2011 Lapkričio 08

Lietuvoje ne santuokoje gimsta kas trečias, kitur Europoje – jau pusė kūdikių

veidas.lt


Europiečiams abejonių nebekyla: jei nori turėti šeimą ir vaikų, tuoktis nebūtina. Kai kuriose šalyse ne santuokoje gimsta jau netgi daugiau kūdikių nei susituokusiems. Nors Lietuvoje politikai ir teisininkai nesutaria, ką turime laikyti šeima, vakariečiams pavymui žengia ir lietuviai.

Pernai Švedijoje 54,1 proc. visų kūdikių gimė nesusituokusiems tėvams. Šioje šalyje daugiau kūdikių ne santuokoje pirmą kartą gimė jau 1992 m. Tai reiškia, kad jau užaugo nauja švedų, nuo kūdikystės matančių netradicinį šeimos modelį, karta, ir ji dar labiau linkusi pirmenybę teikti partnerystei, o ne santuokai.
„Aš dar pagalvoju, kad kai dukrytė paaugs, mes su jos tėvu galėtume susituokti – mane laiko senamadiška, bet man gražu vadinti vienas kitą vyru ir žmona. Santuoka tikrai nėra garantas, kad liksime kartu, bet kodėl gi ne? – pasakoja Stokholme gyvenanti 36-erių Johanna Kjelson, su draugu Benu auginanti pusantrų metukų dukrelę. Pora kartu jau devynerius metus. – Tuo tarpu jaunimas, dabartiniai dvidešimtmečiai, santuoką vertina jau daug mažiau. Jiems tai atrodo visiškai nebūtinas santykių atributas.“
Tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose, naujausiais duomenimis, ne santuokoje gimę kūdikiai jau lenkia gimusius susituokusioms poroms, taip pat patenka Slovėnija ir netgi Estija, nedaug atsilieka Danija ir Nyderlandai, o daugelyje kitų šalių, kaip skelbia Eurostatas, ne santuokoje gimsta trečdalis ir daugiau visų naujagimių.

Santuokos svarba toliau mažėja

Iš tiesų europiečių šeimos sampratoje per paskutinius kelis dešimtmečius įvyko lemiamas lūžis. Sugrįžę į praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį pamatytume, kad tipinė europiečių šeima buvo susituokusi ir auginanti du tris ir daugiau vaikų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ne santuokoje 1975-aisiais gimė vos 2 proc. visų kūdikių. Tuo tarpu iš visų pernai šioje šalyje gimusių vaikų net 44 proc. paaugę sužinos, kad jų gimdytojai tapo tėvais nebūdami vyras ir žmona.
XXI amžiuje viskas pasikeitę iš esmės: santuoka neišnyko, poros ir toliau tuokiasi, bet jau gerokai rečiau nei anksčiau, o pagal modelį pirma kūdikis ir tik po to santuoka (nors nebūtinai) gyvena jau maždaug kas trečia europiečių pora.
Lietuva šiuo klausimu – ne išimtis. Pernai Lietuvoje maždaug trys iš dešimties kūdikių gimė ne santuokoje. Prieš trisdešimt metų gimusieji nesusituokusiems tėvams sudarė tik mažiau nei 7 proc. visų gimusiųjų.
Mat sovietmečiu buvo sukurta daugybė kliūčių, kad niekam nekiltų nė minties gyventi nesusituokus, ką jau kalbėti apie vaikus. Ir ši sistema kuo puikiausiai veikė.
Žinia, nesusituokus sovietmečiu nebuvo įmanoma turėti ne tik bendro turto (skirtingai nei dabar, kai net būsto paskolos išduodamos nesusituokusiems), bet net ir apsistoti viename viešbučio kambaryje per atostogas: priešingu atveju grėsė rimti nemalonumai. Be to, nesusituokusieji turėdavo mokėti vadinamąjį viengungio mokestį. Santuokų buvo daugiau ir todėl, kad sovietmečiu buvo kur kas paprasčiau išsituokti – nesant vaikų ir pretenzijų dėl turto dalybų, santuoką nutraukdavo civilinės metrikacijos įstaiga. Dabar skyrybos kur kas sudėtingesnės ir be teismo įsikišimo jau nėra įmanomos.
Taigi išsituokti tapo sunkiau, bet nebeliko daugybės kliūčių gyventi kartu nesusituokus. Tai viena priežasčių, kodėl ir Lietuvoje padaugėjo nesituokiančių arba santuoką vėlesniam laikui atidedančių porų. Lietuvos politikams beliko tik tai pripažinti ir galų gale apsispręsti, ar tokias poras taip pat laikyti šeima.
Tuo tarpu Kaune gyvenantis 34-erių verslininkas Antanas Pakula sako, kad jam su gyvenimo drauge Vilma net nekyla klausimų, ar jie – šeima. Pora kartu jau apie dešimt metų, augina dvejų metukų dukrelę Goją. „Kūdikį planavome, o tai, kad nesame susituokę, mums mažiausiai rūpėjo. Daugybė porų anksčiau tuokdavosi iš inercijos, bet šiandien tradicijų šantažas jau nebėra toks stiprus. Tuo labiau kad dabar jau aiškiai matome: priimtas santuokos sakramentas nepadeda išsaugoti šeimos. Apie tai liudija gausios skyrybos“, – požiūrį dėsto A.Pakula.
Vyras mano, kad Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, ne santuokoje gimusių vaikų toliau daugės. A.Pakula prognozuoja, kad vedybų itin sumažės, kai Lietuvoje pasikeis politikų karta ir pagaliau bus realiai įteisinta partnerystė kaip alternatyva santuokai.
Kita vertus, A.Pakula sako nesantis prieš santuoką. Pora norėtų ateityje susituokti, bet, kaip sako, tik tam, kad pasidarytų sau šventę. „Nesu tikras, kad santuoka tikrai reikalinga ir ką nors gyvenime keičia, bet tai kaip Kalėdos – gali jas švęsti, nors gali ir nešvęsti, – svarsto A.Pakula. – Mes nutarėme, kad švęsime. Norime susituokti kur nors Indonezijoje ir pakeliauti aplink pasaulį. Santuoka neturi būti prievolė artimiesiems, tai – tik mūsų šventė, ir matome, kad tai suvokia vis daugiau porų.“

Mažiau vaikų, daugiau keturkojų augintinių

Demografai ir sociologai savo ruožtu pastebi, kad atsiranda vis naujų šeimos formų. Pavyzdžiui, Europos senbuvėse daugėja porų, kurios kartu praleidžia didžiąją dalį laiko, bet neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai. Kaip sako Vilniaus universiteto docentė sociologė Giedrė Purvaneckienė, tokių porų daug tarp vyresnio amžiaus žmonių – jie nenori tuoktis ar kitaip įteisinti savo santykių, kad jų vaikai iš ankstesnių ryšių būtų ramūs dėl tėvų užgyvento turto (kad nereikės jo dalytis su svetimais žmonėmis), bet tokie santykiai plinta ir tarp jaunesnių įsipareigoti neskubančių porų. Ypač – tarp vadinamųjų tarptautinių porų, kai partneriai gyvena skirtingose šalyse.
„Šiaurės Europos šalyse tai labai populiaru: vienas gyvena Švedijoje, kitas – Danijoje, o susitinka tik savaitgaliais, nes nė vienas nenori keisti savo gyvenamosios vietos, darbo, palikti draugų ir artimųjų“, – pasakoja G.Purvaneckienė.
Pasak docentės, Europoje sparčiai plinta ir kitokie nauji šeimos dariniai, pavyzdžiui, bevaikės šeimos. Pasak pašnekovės, Ispanijoje ir Italijoje pastaruoju metu labai padaugėjo sąmoningai neturėti vaikų apsisprendusių šeimų. Dažniausiai šiam žingsniui pastūmėja noras siekti karjeros, bet pamažu atsiranda ir tokių porų, kurios kaip pagrindinį motyvą nesusilaukti palikuonių įvardija ekologinių katastrofų ir karų baimę: tiksliau, baimę, kad jų vaikams gali tekti šio pasaulio negerumus patirti.
Tačiau tai jau kraštutinumai. Europiečiai gal ir nebedega dideliu noru tuoktis, bet moterys vaikus dar tebegimdo, tiesa, statistinė europietė per savo vaisingą gyvenimą šiandien susilauks jau tik maždaug 1–1,5 vaiko, o ne dviejų, trijų ir daugiau, kaip prieš kelis dešimtmečius. Tai viena priežasčių, kodėl, tarkime, Austrijos sostinės Vienos gyventojai, kalbėdami apie savo demografinę padėtį, pusiau rimtai, pusiau juokais kalba, kad šiandien jų gatvėse dažniau pamatysi porą su šuniuku nei su kūdikiu vežimėlyje. Tai nėra visai laužta iš piršto: vaikų austrų šeimose yra gerokai mažiau nei keturkojų augintinių.
Panašios tendencijos ir Lietuvoje. Statistika rodo, kad penkerius metus didėjęs gimstamumas Lietuvoje nuo praėjusių metų vėl ėmė mažėti: 2010 m. gimė 35,9 tūkst. kūdikių, arba 734 mažiau nei 2009-aisiais. Suminis gimstamumo rodiklis (t.y. vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,55, ogyventojų reprodukcijai užtikrinti šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2,1.
Keičiasi ne tik šeimos veidas, bet ir patys porų santykiai sparčiai transformuojasi. Ištuokoms (ar skyryboms tarp nesusituokusiųjų) tapus norma, Vakaruose pastebimas santykių tarp buvusių partnerių atšilimas: tai yra prie Kalėdų stalo Danijoje neretai susėda buvę sutuoktiniai su savo naujomis antrosiomis pusėmis ir jųdviejų bendrais bei iš naujų santykių gimusiais vaikais, ir anaiptol nepasakysi, kad jie jaučia kokias nors nuoskaudas. Taigi kinta požiūris ne tik į santuoką, bet ir skyrybas. Šeimų, kuriose auga kelių skirtingų tėvų vaikai, pastarąjį dvidešimtmetį itin padaugėjo ir Lietuvoje (pavyzdžiui, pernai po ištuokos su vienu iš tėvų, dažniausiai su motina, liko apie 8 tūkst. vaikų).
O pabaigai siūlome pamėginti įsivaizduoti, kaip ateities kartoms seksis sudarinėti savo šeimų geneologinius medžius. Ko gero, šis užsiėmimas bus iš anksto pasmerktas.

Vilniaus universiteto doc. G.Purvaneckienė: „Europoje sparčiai plinta įvairiausi nauji šeimos dariniai.“

Gimusieji ne santuokoje kai kur jau lenkia gimusius susituokusioms poroms
(ne santuokoje gimę kūdikiai, proc. nuo visų gimusiųjų)

1975/2010 m.
Danija    Vokietija    Estija    Airija    Ispanija    Latvija    Lietuva
21,7/47,3    8,4/33,2    n.d./59,1    3,7/33,8    2/32,4    11,7/44,1    6,1/28,7
Liuksemburgas    Nyderlandai    Slovėnija    Švedija
4,2/33,9    2,1/44,3    9,8/55,7    32,8/54,1

Šaltinis: Eurostatas

Lietuvių kūdikių, gimusių tėvams nesusituokus, daugėja
(proc. nuo visų gimusiųjų)

1955    1989    2000    2006    2010
9,7    6,7    22,6    29,6    28,7

Lietuvių santuokos (susituokusieji pirmą kartą)

Vyrai
1970    1980    1990    2000    2010
25357    25737    28584    13248    14713

Moterys
1970    1980    1990    2000    2010
26187    25980    29097    13478    14967

Ištuokų skaičius tūkstančiui gyventojų prieš penkiasdešimt metų ir dabar

1960    1970    1980    1990    2000    2010
0,8    2,2    3,2    3,4    3,1    3

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...