„Iki šiol niekas taip ir nepaaiškino žmonėms, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, nesugebėjo motyvuoti namų ūkius prisidėti prie jos kūrimo ir palaikymo. Tuo tarpu visuomenės švietimui šia tema išleidžiami didžiuliai pinigai”, – teigia kompanijos „Ekokonsultacijos” direktorė Lina Šleinotaitė- Budrienė.

Kai žmonės neprisijungia, sistemą tvarko siauras suinteresuotų asmenų ir institucijų ratas, kuris negali užtikrinti normalaus jos veikimo. Retas Lietuvos gyventojas suvokia, kad už išmestų atliekų, daiktų sutvarkymą jis sumoka dvejopai: kaip gyventojas ir kaip vartotojas. Vieną kartą – juos pirkdamas, kitą – apmokėdamas šiukšlių išvežimo sąskaitą kas mėnesį.

Visuomenėje sklando mitai – esą šiukšlių rūšiuoti neverta, nes aplaidūs atliekų surinkėjai jas galiausiai suverčia į vieną krūvą. Mitas gyvas, nes žmonės vis dar nežino pagrindinių buitinių atliekų rūšiavimo principų: svarbiausia, kad tarp sausų atliekų nepatektų šlapios. Sumaišytas įvairias sausas antrines žaliavas patogiausia rūšiuoti naujų technologijų pagalba .

Tik nedaugelis žino, kad kai kurias pavojingas atliekas teisingai tvarkyti netgi apsimoka. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami oro ir kuro filtrai surenkami nemokamai. „Mūsų žmonės labai neatsakingai elgiasi su pavojingomis atliekomis, dažnai jas slepia arba išmeta kartu su komunaliniu srautu. ES statistikos duomenimis 2006 m. Lietuvoje susikaupė 124 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Iš jų sutvarkyta buvo tik 5.9 tūkst. tonų”, – pastebėjo vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo „Žalvaris” komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.

„Panaudotos automobilių alyvos yra labai pavojinga atlieka ir naudinga antrinė žaliava. Deja, Lietuvoje tvarkingai sutvarkoma tik penktadalis šių atliekų. Dešimtis tūkstančių tonų žmonės sudegina šildydami garažėlius, nesusimastydami, kad į aplinką išleidžia labai nuodingas konserogenines medžiagas, kurios sukelia vieną sunkiausių ligų – vėžį. „Valstybė nustatė užduotis gamintojams ir importuojams iki 2012 m. sutvarkyti bent

trečdalį panaudotų alyvų. Tačiau verslininkai yra tapę situacijos įkaitai – nėra aiškios teisinės sistemos, kuri verstų atiduoti panaudotą alyvą perdirbėjams, nutrauktų metų metais tebesitęsiantį aplinkos ir žmonių nuodijimą”, – sakė advokatų kontoros „Šliogeris, Būtėnienė ir partneriai” advokatas Tomas Šliogeris.

Atliekų tvarkymas Lietuvoje – nuo abėcėlės, susikertančių interesų iki ES reikalavimų vykdymo ir tam skirtų lėšų įsisavinimo – bus aptariamas rugsėjo 22 – 23 d. Druskininkuose, aštuntus metus šaukiamame forume, į kurį susirenka keli šimtai aplinkos apsauga, darnia plėtra bei atliekų tvarkymu besirūpinančių verslo ir valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Pagrindinės šių metų forumo temos – kaip Lietuvos atliekų tvarkymo sistemą veikia padėtis kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje? Iki šiol šalys beveik nebendradarbiauja tvarkydamos atliekas, nors sutelkus jėgas tam skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviau.

Bio skaidžių atliekų tvarkymui iš ES Lietuva gavo 450 mln. litų. Forume bus kalbama apie darbų konkursus, technologijas, galimus viešosios ir privačios partnerystės projektus. Kol kas pažanga bioskaidžių atliekų tvarkyme labai menka.

Viena opiausių temų šiuo metu – medicininių atliekų tvarkymas, dėl kurio kelis kartus paskelbta ekstremali padėtis Vilniuje ir šalyje. Forumo dalyviai kalbės apie Europos šalių praktiką, medicininių atliekų srautus, technologijas ir tvarkymo finansavimą. Bus kalbama ir apie pavojingų atliekų tvarkymo tendencijas Lietuvoje ir Vakarų Europo šalyse, pasisakys užsienio ekspertai.