2012 Gruodžio 19

Lietuva eurą įsives ne anksčiau nei 2015 metais, teigia „Ernst & Young“ ir „Oxford Economics“ ekspertai

veidas.lt

Naujosios Vyriausybės veiksmai, nukreipti į Lietuvos ekonomikos skatinimą, 2014-aisiais planuotą euro įvedimą gali pavėlinti mažiausiai metais. Prognozuojama, kad Lietuva prisijungimo prie euro zonos kriterijus anksčiausiai atitiks 2015 m., o svarbiausias iššūkis išliks infliacijos suvaldymas, teigiama audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2012 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.

Prognozuojama, kad vidutinis infliacijos lygis Lietuvoje pasitinkant 2013-uosius viršys Mastrichto infliacijos kriterijų ir bus 3,2 procento. Deja, spartnesniam šio rodiklio mažėjimui ateityje trukdys kylančios energetinių išteklių kainos ir padidintas minimalus darbo užmokestis. Infliacija mažės vangiai ir nepaisant naujos valdžios pažadų mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučių paslaugoms. Pasak ekspertų, 2013 m. infliacijos lygis Lietuvoje sieks 2,8 procento.

Ernst & Young“ ir „Oxford Economics“ ketvirtinėje prognozėje nurodo, kad Lietuvos ekonomika 2013 m. augs 3,3 proc., o šiemet – 3 procentais. BVP prieaugį kaip ir anksčiau lems pamažu stiprėjanti vidaus paklausa, taip pat iš lėto atsigaunantis eksportas ir investicijos. Pastebimesnis ekonomikos augimas numatomas 2014-2015 m. iki 5,5-6 procentų. Nepaisant to, didėjančios energijos sąnaudos išlieka dideliu rizikos faktoriumi vidutinės trukmės augimui, taip pat infliacijos, užsienio prekybos, o kartu ir mokėjimų balanso rodikliams, teigia ekspertai.

Prognozuojama, kad šalies mokėjimų balanso deficitas kasmet didės, o 2015 m. pasiek savo aukštumas ir bus 4 proc. nuo BVP. Šio deficito didėjimą Lietuvai pavyktų „amortizuoti“ aktyvesniu eksportu, jei nuo 2013 m. sparčiau atsigaus Europos eksporto rinkos ir valstybė daugiau dėmesio skirs tradicinių pramonės sektorių plėtros skatinimui.

Pasak Jono Akelio, „Ernst & Young“ vadovaujančio partnerio Baltijos šalyse, strateginė Lietuvos ekonomikos plėtros orientacija į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius lėmė mažesnį valstybės dėmesį tradicinių pramonės sektorių, kaip chemijos, tekstilės, elektros įrangos, maisto ir kitų, skatinimui. „Aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik 3 proc. viso eksporto vertės. Likusi dalis priklauso tradicinės pramonės produkcijai. Dėl ženkliai didesnio „svorio“ bendroje ekonomikos struktūroje nedideli teigiami pokyčiai tradicinės pramonės veiklose – inovatyvumo, efektyvumo, vadybinių gebėjimų, pardavimų skatinime – vidutinės trukmės perspektyvoje gali turėti didelį teigiamą poveikį šalies ekonomikai“, ­– teigė jis.

Prognozės Lietuvai

(metiniai pokyčiai procentais, jei nepažymėta kitaip)

  2010 2011 2012 2013 2014 2015
BVP 1.4 5.9 3.0 3.3 5.5 6.0
Infliacijos lygis 1.3 4.1 3.2 2.8 2.3 2.1
Mokėjimų balansas (% nuo BVP) 1.5 -1.6 -2.8 -3.4 -3.7 -4.0
Valstybės biudžetas (% nuo BVP) -7.3 -5.5 -3.9 -2.8 -2.1 -1.6
Trumpalaikių palūkanų norma (%) 0.2 0.8 0.7 0.5 0.6 0.4
Valiutos keitimo norma (vietos valiutos ir JAV dolerio santykis) 2.61 2.48 2.69 2.73 2.85 2.95

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...