2011 Lapkričio 04

Latvijos vyriausybė – pasmerkta?

veidas.lt


Daugumos koaliciją sudariusios Latvijos partijos išmetė rinkimus laimėjusią konkurentę, tačiau naujoji vyriausybė per silpna, kad atsilaikytų prieš opozicijos kirčius ir prieš gyventojų nepasitenkinimą.

Daugiausiai latvių balsų pirmalaikiuose parlamento rinkimuose gavusi prorusiška partija “Santarvės centras” ir ją rinkusių Latvijos gyventojų interesai liko už borto: vyrausybę suformavo buvusio prezidento Valdžio Zatlero “Reformų partija”, premjero Valdžio Dombrovskio “Vienybė” ir radikali dešinioji nacionalistinė partija “Nacionalinis aljansas”.
Tokia didelį tarptautinį atgarsį sulaukusių rinkimų baigtis pirmiausia sukėlė audringą rusakalbių reakciją: daugiau nei savaitę minia protestuotojų Rygoje supo parlamento pastatą ir reikalavo gerbti piliečių valią.
Šis rusakalbių nepasitenkinimas, matyt, bus vienas svarbiausių iššūkių naujajai vyriausybei. Turint omenyje, kad Latvijoje jų gyvena apie 30 proc. ir paprastai jie yra aktyviausi protestuotojai šalyje, vyriausybės vadovui ir nariams teks labai pagalvoti prieš tariant kiekvieną žodį, kad tai nesukeltų Latvijoje daug labiau nei Lietuvoje įprastų protestų.
Jau dabar vyriausybei jie pateikė pirmą netikėtumą: įpykę dėl savo neva pažeidžiamų teisių, rusakalbių aktyvistai Latvijos vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo parašų rinkimo dėl rusų kalbos nacionalinio statuso įteisinimo akciją. Tad lapkričio 1–30 dienomis šalyje kaimynėje bus renkami parašai už tai, kad Seime būtų svarstoma galimybė rusų kalbą paversti antrąja valstybine kalba Latvijoje.
Dar sudėtingesnis iššūkis naujajai Latvijos vyriausybei glūdi pačiame parlamente. Juk valdančiųjų dauguma yra itin trapi, o štai opozicija – nepaprastai galinga. Ir svarbiausia šioje stovykloje – 31 “Santarvės centro”, vadovaujamo Rygos mero Nilo Ušakovo, atstovas. Šie politikai jau derasi su kitais opozicijoje likusiais išrinktaisiais kaip kuo labiau sutrukdyti valdančiajai koalicijai diktuoti taisykles.

Rusija ims kelti problemų?

Taigi nors prorusiška partija ir liko užribyje, tačiau Rusijos klausimas ateinančius ketverius metus dėl to Latvijai gali tapti tik dar reikšmingesnis. Juk iš esmės Latvijos santykiai su Rusija, palyginti su kitomis dviem Baltijos šalimis, yra patys dalykiškiausi.
Tačiau dabar prabilta apie neišvengiamą Latvijos ir Rusijos santykių pablogėjimą, mat Maskva tikrai neliko sužavėta tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Latvijos istorijoje pergalę iškovojusi prorusiška partija nustumiama į pašonę, o valdžią pasidalijo senieji politikos vilkai.
Tačiau net jei Vakaruose tyliai džiaugiamasi, kad Latvijai vadovaus ne prorusiška ir dažnai populizmu kaltinama jėga, o patyrę politikai (išskyrus radikaliuosius nacionalistus), Rusijos problemos nenurašo niekas. JAV analitinio centro “Stratfor” ekspertai pabrėžia, kad Rusijos reakciją sukelia bet koks į provokaciją panašus veiksmas – pavyzdžui, bronzinio kario paminklo iškeldinimas Estijoje 2007-aisiais. Tad jų nuomone, Maskva beveik neabejotinai gerokai sugriežtins poziciją Latvijos atžvilgiu. Dar labiau tai tikėtina, jei Rusija, kaip žada Vladimiras Putinas, taps prezidentine valstybe, tad Latvijos vyriausybės laukia nelengva užduotis – išlaviruoti taip, kad dėl neva nuskriaustų rusakalbių nenukentėtų ekonominiai Latvijos interesai.

Peštynės dėl finansų

Kita problema, su kuria susidurs naujoji Latvijos vyriausybė – tai fiskalinė politika. Mat sudėtingą laikotarpį vis dar išgyvenanti šalis priversta toliau mažinti valstybės išlaidas. O bet kokį sprendimą bus labai sudėtinga priimti turint vos 56 narių daugumą 100 vietų parlamente. Tad kaip aiškina Latvijos politologas Andris Straumanis, šalis Europos mastu gali tapti antrąja Slovakija – šalimi, kur iš vietos nejuda jokie su pinigais susiję klausimai. Priminsime, kad ne taip seniai Slovakija pagarsėjo tuo, jog silpna valdančioji dauguma tik po kelių mėnesių su opozicija pagaliau susitarė dėl to, ar šalis pritars didesnei silpnųjų euro zonos šalių finansinei paramai.
Kad valdantiesiems nebus lengva, rodo jau pirmoji jų darbo savaitė. Nors V.Zatleras iš anksto buvo užsitikrinęs pakankamai balsų, kad taptų Saeimos pirmininku, tačiau net dviejuose balsavimuose taip ir nebuvo išrinktas, o šį postą laimėjo politikė iš “Vienybės” partijos Solvita Aboltina.
Dar sudėtingiau turėtų būti finansų ministrui Andriui Vilksui, tą patį postą užėmusiam ir ankstesnėje vyriausybėje. Žinanant, kokia sudėtinga ekonominė situacija Latvijoje, kokia trapi yra valdančioji dauguma ir suprantant, kad radikalioji koalicijos partnerė yra neprognozuojama, bet kokių finansinių sprendimų priėmimas gali būti ypač sunkus. Dabar kiekvienas balsas bus praktiškai lemiamas, o Parlamento nariams gali užeiti noras diktuoti savo valią ar pateikti savo reikalavimų už savo balsą.
Čia kyla nemažai klausimų, kaip naujajam, ar tiksliau, senajam finansų ministrui artimiausiais mėnesiais seksis įgyvendinti planus dar labiau apkarpyti šalies išlaidas, biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc. BVP ir siekti euro įvedimo 2014-aisiais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...