2014 Balandžio 22

Lietuva vis dar mokosi žaisti pagal Europos taisykles

veidas.lt

Europos Sąjunga suteikia savo narėms plačias galimybes pasinaudoti ES teikiamomis galiomis tiek kovojant dėl savo interesų Sąjungos viduje, tiek bendraujant su išorės kaimynėmis, tačiau kartu nereikia pamiršti, kad kiekviena valstybė dėl savo interesų turi kovoti pati, nes niekas Europos Komisijoje neįpareigotas jų globoti.

Netrukus, gegužės 1-ąją, minėsime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Pats laikas pamėginti atsakyti į klausimą, ką Lietuvai davė narystė vienoje turtingiausių pasaulio ekonominių ir politinių sąjungų.
Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo keistokas – kiekvienas lietuvis, jį išgirdęs, nedvejodamas atsakys: pinigų! Labai daug pinigų. 2004–2013 m. Lietuva gavo paramos, vertinamos maždaug 44 mlrd. Lt, pernai išsiderėjome, kad, nepaisant Bendrijos biudžeto mažinimo, ES parama Lietuvai ne tik nemažės, bet netgi padidės, ir 2014–2020 m. gausime dar 44,5 mlrd. Lt.
Beveik 90 mlrd. Lt paramos per dešimtmetį – tai kone visas metinis Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Paprasčiau sakant, Lietuva iš Europos Sąjungos gavo visą savo metinį uždarbį. Nuo pat 2004-ųjų, kai ES pinigai sudarė 11,8 proc. nacionalinio biudžeto, jų dalis šalies piniginėje tik didėjo ir 2012-aisiais sudarė 28,4 proc., o kriziniais 2010-aisiais ES pinigai sudarė kas trečią biudžeto litą – 37 proc.!
Statistiškai išmatuojama ES paramos pasekmė taip pat akivaizdi: 2004 m. Lietuvos BVP sudarė tik pusę jau išsiplėtusios ES vidurkio, o 2013-aisiais Lietuvos BVP, skaičiuojant vienam gyventojui, pasiekė 72 proc. ES vidurkio. Lietuvos ekonomikos augimas ketvirti metai – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Jei taip bus ir toliau, gali būti, kad 2020-aisiais ES jau nebeskirs finansinės paramos Lietuvai, nes ji nutraukiama valstybei narei savo ekonominiu išsivystymu pasiekus 75 proc. ES vidurkio. Žinoma, galima sakyti, kad ES vidurkis, Sąjungos narėmis tapus Rumunijai ir Bulgarijai, kaip ir prieš dešimtmetį įstojus Vidurio bei Rytų Europai, gerokai sumenko. Kita vertus, galima tikėtis, kad po krizės atsigavusių senosios ES narių ekonomika truktelės į viršų vidurkį ir Lietuva vėl nutols nuo linijos, skiriančios pakankamai išsivysčiusias ES valstybes nuo tų, kurioms reikia padėti.
Kad ir kaip ten būtų, ES narystės teikiama finansinė nauda Lietuvoje matoma plika akimi, važiuojant keliais ir tiltais, pastatytais už ES pinigus (2011 m. 34 proc. ES paramos pinigų teko transportui), ar matant, kokia technika rieda ūkininkų laukais (2011 m. žemės ūkiui teko 25 proc. ES paramos).
Nepaisant to, pakanka ir skeptiškų balsų. Vieni teigia, kad ES parama naudojama neprotingai, neproporcingai didelė jos dalis tenka jau minėtai transporto infrastruktūrai, kuri pati savaime nekuria ekonomikos, ar provincijos kaimams ir miesteliams, kuriuose dėl natūralaus gyventojų senėjimo bei emigracijos netrukus nebus kam vaikščioti ES pinigais (tiesiogine ir perkeltine prasme) grįstomis aikštėmis. Susimokėti už renovuotus komunalinius tinklus jau dabar nebėra kam.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...