2011 Kovo 05

Libija

Libijos lyderis Kadhafi tebekontroliuoja milijardus dolerių už parduodamą naftą

BNS

Braškantis Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas tebėra maitinamas milijonais dolerių už parduodamą naftą, nors Vakarų šalys yra jam paskelbusios sankcijas, šeštadienį paskelbė dienraštis “Financial Times” (FT).

Verslo dienraštis, remdamasis vieno Vakarų šalies aukšto rango naftos pramonės pareigūno ir prekybininkų informacija, nurodė, kad lėšos už eksportuojamą naftą pasiekia Libijos centrinį banką ir tikriausiai yra kontroliuojamos M.Kadhafi.

Paskutinę vasario savaitę, kai Libiją jau buvo apėmę neramumai, ši šalis kasdien eksportuodavo 570 tūkst. barelių naftos, o pastarąją savaitę jos pardavė apie 400 tūkst. barelių, praneša FT.

Laikraštis pridūrė, kad per pastarąsias dvi savaites Libijos eksportuota nafta dabartinėmis kainomis verta apie 770 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. litų).

Libija yra ketvirtoji didžiausia naftos eksportuotoja Afrikoje; iki pastarosios krizės šios šalies indėlis pasaulinėje naftos gavyboje sudarė apie 2,3 procento.

Pagal penktadienį paskelbtus Paryžiuje įsikūrusios Pasaulinės energetikos agentūros (IEA) duomenis, naftos gavyba Libijoje dėl krizės sumažėju maždaug vienu milijonu barelių per dieną.

Ši Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė paprastai kasdien parduodavo po 1,6 mln. barelių naftos, ir 85 proc. tekdavo Europai, nurodo IEA, atstovaujanti daug naftos suvartojančių išvystytos pramonės šalių interesams.

“Evakavus naftos pramonėje dirbusias vakariečių brigadas, Libijos išgaunamus kiekius sunku įvertinti, nors naujausia informacija rodo, kad ankstesnė vidutinė 1,6 mln. barelių per dieną gavybos apimtis sumažėjo maždaug milijonu barelių per dieną”, – sakoma penktadienį paskelbtame trumpame IEA pranešime.

Tuo tarpi AP iš Belgrado praneša, kad Libiją apėmus visuotiniam sukilimui, buvęs Serbijos prezidentas nuskrido į Tripolį susitarti su šios šalies lyderiu Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu) dėl interviu vienai Belgrado televizijai, suteikdamas jam galimybę dar kartą išsakyti savo ketinimus išlaikyti valdžią.

Su pulkininku M.Kadhafi susitiko buvęs Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas, o vėliau Serbijos parlamento pirmininkas Zoranas Liličius, atvykęs “paspartinti” Libijoje gyvenančių Serbijos piliečių grąžinimo į tėvynę. Šio rumunų kilmės Serbijos politikos pastangomis Libijos lyderis taip pat davė interviu televizijai “Pink TV”, pagarsėjusiai prieštaringai vertinamais realybės šou.

“Libijos žmonės visiškai mane palaiko”, – ryžtingai pareiškė M.Kadhafi, duodamas interviu telefonu.

Tokio solidarumo su M.Kadhafi gesto Belgrado vyriausybė oficialiai nepalaikė. Tuo tarpu Serbijos visuomenė savo vyriausybę kritikavo dėl nenoro dėtis prie tarptautinės bendruomenės, pareiškusios protestą Tripolio režimui, kuris stengiasi numalšinti sukilimą karine jėga.

Tikėtina, kad šios Belgrado tylos priežastis – šimtų milijonų dolerių vertės kontraktai dėl karinės įrangos tiekimo ir infrastruktūros vystymo. Šilti Serbijos santykiai su Libija prastai dera prie Belgrado pastangų pataisyti savo įvaizdį po Balkanų karų, ypač dalyvaujant taikdariškose misijose.

Beveik neabejotina, jog dalis šaudmenų, kuriuos M.Kadhafi pajėgos panaudojo prieš demokratijos siekiančius protestuotojus, buvo pagaminti Serbijoje. Šioje šalyje taip pat buvo apmokyti kai kurie Libijos režimo oro pajėgų pilotai, bombardavę sukilėlių pozicijas.

Vakarų šalys, tarp jų Didžioji Britanija ir Italija, yra anksčiau taip pat pardavusios ginklų M.Kadhafi režimui ir kitaip su juo bendradarbiavusius, tačiau ši tema ypač jautri Serbijai, siekiančiai įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir galbūt NATO, taip pat atsikratyti atstumtos valstybės įvaizdžio.

“Serbija ir buvusi Jugoslavija prisiėmė politinę riziką, sudarydamos sutartis gynybos srityje su prieštaringai vertinamais režimais, tokiais kaip Libijos”, – sakė karinės politikos apžvalgininkas Saša Radičius.

Praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais buvusios Jugoslavijos karinė pramonė sudarė kelias ginkluotės eksporto sutartis su Azijos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, tarp jų su tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu. Dėl šių kontraktų Jugoslavija buvo tapusi viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų.

Šie ryšiai nutrūko, kai Jugoslavija subyrėjo praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, tačiau pastaruoju metu jie vėl atsikuria, ypač Serbijoje, kurios karinės pramonės sektorius tebėra didžiausias Balkanuose.

Vienas liberalus Serbijos judėjimas pareikalavo, kad Belgradas liautųsi tiekęs ginklus M.Kadhafi režimui, nors Gynybos ministerija tvirtina nuo sukilimo Libijoje pradžios įšaldžiusi visus ryšius su šios šalies kariškiais.

Kai Serbijos vyriausybės parduotus ginklus Tripolis tikriausiai naudojo prieš Libijos žmones, buvusį Serbijos diktatorių Slobodaną Miloševičių 2000 metais nuvertusio jaunimo judėjimo lyderiai reiškė solidarumą su protestuotojais Artimuosiuose Rytuose, o kai kada netgi teikė jiems patarimus.

Judėjimo “Otpor” veteranai įkūrė organizaciją, kuri moko būsimus sukilėlius organizuoti taikias revoliucijas. Jie konsultavo Egiptą apėmusio sukilimo centre atsidūrusios vienos iš pagrindinių jaunimo organizacijų lyderius ir, kaip manoma, taip pat prisidėjo prie sukilimo Libijoje.

“Tikėtina, kad kai kurios Libijos jaunimo organizacijos mokėsi įveikti M.Kadhafi iš egiptiečių aktyvistų, kuriuos jie (“Otpor”) apmokė”, – sakė buvęs šio judėjimo vadovas Srdja Popovičius.

Serbijos gynybos ministerija taip pat atmetė arabų žiniasklaidos pranešimus, kad serbai “samdiniai” pilotavo Libijos karo lėktuvus, kurie bombardavo sukilėlių pozicijas rytiniame Bengazio mieste.

M.Kadhafi savo interviu televizijai “Pink” sakė, kad “arabų žiniasklaida mėgino papirkti (serbus), kad šie sakytų bombardavę civilius gyventojus”.

Serbijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais metais labai stengėsi pagerinti savo pašlijusį įvaizdį.

Po praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų daug serbų buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau kelerius pastaruosius metus armijai vadovaujantys reformų šalininkai siekė pakeisti šį įvaizdį, siūlydamiesi dalyvauti tarptautinėse taikdariškose misijose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Kita vertus, šios pastangos prastai dera prie Serbijos glaudžių ryšių su Libija.

Serbijos bendrovės neseniai sudarė preliminarių susitarimų su Libija dėl vienos karinės ligoninės statybos, taip pat jos aprūpinimo įranga ir darbuotojais. Belgradas taip pat tęsia Libijos oro pajėgų pilotų mokymus, taip pat modernizuoja arba atlieka techninę profilaktiką apie 120 karo lėktuvų, kuriuos Tripolis pirko iš buvusios Jugoslavijos praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiais.

“Buvusi Jugoslavija ir Serbija seniai bendradarbiauja su Kadhafi ginkluotosiomis pajėgomis, ypač perduodama praktinę patirtį”, – pabrėžė S.Radičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...