2016 Kovo 16

TRYS KLAUSIMAI

Ar tikrai mūsų visų klausosi?

veidas.lt

BFL

Trys klausimai Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos pirmininkui Dariui Petrošiui

– Pernai prokurorai, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, į teismus kreipėsi daugiau kaip 10 tūkst. kartų. Užpernai tokių atvejų buvo dar daugiau, tačiau nerimą kelia tai, kad net 96 proc. prašymų teisėjai patenkina. Kaip vertinate šias tendencijas?

– Seimo komisija visada nagrinėja ir teikia informaciją apie žmonių, prieš kuriuos buvo taikytos tokios priemonės, skaičių. Pavyzdžiui, 2014 m. pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą sekta 4,2 tūkst. asmenų, bet galinių įrenginių buvo 12 tūkst. Ne kartą yra rodyta, kaip kontrabandos bylose iš tuo užsiimančių asmenų tiesiog maišais paimami telefonai. Taigi reikia žiūrėti į asmenų skaičių. 2015 m. jų skaičius išlieka praktiškai tas pats, koks buvo užpernai.

Lietuvoje taikyti kontrolės priemones, tai yra klausytis pokalbių ar patekti į vienokias ar kitokias patalpas, galima pagal tris įstatymus. Daugiausia tai daroma pagal minėtą Kriminalinės žvalgybos įstatymą – apie 4 tūkst. asmenų per metus. Taip pat pagal Baudžiamojo procesą kodeksą – tokių asmenų yra apie 2 tūkst., o tarp 2013 ir 2014 m. jų sumažėjo 40 proc.

Trečiasis yra Žvalgybos įstatymas – apie 1,8 tūkst. asmenų, iš kurių apie pusę yra ne Lietuvos piliečiai. Sudėję visus šiuos žmones gauname apie 8,5 tūkst. Kai kur jie gali dubliuotis.

Mažėjimo tendencijos susijusios su kontrole. Pagaliau su visomis tarnybomis išsiaiškinome, kad tokių veiksmų sankcionavimas negali būti automatinis veiksmas. Būtina pasižiūrėti, ar to tikrai reikia. Tai taip pat susiję ir su struktūrinėmis pertvarkomis policijoje.

– Bet 96 proc. prašymų sekti teisėjai patenkina. Žvelgiant iš šalies tokia dalis atrodo labai didelė, lyg prašymai nebūtų nagrinėjami kruopščiai.

– Procesas yra labai ilgas ir reikia atitikti daug kontrolės reikalavimų iki patekimo į teismą. Pirmiausia bet kuriam pareigūnui, kuris mano, kad reikia taikyti tokius veiksmus, būtina atitikti savo tarnybos vidinės kontrolės reikalavimus. Toliau yra prokuratūros kontrolė. Į teismą patenkama tik prokuratūros teikimu. Akivaizdu, kad ten jau nepatenka abejotini klausimai.

– Rolandas Paksas kalbėjosi su Gedvydu Vainausku, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas – su Druskininkų meru Ričardu Malinausku. Tačiau po jų pokalbių paviešinimo niekas net nepaklausė, kurio iš jų, tarkim, ar mero, ar ministro, buvo klausomasi. Atrodo, tai yra priimama kaip savaime suprantama norma, kad visi tokio lygio žmonės yra sekami.

– Seime kolegos man dažnai sako, kad mūsų visų klausosi. Jie įsitikinę, jog pildydami sutikimą gauti teisę susipažinti su slapta informacija automatiškai pasirašo, kad jų ir klausysis. Aš bandau įtikinėti, kad taip tikrai dar nėra. Įstatymai, bent jau Kriminalinės žvalgybos, labai aiškiai numato pagrindus, pagal kuriuos galima tai daryti, – tai yra sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai.

Kišenvagių tokiomis išskirtinėmis priemonėmis tirti tikrai negalima. Suprantu, kad tautai dabar taip atrodo, nes vienas ar kitas tyrimas, viena ar kita klaida, ir visuomenėje susiformuoja nuomonė dėl visuotinio klausymosi. Bet juk yra ir žmogiškieji ištekliai, neįmanoma visų klausytis.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...