Neseniai parodą Vilniuje surengė buvusi klaipėdietė, o dabar Prancūzijos sostinėje įsikūrusi lietuvių menininkė Rūta Jusionytė.

Jos paveikslų personažai dažniausiai nei nuogi, nei apsirengę: pro audinių kontūrus boluoja kūnai, tačiau ir jie – tarsi unifikuoti apvalkalai kažko svarbesnio. O tą kažką privalote atrasti ir išskaityti patys – taip, kaip išmanote. Jei norite, pasiremdami autorės siūlomu kūrinio pavadinimu. O jis, Rūtos nuomone, svarbus, nes šiuolaikiniai žiūrovai pavargę spėlioti.
Birželį iš Paryžiaus į Lietuvą sugrįžusi 36-erių R.Jusionytė mugėje “ArtVilnius” prie savo paveikslų pati bendravo su dailės gerbėjais. Kadangi tai dailininkei tenka daryti ir per parodų atidarymus Vakarų Europoje, ji tvirtina, kad lietuviai, bendraudami su menininkais, kol kas drovūs ir nedrąsūs: tik retas drįsta pasiteirauti ko nors apie spalvų koloritą ar kompoziciją.
Sodrus “lietuviškų” spalvų koloritas išskiria dailininkę ir margatautėje Paryžiaus menininkų bendruomenėje, kuri, laikui bėgant ir nekilnojamojo turto kainoms stiebiantis, kilnojasi iš vieno miesto rajono į kitą. Monmartras, kaip dailininkų rajonas, Rūtos teigimu, – jau istorija, lygiai kaip ir vėliau iškilęs 11-asis kvartalas, o dar vėliau – Montrojus. Šiandien daug Paryžiaus menininkų, kaip ir R.Jusionytė, glaudžiasi Romainvilyje, bet migracija tebevyksta, nes dailininkai nuolat keliasi ten, kur pigiau ir kur pakanka vietos dirbti.
Nors Lietuvoje paryžietišką meną vis dar įsivaizduojame tviskantį šimtmečio senumo Paulo Gauguino ir Henri de Toulouse-Lautreco spalvomis, tikrovė, pasak dailininkės, yra kitokia: Paryžiaus mene šiandien vyrauja pilkas koloritas ir, žinoma, visą Vakarų Europą pavergęs konceptualizmas, pasitelkęs įvairiausius technologijų stebuklus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m