2013 Rugpjūčio 28

Lietuviškieji vangogai, arba nuvargusios vasaros pėdos

veidas.lt


Po vasaros pramogų sugrįžus į miestus vertėtų suskubti pamatyti tai, kam neliko jėgų atostogų įkarštyje.

Net dvi parodas galima apžiūrėti VDA parodų centre „Titanikas“. Pirmoji – Algimanto Julijono Stankevičiaus-Stankaus (1933–2002), skirta šio menininko 80-mečiui. Tragiškas likimas, rutuliojęsis provincijoje, atokiai nuo oficiozinių socrealizmo paradų, o pasibaigęs internatuose ir pensionuose.
A.J.Stankus dar vadinamas lietuviškuoju Vincentu van Goghu, nes mėgo sodrias spalvas, tapė daug portretų, be to, kaip ir žymusis genijus, kentėjo nuo psichinės ligos. Gyvenimo pabaigoje piešinius pardavinėdavo po penkis litus, nes trūko pinigų cigaretėms. Darbai jubiliejinei parodai surinkti daugiausia iš jį draugiškai globojusio tapytojo Ričardo Vaitiekūno asmeninės kolekcijos.
Antroji „Titaniko“ ekspozicija – Česlovo Lukensko „Dadasklaida“. Kaunietis, garsiosios atgimimo metų avangardinės menininkų grupės „Post Ars“ narys, joje pristato dadaistinės krypties vaizdo ir garso instaliacijas bei savo eilėraščių knygą „Eilėvaizdžiai“, kurioje, anot autoriaus, publikuojami „1978–2008 m. pelėsiai ir kerpės“.
Kaune, „Meno parke“, eksponuojamos būrio Lietuvos ir užsienio menininkų interpretacijos Antano Samuolio (1899–1942) paveikslų tema. Spalvinės gamos bei kompozicijos atžvilgiu A.Samuolį galėtume pavadinti dar vienu van Gogho stiliaus adeptu lietuvių dailėje. Jau dvidešimt metų Pažaislyje rengiami tarptautiniai plenerai, skirti šio lietuvių tapytojo atminimui. Jubiliejaus proga menininkai buvo kviečiami sukurti darbą ar jų ciklą, remdamiesi pasirinktu A.Samuolio tapybos motyvu. Į kvietimą atsiliepė Bronius Gražys, pripažintas geriausio konkursinio darbo autoriumi, Gintaras Palemonas Janonis, Gintautas Vaičys ir kiti lietuvių tapytojai, taip pat menininkai iš Prancūzijos ir Lenkijos.

Parodomis pažymėti jubiliejai

Sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta grafikės Joanos Danutės Plikionytės septyniasdešimtmečiui skirta paroda. Jos kūriniai – lengvi ir žaismingi, paperkantys išoriniu nerūpestingumu, tačiau tuo pat metu slepiantys filosofinį grūdą. Grafikės darbų turi įsigiję ne tik Lietuvos muziejai, bet ir Maskvos Tretjakovo galerija, Argentinos Buenos Airių grafikos muziejus, Šiuolaikinio meno muziejus Kelne, kiti muziejai JAV, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje bei Islandijoje.
Netoliese esančioje Pilies galerijoje dar galima apžiūrėti tapytojo Arūno Žilio jubiliejinę – šešiasdešimtmečio parodą „Skrendam“ bei jo dukters, grafikės Ugnės Žiliūtės „Suvenyrus“. Abi parodas simboliškai sieja kelionės motyvas: tėvas savo iki skausmo atpažįstamuose „mirgančiuose“ darbuose, kuriuose sklando ištęstos žmonių ar angelų figūros, kviečia į dvasinę kelionę, o duktė perteikia realiose kelionėse patirtus įspūdžius, prisimena jose sutiktus žmones.
Jubiliejų šįmet mini ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius: apie tai bylojanti kolektyvinė paroda „40 kūrybos metų“ kol kas tebelaukia svečių savo „namuose“ – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose, o rudenį žada persikraustyti į Vilnių. Retrospektyvinė ekspozicija pristato ryškiausius pastarųjų keturių dešimtmečių pajūrio menininkus – tiek jau išėjusius, tiek kūrybinį kelią bepradedančius. Nepaisant žanrų ir nuopelnų, visiems suteiktos lygios galimybės eksponuoti po trejetą darbų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...