manau, kad šios robotų kovos ir yra skirtos inovatyvumui, bendradarbiavimui, tobulėjimui skatinti, juk kurti sau pačiam nėra jokios prasmės“, – komentuoja A.Knolis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...