2016 Liepos 17

Laimė turėti mažiau

veidas.lt

"Micasaesfeng.com" nuotr

Francine JAY

Kai tampame minimalistais, nutinka kažin kas nuostabaus: savo pastangomis aprėpiame platesnius siekius, orien­tuo­tus į teigiamus pokyčius pasaulyje. Kaskart, kai nusprendžiame atsisakyti lengvabūdiško pirkinio, pasitenkinti tuo, ką jau turime, ar pasiskolinti iš draugo, užuot pirkę, tarytum dovanojame dovanėlę planetai (ir kitiems jos gyventojams).

Oras bus kiek grynesnis, vanduo kiek švaresnis, miškai kiek tankesni, sąvartynai kiek tuštesni. Galime rinktis minimalistinę gyvenseną, tikėdamiesi sutaupyti pinigų, laiko ar erdvės namuose, tačiau iš tiesų mūsų veiksmai duoda didesnių dividendų: jie gelbsti Žemę nuo žalos aplinkai ir apsaugo žmones nuo nesąžiningų (ir nesaugių) darbo sąlygų. Mūsų noras iškuopti sieninę spintą, pasirodo, turi prasmę, tiesa?

Vartojimas daro žalos tiek aplinkai, tiek žmonijai. Panagrinėkim kiekvieno daikto, gulinčio parduotuvės lentynoje, priešistorę: gamtos išteklius, naudojamus jo gamyboje ir paskirstymo sistemoje, žmones, dalyvaujančius jo gamybos procese, atliekų padarinius aplinkai. Prieš pirkdami turime apmąstyti ištisą produkto gyvavimo ciklą, įsitikinti, ar jo pirkimas nepridarys daugiau žalos, nei duos naudos. Atsižvelgdami į paminėtus dalykus, aptarkime dar kelis minimalistinius įpročius, kuriuos galėtume išsiugdyti, – ne tik tam, kad palengvintume asmeninę naštą, bet ir tam, kad paliktume savo pėdsakus planetoje ir išsaugotume jos dovanas ateinančioms kartoms.

Tapkite minimalistiniu vartotoju

Reklamų agentūros, korporacijos ir politikai mėgsta mus vadinti vartotojais. Skatindami mus pirkti kuo daugiau, jie įsigudrina praturtėti, užsiauginti pelną ir būti perrinkti. Kur visa tai mus nuveda? Ligi išnaktų užsisėdime darbe, kurio nemėgstame, arba mokame už daiktus, kurių mums nereikia. Dirbame viršvalandžius, kad įsigytume daiktų, kurie kone per kelis mėnesius susidėvi arba tampa nebemadingi. Verčiamės per galvą, kad padengtume savo kredito kortelės skolas už daiktus, kurie griozdina mūsų namus. Alsuojame užterštu oru, geriame užterštą vandenį, kad mažmenininkai galėtų savo lentynas prikrauti dar daugiau daiktų daiktelių, o korporacijų vadovai namo parsineštų dar didesnes premijas. Hmm. Kažkas čia iš tiesų negerai…

Bet štai jums puiki žinia: minimalistinė gyvensena mus išvaduoja! Ji išlaisvina mus iš „dirbk ir išleisk“ ciklo, suteikia galimybę kurti būtį, turinčią mažai bendra su milžiniškais prekybos centrais, daiktais, kuriuos būtina turėti, ar vartojimo paskolomis. Užuot plėšęsi iki sąmonės netekimo kaip vartotojai, galime tapti minimalistiniais vartotojais: mažindami savo vartojimą iki minimumo, kuris patenkintų mūsų poreikius, mažindami savo vartojimo padarinius aplinkai ir mažindami savo vartojimo poveikį kitų žmonių gyvenimui.

Minimalistinio vartotojo statusas nereiškia, kad niekada daugiau nekelsime kojos į parduotuvę. Nežinau, kaip jūs, bet manęs netenkina rausimasis po šiukšlių konteinerius ieškant produktų ar reikalingų daiktų, o gauti ką nors nemokamai aš, žinoma, neturiu vilčių. Man patinka, kaip lengvai ir paprastai galime įsigyti būtinų prekių, patinka ir tas faktas, kad mums (priešingai nei mūsų protėviams) nereikia visą gyvenimą kovoti, kad apsirūpintume maistu, drabužiais ir pastoge. Tačiau manau, kad patenkinus šiuos poreikius vartojimą galima nukelti į antraeilį planą. Kai gyvename šiltai, kai esame saugūs ir sotūs, neturėtume jaustis priversti nardyti po prekybos centrą ar naršyti po interneto erdvę ir ieškoti dar daugiau daiktų. Verčiau tą laiką ir energiją skirti kitiems, didesnį pasitenkinimą teikiantiems pomėgiams – dvasinio, pilietinio, filosofinio, meninio ar kultūrinio pobūdžio dalykams.

Tad ką gi turime daryti, kad taptume minimalistiniais vartotojais? Iš tikrųjų ne tiek daug. Mums nereikia protestuoti, boikotuoti ar blokuoti durų į didžiuosius prekybos centrus; tiesą sakant, tam mums nereikia nė piršto judinti, eiti iš namų ar skirti papildomos savo brangaus laiko minutės. Tiesiog turime nieko nepirkti. Kai ignoruojame televizijos komercines reklamas, nė nepažvelgę pralekiame pro impulsinės paklausos prekes, imame knygas iš bibliotekos, taisome drabužius, užuot juos keitę naujais, ar atsispiriame pagundai įsigyti naujausią elektroninę įrangą, atliekame asmeninius „vartotojiško nepaklusnumo“ aktus. Tiesiog nepirkdami vykdome gerumo misiją: taip nesame priversti remti išnaudotojiško darbo praktikos ir susigrąžiname planetos išteklius – perduodami juos iš korporacijų rankų į vaikų rankas. Tai vie­nas lengviausių ir veiksmingiausių būdų, kaip pagydyti Žemę ir pagerinti jos gyventojų gyvenimą.

Pamažinti

Visi žinome šią frazę: „Pamažinti, panaudoti pakartotinai, perdirbti.“ Iš šios „P“ trijulės Perdirbti yra lyderis. Žiniasklaidoje šis žodis yra ypač mėgstamas ir be jo neapsieina nė viena aplinkosaugos kampanija ar programa. Kai nusprendžiame remti žaliuosius projektus, pa­prastai didžiausią dėmesį skiriame perdirbimui. Tačiau „pamažinimas“ šioje trejybėje yra nepelnytai primirštas – nes kuo mažiau perkame, tuo mažiau mums reikės perdirbti! Maži­ni­mas neišvengiamai nulemia visą išteklių, darbo ir energijos procesą, todėl tampa mūsų, minimalistinių vartotojų, filosofijos kertiniu akmeniu.

Kiekvienas produktas, kurį perkame, pereina tris savo gyvavimo ciklo tarpsnius: gamybos, paskirstymo ir pašalinimo. Gamybos etape produktui sukurti naudojami gamtos ir energijos ištekliai; kai kuriais atvejais į orą ir vandenį kaip gamybos proceso šalutiniai produktai patenka kenksmingų cheminių medžiagų. Paskirstymo etape energija (paprastai automobiliams, laivams ir lėktuvams skirtų degalų forma) naudojama pervežti daiktams iš gamyklos į parduotuvę; šiais laikais tai dažnai prilygsta pusei kelionės aplink pasaulį! Pašalinimo etape daiktas dažnai nukeliauja į sąvartyną, o jam yrant į aplinką gali išsiskirti nuodingos medžiagos.

Daiktai, kuriuos perdirbame, jau iki tol neigiamai veikė aplinką – jų gamybos ir paskirstymo procese išeikvota išteklių ir energijos. Perdirbdami bandome šiek tiek „sumažinti padarytą žalą“, išvengdami problemų, susijusių su daikto išmetimu, ir panaudodami jo medžiagas naujai produkcijai pagaminti. Kita vertus, vartojimo mažinimas apskritai pašalina ištisą varginantį procesą: kai atsisakome pirkti vieną daiktą, gaminamų, skirstomų ir išmetamų daiktų tampa bent vienu mažiau. Verčiau apskritai neturėti daikto, nei vėliau sukti galvą, kaip ir iš ko jis buvo pagamintas, kaip jis čia pateko ir kaip jo galiausiai atsikratyti.

Geriausias būdas mažinti vartojimą yra pirkti tik tai, ko mums iš tikrųjų reikia. Užuot nerūpestingai ir beprasmiškai apsipirkinėję, turime galvoti apie kiekvieną pirkinį, kad ir kas jis būtų – drabužis, elektronikos prietaisas, baldas, dekoratyvinis elementas ar netgi maistas. Turėtume išsiugdyti įprotį prieš pirkdami klausti savęs „kodėl“. Pavyzdžiui, ar aš perku šį daiktą, nes man labai jo reikia, ar dėl to, kad mačiau jį reklamoje, pas draugą ar vitrinoje? Turėtume stabtelėti ir susimąstyti, ar galėtume išsiversti ir be jo. Tiesą sakant, eilutę prie kasos priimkite kaip gerą naujieną – nėra to blogo, kas neišeitų į gera, nes per tą laiką spėsite kritiškai peržvelgti savo pirkinių vežimėlio turinį. Stabtelėjusi prie kasos susimąstyti apie galimus pirkinius, esu ne kartą atsisakiusi daugybės prekių.

Būdų, kaip sumažinti vartojimą, yra galybė. Nebijokite išmėginti alternatyvių priemonių, kaip patenkinti savo poreikius, ir, užuot lėkę į parduotuvę, ieškokite kūrybinių sprendimų. Jie gali būti labai paprasti, pavyzdžiui, pasiskolinti įrankį iš kaimyno, ir išradingi, pavyzdžiui, sukurti savo lašinio drėkinimo sistemą iš turimų medžiagų. Be to, vietoj vieną funkciją atliekančių daiktų rinkitės daugiafunkcius. Papras­tas acto ir vandens tirpalas gali atstoti gausybę valiklių, o universalūs drabužiai – tikti bet kokiai progai. Galiausiai nekeiskite veikiančio daikto nauju tik dėl to, kad įsigeidėte naujo, – didžiuokitės, kad jūsų senutis automobilis vis dar rieda ar kad jūsų vilnonis paltas dar bus tinkamas kelerius metelius. Kuo mažiau gamtos, energijos išteklių ir sąvartyno erdvės kiekvienam iš mūsų reikės, tuo visiems mums galiausiai bus geriau ateityje.

Panaudoti pakartotinai

Antras „P“ trijulės dėmuo – Panaudoti pa­kartotinai – taip pat yra labai svarbus siekiant tapti minimalistiniu vartotoju. Kuo ilgiau išlaikome galiojantį daiktą, tuo geriau, – ypač jeigu jis apsaugo mus nuo naujų pirkinių. Kadangi ištekliai jo gamybai ir skirstymui jau panaudoti, mes įsipareigojame išpešti iš jo kuo daugiau naudos. Štai kodėl esu tokia nepataisoma universalių daiktų gerbėja: kuo daugiau funkcijų daiktas atlieka, tuo mažesnė tikimybė, kad galop jis atsidurs sąvartyne.

Kaip ir pamažinti, panaudoti pakartotinai yra labiau pageidaujama nei perdirbti. Per­dirbant produkciją reikia papildomos energijos norint sukurti ką nors nauja, o pakartotiniam panaudojimui nereikia jokios. Tiesiog pritaikome produktą jo pirminiu pavidalu savo įvairiems poreikiams patenkinti. Man tobulas gebėjimo pakartotinai panaudoti daiktus pa­vyzdys yra Scarlett O’Hara: jeigu ji sugebėjo iš senų užuolaidų sumodeliuoti puošnią suknelę, mes tikrai įstengsime iš jogurtų indelių pasigaminti sodinukų vazonėlius, o iš senų savo marškinėlių – pašluostes. Mums net nereikia būti tokiems kūrybingiems. Turime daugybę galimybių visada naudoti daiktus pakartotinai: pa­vyzdžiui, pakavimo medžiagą (dėžutes, burbulinę plėvelę, putplastį), vyniojamąjį popierių, kaspinėlius ir dovanų papuošimus. Tiesą sa­kant, prieš išmesdami stiklinį indelį, kalėdinį sveikinimą ar popierines dėžutes maistui išsinešti, pagalvokite, gal būtų galima juos panaudoti dar kam nors – pavyzdžiui, kaip vazą, šven­tinį atviruką arba stalčių su skirtukais.

Žinoma, kaip minimalistai, tikrai nenorime užgriozdinti savo stalčių ir spintelių daiktais, kurių galbūt niekada nenaudosime. Todėl jeigu jums kokio nors daikto nereikia, atiduokite jį tam, kuriam jo reikia. Naudoti pakartotinai nebūtinai reiškia, kad jūs turite jį naudoti pa­kartotinai; planeta nenukentės, jeigu jį naudos kas nors kitas. Todėl parduokite senus savo daiktus per internetines parduotuves „Craigs­list“, „eBay“ arba atiduokite juos „Freecycle“ ar labdaros organizacijai. Pasiteiraukite draugų, šeimos narių ir bendradarbių, gal jiems reikia jūsų nereikalingų daiktų. Pasiūlykite juos vietos mokykloms, bažnyčioms, prieglaudoms ir senelių namams. Rasti daiktui kitus namus prireikia kiek daugiau pastangų, nei išmesti jį pro duris; tačiau taip išlaikysite daiktą apyvartoje ilgesnį laiką ir išvaduosite kitus nuo būtinybės įsigyti naują.

Lygiai taip pat apsvarstykite galimybę pritaikyti kieno nors kitą daiktą savo poreikiams. Tarkim, esate kviečiami į vestuves ir neturite tinkamo apdaro. Prieš lakstydami po parduotuves, pamėginkite paieškoti ko nors iš padėvėtų drabužių: pasidairykite po komiso ir labdaros krautuvėles, panaršykite po interneto aukcionus ir skelbimų svetaines. Jeigu nepavyktų, pasirauskite savo draugų ir giminaičių spintose ar pasinaudokite drabužių nuomos paslaugomis. Tas pats taikytina ir įrankiams, baldams, elektronikai ir veik viskam, ko gali jums prireikti; į naudotų prekių rinką žvelkite kaip į savo pagrindinį šaltinį ir tik kraštutiniu atveju pirkite naujas. Tokiu būdu apsaugosite ir taip smarkiai alinamą aplinką ir neleisite, kad koks nors naudingas daiktas atsidurtų šiukšlių konteineryje.

Perdirbti

Mūsų, kaip minimalistinių vartotojų, galutinis tikslas yra gyventi Žemėje lengvai ir nerūpestingai – naudojant kuo mažiau gamtos iš­teklių ir kuo mažiau atliekų suverčiant į sąvartynus. Pirminis mūsų siekis yra Pamažinti varto­jimą iki visiško minimumo, o antrinis – Pa­kartotinai panaudoti visa, kas įmanoma. Tačiau vis dėlto kartais susiduriame su daiktais, kurie jau nebėra naudingi; ir tais atvejais turėtume stengtis visomis išgalėmis juos Perdirbti.

Laimei, perdirbimas pastaraisiais metais ta­po daug paprastesnis. Daugelyje visuomenių vyk­domos atliekų – stiklo, popieriaus, metalo ir plastiko – surinkimo programos. Kitur veikia patogūs punktai, surenkantys antrines žaliavas. Jeigu jūsų gyvenamoje vietovėje tokios priemonės prieinamos, būtinai jomis pasinaudokite. Atminkite: kai perkame daiktą, prisiimame atsakomybę už visą jo gyvavimo ciklą – įskaitant ir deramą jo utilizavimą. Nė vienas nenorėtume, kad mūsų anūkai paveldėtų sąvartynų pasaulį; galvokite apie juos, kai kyla pagunda išmesti sodos skardinę ar laikraštį į šiukšlių dėžę. Mes siekiame sumažinti ne tik šlamšto savo namuose, bet ir šlamšto visoje mūsų visų aplinkoje.

Tiesą sakant, neapsiribokite vien įprastomis atliekų perdirbimo galimybėmis; patyrinėkite ir kitus vartojamų daiktų utilizavimo būdus. Kai kurios biuro įrangos ir elektronikos parduotuvės siūlo kompiuterių, monitorių, išorinių įrenginių, spausdintuvų, fakso aparatų, mobiliųjų telefonų ir asmeninių elektronikos priemonių susigrąžinimo paslaugas. Kitos bendrovės siūlo daiktų grąžinimo paštu programas, su iš anksto apmokėtomis dėžėmis ir tran­sportavimo etiketėmis, skirtomis naudotiems produktams grąžinti; kai pirkau naują nešiojamąjį kompiuterį, buvau maloniai nustebinta galėdama grąžinti savo senąjį gamintojui. Apsižvalgykite – ir atrasite kitų perdirbimo pro­gramų, pavyzdžiui, akinių, avalynės, baldų, elementų, spausdintuvų kasečių, drabužių, kilimų, čiužinių, lempučių ir daugelio kitokių daiktų. Iš tiesų, prieš išmesdami ką nors į šiukšlių konteinerį, apsvarstykite galimus perdirbimo variantus: paskambinkite į vietos informacijos biurą arba į savo mėgstamą paieškos sistemą įveskite žodį „perdirbti“ ir konkretaus daikto pavadinimą. Jus gali nustebinti galimybių gausa!

Galite netgi imtis perdirbimo nuosavame kieme. Užuot krovę lapus, šakeles, nušienautą žolę, pušų spyglius ir kitas kiemo atliekas į maišus ir metę į šiukšlių konteinerius, paruoškite kompostą. Į krūvą pridėkite virtuvės likučių, pavyzdžiui, augalinės kilmės atliekų, kavos nuosėdų, arbatos maišelių ir kiaušinių lukštų; kai visa tai suirs, turėsite puikią organinę me­džiagą, kuri patręš jūsų daržo žemę. So­di­nin­kystės patarimų knygoje ar internete galite rasti išsamų tinkamų atliekų sąrašą ir sužinoti, kaip sluoksniuoti ir maišyti medžiagas. Kom­postavimas aplinkai turi dvigubos naudos: ma­žiau atliekų patenka į sąvartyną ir nebereikia pirkti serijinių trąšų pakuočių.

Nors produktas perdirbamas gyvavimo ciklo pabaigoje, neišmeskite jo iš galvos nuo pat pradžių. Kai apsiperkate prekybos centruose, pirmenybę teikite produktams, kuriuos galima perdirbti; jie paprastai žymimi universaliu atliekų perdirbimo simboliu (trikampiu iš trijų strėlyčių). Įvairias polimerines medžiagas nurodo skaičius, esantis tame simbolyje; įsitikinkite, ar jūsų visuomenėje ši plastiko rūšis yra perdirbama. Jeigu ne, pagalvokite apie labiau aplinką tausojančią alternatyvą. Taip pat venkite pirkti pavojingų ir nuodingų medžiagų (pavyzdžiui, dažų, valiklių, tepalų ir pesticidų). Netinkamas tokių daiktų pašalinimas kenkia aplinkai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai; kad jų atsikratytumėte, teks juos gabenti į specialias surinkimo aikšteles. Rinkitės paprastesnį būdą ir ieškokite saugesnių, nenuodingų produktų, kurie patenkins jūsų poreikius namų ūkyje.

„Laimė turėti mažiau“ – įkvėptai apie paprastesnį gyvenimą

Francine Jay, dar žinoma kaip Panelė Minimalistė, – amerikiečių autorė, rašanti apie tai, kaip gyventi turint mažiau daiktų. Savo interneto svetainėje www.missminimalist.com ji teikia patarimų, dalijasi patirtimi ir diskutuoja su nuolat augančia auditorija apie minimalistinio gyvenimo būdo teikiamus džiaugsmus. Be to, rašo knygas, užsiima joga ir nuolat keliauja po pasaulį su… mažyčiu kelionkrepšiu.

Ar kada jautėte, kad jūsų turimas turtas jus gniuždo – užuot džiuginęs? O gal slapta svajojote, kad kiltų viesulas ir švariai iššluotų namus? Jei taip, metas imtis paprastinti savo gyvenimą!

F.Jay knyga – smagus vadovas į minimalisto gyvenseną. Ji skirta žmonėms, kurie pavargo nuo to, kad jų daiktai valdo juos pačius. Jei gaištate laiką ieškodami, kur ką padėjote, jei išleidžiate daugybę pinigų daiktams, kurių jums iš tiesų nereikia, jei svajojate apie patogius, lengvai tvarkomus ir švarius namus, ši knyga – kaip tik jums.

Pirmoje dalyje „Filosofija“ kalbama apie džiaugsmus ir naudą, kurią teikia išsilaisvinimas nuo daiktų pertekliaus. Antroje dalyje „Kryptingas metodas“ pateikiama dešimties paprastų ir lengvai įgyvendinamų žingsnių programa, padėsianti atsikratyti šlamšto. Trečioje dalyje „Po kambarį“ nurodomi konkretūs būdai, kaip kuriame kambaryje tvarkytis. Ketvirta dalis „Gyvenimo būdas“ padės jums sutrumpinti privalomų atlikti darbų sąrašą ir taip laimėti laiko svarbesniems dalykams jūsų gyvenime.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...