2012 Sausio 11

Lietuvoje kuriamas federacinės Europos sieksiantis judėjimas

veidas.lt

Olgos Posaškovos nuotr.

Šiandien Seimo Spaudos konferencijų salėje pristatyta naujai kuriama organizacija, Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL), kuri sieks suvienyti skirtingų profesijų atstovus ir įvairioms politinėms partijoms priklausančius politikus, norinčius Lietuvą matyti stiprioje ir vieningoje Europoje.

 

Nevyriausybinės ir visuomeniniais pagrindais veiksiančios EFSL steigėjai pasisako už politiškai ir ekonomiškai suvienytą Europą su bendra Konstitucija, viršvalstybinėmis valdymo struktūromis bei efektyvios transnacionalinės demokratijos pagrindais.

 

Naujos organizacijos veiklą konferencijoje pristatė EFSL steigėjai ir iniciatoriai: Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, EFSL steigėjas Rokas Grajauskas, Seimo narys ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gediminas Vitkus bei Jaunųjų Europos federalistų (JEF-Europe) prezidiumo narė Vaida Česnulevičiūtė.

 

Buvęs Lietuvos Vyriausiasis derybininkas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) parlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžė, kad šiandien naujus iššūkius pasitinkančioje ES svarbu deramai ginti Lietuvos interesus. „Mes tikimės likti vieningos Europos branduolyje, norime matyti ES valstybes į priekį užtikrintai judančias kartu, o ne atskirai. Žinoma, tam prireiks labai aiškios bendros politinės valios, vienybės ir solidarumo“, – konferencijoje teigė P. Auštrevičius.

 

Kalbėdamas apie organizacijos tikslus, vienas EFSL įkūrėjų R. Grajauskas akcentavo, kad federacinė Europa pirmiausia atitinka Lietuvos piliečių interesus, o ilgalaikis Lietuvos saugumas ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo ES gyvybingumo.

 

„Federacinė ES Lietuvai naudinga visais atžvilgiais. Ekonominiu požiūriu, kuo daugiau pinigų bus bendrame ES biudžete, tuo daugiau gaus ir Lietuva, nes mes dar ilgą laiką daugiau gausime iš ES biudžeto, nei į jį įnešime. Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas. Juk sunku tikėtis, kad amerikiečiai amžinai bus įsipareigoję Lietuvos ir viso mūsų regiono saugumui. Todėl atsiradusį saugumo vakuumą ilgalaikėje perspektyvoje turėtų užpildyti efektyvios Europos karinės pajėgos“, – kalbėjo R. Grajauskas.

 

Konservatorių partijos atstovas Egidijus Vareikis atkreipė dėmesį, kad federalizmas yra vaistas, o ne nesėkmių priežastis, o dabartinė krizė kilo būtent dėl federalizmo stokos. Anot E. Vareikio, euro sunkumų priežastis yra ne pats euras, o jo naudojimo taisyklių nesilaikymas. Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad tautiškumas neprieštarauja federalizmui. „Tautiškumas – gerai, užriestanosis nacionalizmas blogai”, – tikino E. Vareikis.

 

Judėjimo įkūrėjai žada efektyvinti visuomenės informavimą apie suvienytos Europos svarbą ir eurofederalizmo idėjas bei pateikti alternatyvą nepagrįstam anti-europietiškui populizmui.

 

Europos federalistus vienijančios organizacijos veikia 18-oje Europos valstybių, kurioms iš viso priklauso daugiau nei 50 tūkst. narių. EFSL yra pirmoji tokia organizacija Baltijos šalyse.

 

Kitų spaudos konferencijoje dalyvavusių EFSL steigėjų mintys:

 

Gediminas Vitkus: „EFSL steigimo mūsų šalyje iniciatyva šiandien ypač reikšminga. Manau, EFSL prisidės prie politinio diskurso, politinės retorikos ES atžvilgiu subalansavimo. Regis, šiandien ES kritikuoja visi, kas gali. Tačiau tuo pat metu dauguma tų, kurie prognozuoja ES pabaigą, net nesusimąsto, kaip atrodytų Europa be Europos Sąjungos, nepasiūlo kitų išeičių”.

 

Vaida Česnulevičiūtė: „Lietuvos visuomenė palankiai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tačiau iki šiol daugiau pasyviai stebi procesus, vykstančius Europoje, nei bando juos paveikti, pakreipti sprendimus jai palankia linkme, taigi yra ES vartotojai, o ne kūrėjai. 2013-aisias metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl susidomėjimas klausimais, sprendžiamais Europos mastu ženkliai padidės. Tačiau, kaip šiam svarbiam įvykiui ruošiasi valstybė, taip turėtų ruoštis ir visuomenė. Pirmiausia diskusijomis apie Europos ateitį ir kitus aktualius klausimus – energetinį nepriklausomumą, ekonomiką, užsienio politiką.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Mikas Mikas rašo:

    Ir po Čiom Litvą?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...