Apibūdindami nacionalinio kino produkciją, vis dar nevengiame pasakyti: „na, kaip lietuviškas, tai visai nieko“ arba priešingai – „visai nekoks“. Progų žarstyti tokias frazes vis daugėja, o tai verčia keisti vertinimo kriterijus.

Dovaidas Pabiržis

Metų pradžioje šalies kino ekranus pasiekė Emilio Vėlyvio režisuotas filmas „Redirected / Už Lietuvą!“, tapęs pelningiausia visų laikų lietuviška juosta. Juodoji veiksmo komedija, pasakojanti keturių draugų iš Didžiosios Britanijos nuotykius Lietuvos miestuose ir provincijoje, iš viso uždirbo 4,6 mln. Lt, ją pamatė beveik 300 tūkst. žiūrovų. (Visi čia pateikti duomenys apima laikotarpį iki spalio 11 d.)

Kitas pastaruoju metu daug diskusijų sulaukiantis lietuviškas filmas – režisieriaus Igno Jonyno ir scenarijaus bendraautorio Kristupo Saboliaus septynerius metus kurtas „Lošėjas“, po ilgų kelionių per Europos ir pasaulio festivalius rugsėjo pabaigoje pagaliau pristatytas Lietuvos žiūrovams. „Lošėjas“ tapo pirmuoju filmu iš Baltijos šalių, kurio pasaulinė premjera įvyko San Sebastiano kino festivalyje. Filmas liaupsintas už originalius techninius sprendimus, profesionalumą, intensyvų veiksmą ir aktualią tematiką, nors ir sulaukė kritikos dėl neužbaigto siužeto.

Lietuvoje per mėnesį „Lošėją“ pamatė 71 tūkst. žiūrovų, juosta surinko daugiau nei milijoną litų pajamų.

Statistika rodo, kad Lietuvoje sukuriama daugiau vaidybinių ilgametražių filmų, kurie į šalies kino sales kaskart privilioja vis daugiau žiūrovų. 2012 m. buvo sukurti keturi ilgametražiai vaidybiniai filmai, lietuviško kino seansų lankytojai sudarė 2,5 proc. visų šalies kino žiūrovų, o pernai pasirodė net 11 ilgametražių juostų, ir jų lankomumas nusileido tik Holivudo produkcijai (lietuviški filmai iš viso patraukė 16,5 proc. žiūrovų).

Šiemet kino ekranuose sukasi kelios didelio populiarumo sulaukusios Lietuvos režisierių juostos, todėl lietuviškų filmų lankomumas sudaro dar didesnę dalį bendro žiūrovų skaičiaus. Lietuvos kino centro skaičiavimais, metų pabaigoje šis rodiklis gali peržengti 20 proc.

Didėja ne tik lietuviškų kino filmų pasiūla, bet ir žanrų įvairovė. Neseniai pristatytas pirmasis lietuviškas psichologinis siaubo filmas „Rūsys“ (rež. Ričardas Matačius), taip pat pirmasis 3D animacinis filmas vaikams „Gustavo nuotykiai“, sukurtas pagal Audriaus Rakausko kuriamą televizijos laidą vaikams „Gustavo enciklopedija“. Pernai po 25 metų pertraukos pasirodė lietuviškas detektyvas „Vardas tamsoje“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė), 2012 m. – pirmasis lietuviškas mokslinės fantastikos filmas „Aurora“ (rež. Kristina Buožytė).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.