2011 Gegužės 31

Lietuvoje pokalbių nėra klausomasi daugiausiai Europoje

BNS

BFL

Lietuvos gyventojų pokalbių nėra klausomasi daugiausiai Europoje, tačiau mūsų šalyje kaupiama ir saugoma per daug duomenų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Iš tiesų situacija – ne visai tokia, kaip buvo suformuluota žiniasklaidoje. Mes nesame daugiausiai besiklausanti savo žmonių valstybė – atvirkščiai”, – Žinių radijui antradienį sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, Europos Sąjungai pateikta informacija apie kaupiamus duomenis, o ne apie pokalbių klausymąsi.

“Norėčiau priminti, kad po teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose rugsėjo 11-ąją kartu Jungtinės Valstijos ir Europa sutarė įgyvendinti direktyvą – kaupti ir saugoti duomenis apie sunkius arba labai sunkius nusikaltimus teroristinėje veikloje visame pasaulyje ir Europoje taip pat. Ši 2008 metų direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, ir tai buvo padaryta Lietuvoje. Jos pagrindu 2009-aisiais jau šios Vyriausybės buvo priimtas nutarimas, kuris numatė, kokius duomenis reikia kaupti ir saugoti. Kartoju – nesiklausyti, o kaupti ir saugoti. Į turinį kištis negalima. Turinys yra neliečiamas”, – dėstė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Lietuvoje persistengta su duomenų kaupimu, ji jau kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, kad jų būtų kaupiama mažiau.

“Kaip didelę problemą matau atlaidų valstybės požiūrį į direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje (…). Atrodo, kad kaip visada mes perlenkėme lazdą ir pradėjome kaupti daug daugiau negu direktyva mūsų prašo. Taigi, būtent tokia informacija ir nuėjo į Europos Sąjunga – apie kaupimą ir saugojimą daug daugiau negu direktyva iš viso numato”, – pasakojo valstybės vadovė.

“Pirmadienį kreipiausi į premjerą labai aiškiai nurodydama tą nutarimą, kad būtent šio premjero parašas ten yra 2009 metų liepą, ir skubiai būtina peržiūrėti tuos reikalavimus, sumažinti jų kiekį. Visiškai tiek informacijos nereikia nei kaupti ir išsaugoti, nei paskui atitinkamai informuoti apie tai Europos institucijas, to net nenumato europinė direktyva”, – pridūrė ji.

Anot D. Grybauskaitės, Vyriausybės nutarimas dėl kauptinų ir saugotinų duomenų buvo “neprotingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę” ir tai galėjo atsitikti dėl “neįdėmaus Vyriausybės požiūrio”.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimų.

Pasirodžius šiai informacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.

A. Anušausko pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais – apie 71 tūkst. (51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst. užklausų, susijusių su internetu).

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...