2010 Spalio 01

Spaudos aktualija

Lenkai ragina lietuvius atplaukti keltais

veidas.lt

Lenkija siūlo lietuviams į Vakarus traukti ne šios šalies automobilių keliais, o atplukdyti krovinius jūrų keltais, o uostų kompanijų įgyvendinami bendri projektai leistų kartu naudotis Europos Sąjungos (ES) parama trumpųjų nuotolių laivybai.

Tokią galimybę su Lenkijos Sčecino ir Gdynės jūrų uostų delegacijomis aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai, Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovais, penktadienį rašo dienršatis “Lietuvos žinios”.

Lenkai džiaugėsi, kad Klaipėdos uosto įmonės dirba sėkmingiau ir nepatiria tokių sunkumų, kokių tenka išgyventi jų valstybės įmonėms – pastaruoju metu dėl ekonomikos sunkmečio bankrutavo visos Lenkijos uosto Sčecino laivų statyklos. Panaši situacija, svečių teigimu, susiklostė ir Gdynios uoste.

Lenkai kalbėjo apie siekį užmegzti glaudesnius ir abiem šalims naudingus ryšius tarp uosto kompanijų, įgyvendinti bendrus ekonominius projektus, kartu naudotis ES transporto programos “Marco Polo” parama trumpųjų nuotolių laivybai. Sčecino uosto atstovas Krzystofas Pilarskis pažymėjo, kad anksčiau dėl keltų linijos buvo tartasi su laivybos kompanija DFDS, bet ši kaip partnerį pasirinko ne Sčeciną, o netoliese esantį Vokietijos Zasnico uostą.

2005 metais Klaipėda palaikė jūrinį ryšį su Lenkija, bet jis buvo trumpalaikis. Laivybos kompanija DFDS, turinti savo infrastruktūrą Gdanske, pusmetį vykdė eksperimentą. Kartą per savaitę keltas “Kaunas”, kuriame yra 250 vietų keleiviams, iš Klaipėdos plaukdavo į Gdanską, tačiau nei žmonių, nei krovinių ši linija nepritraukė ir tų pačių metų rudenį buvo uždaryta.

Gdanską nuo Klaipėdos skiria 300 kilometrų, tačiau važiuojant per Lietuvos pasienio postus susidaro 600 kilometrų lankas. Trumpa jūrinė kelionė Vakarų Lietuvos krovinių vežėjams pasirodė per brangi, o turistams – nepatogi, nes keltas plaukdavo tik kartą per savaitę. Bilietas keleiviui į vieną pusę tuomet kainavo 70 litų, lengvajam automobiliui – 140 litų. Uosto rinkliava sudarė 10 litų už žmogų ir 15 litų – už lengvąjį automobilį. Krovininio transporto perkėlimo kaina buvo maždaug 48 litai už ilgio metrą.

Tais metais dar kartą svarstytas lenkų pasiūlymas keltais iš Klaipėdos plaukti į Svinoujscės uostą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atlikti skaičiavimai tąkart parodė, kad važiuoti sausuma yra ekonomiškai naudingiau.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad abiejų valstybių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pabrėžė abiejų šalių uostų ir jūrinio bendradarbiavimo svarbą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad lenkų idėja jūra sujungti Sčeciną ir Klaipėdą yra gera, nes šis uostas, skirtingai nei Gdanskas, įsikūręs dvigubai toliau, be to, prie pat Vokietijos sienos.

Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija buvo įsteigusi darbo grupę, kuri ne kartą analizavo linijos organizavimo galimybes. Didžiausia Lenkijos laivybos kompanija “Polish Baltic Shipping”, labiau žinoma kaip operatorius “Polferries”, tada pareiškė, kad linijai trūksta ekonominio pagrindo. “Tuomet buvo labai didelės naftos ir laivų kuro kainos, o šiandien jos mažesnės. Todėl būtų tikslinga grįžti prie svarstymų”, – aiškino A.Drungilas.

Pradedamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas sako, jog ne uostas ar terminalas sprendžia, kokią liniją atidaryti. “Per susitikimą su lenkais abi šalys dar kartą patvirtino, kad norų sujungti Klaipėdos ir Lenkijos uostus yra, bet laivybos operatoriai neįžvelgia tokio poreikio. Mes net nesvarstėme, kada tokia linija galėtų būti, nes tai galėtų pasakyti tik laivybos operatorius”, – kalbėjo B.Petrauskas.

Sčecinas gana seniai siekia atidaryti keltų liniją į Klaipėdą. Pirmosios konsultacijos šiuo klausimu vyko prieš aštuonerius metus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...