2010 Rugpjūčio 28

Mityba

Lietuviškose daržovėse – naudos klodai

veidas.lt

Vasarą galima į valias kirsti įvairių pas mus užaugusių daržovių. Ar ragavote keptos kaliaropės, romaninių salotų? Ir pankolių sėklos – puikus patiekalų pagardas. O gal paruoškite sveikus, nekaloringus, bet gardžius pietus iš baklažanų ar brokolių?

Nei ropė, nei kopūstas

"Veido" archyvas

Kaliaropės, arba ropiniai kopūstai, puikuojasi ant reto lietuvio stalo. O be reikalo. Mat šie į ropę ir išvaizda, ir skoniu panašūs kopūstai – puikus vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Nors kaliaropės – baltagūžių kopūstų giminaitės, jų skonis daug švelnesnis ir saldesnis nei mums įprastų kopūstų.

  • Stebuklinga kaliaropės šaknis. Vitamino C kiekiu kaliaropės lenkia ne tik baltuosius gūžinius kopūstus, bet ir apelsinus. Suvalgius apie 200 g kaliaropės, vitamino C užtenka visai parai. Vitamino B šiose daržovėse taip pat daugiau negu kopūstuose. Be to, kaliaropės turi daug karotino, kalcio, fosforo, magnio, kalio. Reguliariai valgant kaliaropes mažėja kraujospūdis, yra stiprinama širdis. Taip pat šios daržovės padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.
  • Kepti ir įdaryti. Kaliaropių stiebagumbius galima valgyti šviežius, virti, kepti, troškinti. Labai skanios šių ropinių kopūstų ir obuolių, porų bei paprikų salotos, pagardintos šlakeliu alyvuogių aliejaus. Troškintos su aštresniais padažais kaliaropės – puikus pagardas prie mėsos ir žuvies patiekalų. Išskobus dalį minkštimo, ropinius kopūstus galima įdaryti mėsa, grybais, daržovėmis.
  • Lapų neišmeskite. Maistui vartojami ne tik kaliaropių stiebagumbiai, bet ir lapai, kurių maistinė vertė netgi gerokai didesnė. Lapai puikiai tinka sriuboms, salotoms ruošti.
  • Kuri kaliaropė geriausia? Skaniausios mažos kaliaropės, stambesnės dažniausiai būna kietos. Tamsios kaliaropės išsilaiko ilgiau, šviesios būna švelnesnio skonio. Rinkitės tą daržovę, kurios lapeliai yra tamsiai žali, o kotai traškūs. Šviežios kaliaropės luobelė būna lygios spalvos. Dėmėtos daržovės – pasenusios.

Ypatingas augalas – pankolis

"Veido" archyvas

Paprastojo pankolio sėklų senovės Romos kariai visada pasiimdavo išeidami į mūšius, kad išlaikytų gerą sveikatą. O moterys pakramtydavo, kad nepriaugtų papildomų kilogramų. Kodėl ir mums nepabandžius? Visas pankolio augalas, net jo šaknys bei sėklos, yra malonaus, anyžius ir krapus primenančio kvapo. Be to, visas jis vertingas.

  • Stiprina sveikatą, gydo, lieknina. Visame pankolio augale labai daug eterinių aliejų, todėl jis puikiai tinka virškinamojo trakto sutrikimams gydyti, mažina spazmus, palengvina nemalonius pojūčius žarnyne. Pankoliai padeda, kai vargina vidurių pūtimas, gerina virškinimą. Be to, skatina pieno gamybą maitinančioms mamytėms, skystina bronchų sekretą, todėl gerina atsikosėjimą. Jeigu kovojate su antsvoriu, pankoliai taip pat padės – jie mažina apetitą.
  • Sėklos – puikus prieskonis ir arbata. Jomis galima pagardinti įvairius marinatus, padažus, gėrimus, sriubas, mėsos bei daržovių patiekalus. Sėklas galima džiovinti arba sumalti mėsmale ir patiekalus gardinti milteliais. Priešingai nei kiti prieskoniai, pankolių sėklos ir džiovintos išlaiko žalią spalvą. O kuo ryškesnė spalva – tuo geresnė sėklų kokybė. Labai skani bei sveika ir pankolių sėklų arbata, kurios atsigerti galima duoti net kūdikiams – puikiai padeda nuo pilvo diegliukų.
  • Lapai – salotoms, marinatams ruošti. Šviežiuose pankolių lapuose yra daug vitamino C ir anyžiaus kvapo eterinio aliejaus. Tad įpjausčius jų į salotas šios ne tik gardžiai kvepės, bet ir bus itin sveikos. O jeigu pankolių lapų ir stiebų įdėsite į marinuojamus agurkus, šie bus kieti bei aromatingi.
  • Šaknys taip pat skanios. Jos valgomos virtos ir primena pastarnokų skonį. Ypač gerai dera su žuvies patiekalais.

Dabar – pats baklažanų metas

"Veido" archyvas

Jau ne vienas mūsų ūkininkas augina šias skanias ir maistingas daržoves. Tad nepraleiskite progos atsivalgyti mūsų žemėje užaugusių baklažanų, kurie būna įvairios formos ir primena ovalą, rutulį, kriaušę ar net cilindrą.

  • Ypatumai. Baklažanuose nėra daug angliavandenių, tačiau gausu vertingų mineralinių druskų: kalio, kalcio, vitaminų C, B1, B6, PP. Yra eterinių medžiagų, kurios suteikia aštrumo ir specifinį kartoką prieskonį. O šiose daržovėse esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Baklažanai skatina skysčių pašalinimą iš organizmo, šalina cholesterolį ir mažina jo kiekį kraujyje. Veikia kaip antibiotikai. Juos naudinga valgyti sergantiems skleroze bei kamuojamiems podagros. Baklažanai stiprina organizmą, didina vyrų potenciją, nes turi seleno. Be to, baklažanai nekaloringi – 100 g yra tik 24 kilokalorijos.
  • Tiks į daugelį patiekalų. Baklažanai skanūs kepti, taip pat ir ant grotelių, troškinti, virti, įdaryti daržovėmis, mėsa, sūriu, troškiniuose ar apkepuose, vieni ir su kitomis daržovėmis. Galima pasigaminti net baklažanų “ikrų”. Tai tyrė iš keptų baklažanų, gausiai pagardinta prieskoniais, valgoma kaip pagardas prie mėsos, žuvies arba tepama ant duonos. Žali baklažanai nėra skanūs. Net dedant į salotas juos reikėtų apkepti.
  • Gaminimo gudrybės. Baklažanai bus ne tokie kartūs, jeigu juos supjaustysite riekelėmis, pasūdysite ir palaikysite penkias minutes, o paskui nuplausite. Baklažanus dėkite tik į gerai įkaitusius riebalus, nes šios daržovės labai daug jų sugeria. Ir tuomet jie įgauna nemalonų skonį, yra blogai virškinami. Kepamus orkaitėje baklažanus reikia subadyti šakute arba dviejose trijose vietose įpjauti odą, nes kepant jų oda traukiasi ir plyšta.
  • Kaip išsirinkti? Nesunokusių baklažanų negalima valgyti, nes juose yra nuodingos medžiagos solanino. Jeigu daržovė prinokusi, paspaudus ją pirštu lieka maža duobutė. Baklažanas turi būti glotnus, blizgantis ir be dėmių. Nepirkite susiraukšlėjusio ir dėmėto – daržovė bus labai sena. Mažesni baklažanai būna skanesni.

Brokolių žiedynų paslaptys

"Veido" archyvas

Šios daržovės, išvaizda primenančios žiedinius kopūstus, nuo kitų savo šeimos giminaičių skiriasi sodriai žalia spalva. Ir kitus kopūstus kelis kartus lenkia mineralinėmis bei kitomis mūsų organizmui būtinomis medžiagomis.

  • Kokį gėrį slepia? Juose yra net du kartus daugiau mineralinių medžiagų (kalio, magnio ir geležies) nei žiediniuose kopūstuose, o augalinių baltymų – pusantro karto daugiau. Didesnis juose ir vitaminų A bei C kiekis. Suvalgykite 100 g brokolių ir gausite visą vitamino C dienos normą. Taip pat šiose daržovėse gausu vitamino D. Brokolių baltymai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, manoma, kad užkerta kelią sklerozei, diabetui, širdies ligoms, osteoporozei. Be to, brokoliai yra lengvai virškinami, nes turi mažai ląstelienos, todėl tinka ir sergantiems skrandžio bei žarnyno ligomis. Jie gerina virškinimą, medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninę sistemą.
  • Galima valgyti žalius, kepti, virti. Maistui naudojami brokolių žiedynai su 15–20 cm ilgio žiedstiebiais. Jie skanūs žali, virti, kepti, troškinti. Iš brokolių gaminamos salotos, sriubos, apkepai. Salotose jie ypač gerai dera su morkomis, svogūnais, agurkais, pomidorais, paprikomis, salierais, žaliaisiais žirneliais, petražolių lapeliais, krapais. Kad išliktų ryškiai žalia spalva, brokolius virkite pasūdytame ir truputį parūgštintame vandenyje neuždengtame puode.
  • Kaip išsirinkti? Pirkite tokius šviežius brokolius, kurių spalva tamsiai žalia, žiedynai standūs. Peraugę arba ilgai laikyti šie kopūstai darosi kieti, šiurkštūs ir praranda didelę dalį naudingųjų medžiagų. Tokių daržovių žiedeliai būna šviesiai žali, gelsvi ar net prasiskleidę. Švieži brokoliai kvepia kopūstais. Juos laikykite šaldytuve neužrištame plastikiniame maišelyje.

Salotos, kurias galima ir kepti

"Veido" archyvas

Salotas įprasta valgyti žalias, kartu su kitomis šviežiomis daržovėmis. Tačiau yra ypatingos rūšies salotų, kurių traškius, kietus kotelius galima ir kepti. Tai romaninės salotos – “Romaine”.

  • Išsiskiria storais mėsingais lapais. Romaninės salotos traškios, sultingos, storais ir ilgais, mėsingais, nelanksčiais lapais. Gūžės viduje jie beveik balti ir švelnaus skonio. Artėjant prie kraštų, lapai vis žalesni ir tamsesni, jų skonis aitresnis, aromatas stipresnis.
  • Salota, pakepinta svieste. Kadangi romaninių salotų lapai tvirti, su stora ir standžia baltąją dalimi, tad jos puikiai tinka kepti ar troškinti. Iš sultingų lapų galima ruošti salotas, o likusią dalį pakepinti keptuvėje, paskui užberti sūrio. Arba troškinti su kitomis daržovėmis. Ypač gerai romaninės salotos dera su aštria jautiena, egzotiniais vaisiais, mėlynojo pelėsio sūriu, saulėje džiovintais pomidorais, sūdyta ar rūkyta lašiša.
  • Vertina ir gurmanai, ir ligoniai. Žmonės, valgantys daug salotų, nesiskundžia virškinimo sutrikimais. Jiems taip pat sustiprėja širdis ir kraujagyslių sienelės, sumažėja cholesterolio kiekis, geriau gaminasi kraujas, greičiau išsiskiria šlapimas. Salotos puikiai tinka dietinei mitybai, sergant diabetu. Tai idealus valgis kovojant su antsvoriu, nes salotos visai nekaloringos.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...