2013 Kovo 20

Kurią kolegiją verta rinktis

veidas.lt


„Veidas“ jau ketverius metus reitinguoja tiek valstybines, tiek nevalstybines kolegijas. Per tiek metų jau paaiškėjo, kiek kurios kolegijos yra vertos ir kurios teikia kokybiškiausias paslaugas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 kolegijos. Pastaraisiais metais stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas mažėja – daugiausia dėl demografinių tendencijų ir dėl to, kad nemažai jaunuolių studijuoti išvyksta į užsienį. Taigi tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių aukštųjų mokyklų konkurencija Lietuvoje yra ir bus ypač aštri.
Ypač stengtis sugundyti savo studijomis kuo daugiau jaunuolių turi kolegijos, mat, kaip teigia Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba, kolegijų įvaizdis vis dar atsilieka nuo universitetų. „Jauno žmogaus studijų pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai, o jų nuomone, kolegijos ir universitetai nėra lygiavertės aukštosios mokyklos“, – apibendrina S.Ruiba, pridurdamas, kad iš jo vadovaujamos gimnazijos į kolegijas stoja tik apie 10 proc. jaunuolių.
Panašiai pasakojo ir kitų kalbintų Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų gimnazijų vadovai. Tad dabar kiekvieną stojantįjį tiek universitetai, tiek kolegijos jau vertina kaip tikrąjį savo darbdavį.
O tarp pačių aukštųjų mokyklų blyksi ir matomi, ir nematomi žaibai: universitetai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Dauguma kolegijų dėl studentų dar nuožmiau kaunasi tarpusavyje: valstybinės – su privačiomis, didmiesčių – su regioninėmis, didžiosios klasikinės – su mažosiomis.
Vis dėlto esminis klausimas lieka tas pats: ar aukštųjų mokyklų išlikimo kova pagerins studijų kokybę?

Jokios aukštosios mokyklos diplomas neužtikrina darbo vietos
Pirma išvada, prie kurios priėjome jau 15 metų rengdami aukštųjų mokyklų reitingus: nei universiteto, nei kolegijos diplomas neužtikrina darbo vietos. Darbo rinka nutolo nuo studijų, ypač universitetinių, ir tai lėmė stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai, kurių numatyti ir prognozuoti nesugeba nei aukštųjų mokyklų, nei valstybių ekspertai. Moderniųjų technologijų tobulėjimas iš esmės keičia visų šalių ūkių poreikius: tų specialistų, kurių reikėjo rinkai prieš keletą metų, šiandien nebereikia.
Tiesa, kolegijoms, ypač regioninėms bei kai kurioms specializuotoms, šiek tiek paprasčiau – jos dažnai palaiko labai artimus ryšius su verslo įmonėmis ir rengia tokius specialistus, kokių reikia vietos verslininkams. Tad žvelgiant iš šių pozicijų kolegijų, ypač regioninių, absolventai, palyginti su baigusiaisiais universitetus, tarsi ir turi daugiau šansų rasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Kita vertus, jei pramonės sritis, į kurią, rengdama studijų programas, orientuojasi konkrečios kolegijos administracija, sakykime, bankrutuotų, kolegijos taip pat lauktų pragaištis.
Be to, švietimo ekspertė dr. Nerija Putinaitė nenori sutikti ir su kolegijų administracijų viešojoje erdvėje peršama nuomone, esą kolegijų absolventus darbdaviai vertina geriau nei universitetų, mat jie labiau atitinka rinkos poreikius. „Vienareikšmės universitetų bei kolegijų absolventų įsidarbinamumo statistikos bei vienos verslininkų nuomonės, katrie geresni, nėra. Taip, dalis darbdavių teigia, esą kolegijų absolventai geriau parengiami konkrečiai darbo vietai. Bet darbdaviai labai skirtingi – kai kuriems jų labiau reikia universitetus baigusių darbuotojų, pasižyminčių universalesniu, platesniu požiūriu. Pagaliau kolegijos labai nevienodos, o ir jų studijų programos labai skiriasi.“
Pasak Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Danutės Puchovičienės, sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės Faustos Gulbinienės bei Kauno „Aušros“ gimnazijos direktorės Bronislavos Valungevičienės, kolegijų absolventai nuo universitetų absolventų ypač skiriasi kuklumu.
„Atlikdami studijų praktiką universitetų studentai neretai atvirai prisipažįsta, kad jau turi darbus, ir visiškai nesvarsto galimybės darbintis mokyklose, o pedagoginė praktika jiems tereikalinga studijoms baigti bei diplomui įgyti. Taigi universitetų studentai neretai praktikai neskiria tiek daug dėmesio, kiek kolegijų studentai, kurie tikrai labai kruopščiai atlieka praktiką, atsiskaito už visus darbus, bet kartu ir nėra tikri, ar po studijų gaus pedagogo darbo vietą mokykloje“, – pasakoja D.Puchovičienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...