2010 Rugsėjo 15

iPad

Kur slypi “iPad” magija

veidas.lt

"Veido" archyvas

JAV rinkos tyrimų bendrovė “iSuppli” prognozuoja, kad šiemet “Apple” užims net 74 proc. planšetinių kompiuterių rinkos.

Kuo tas “iPad” toks ypatingas? Tai dar vienas sėkmingos “Apple” rinkodaros pavyzdys ar iš tiesų kažkas naujo? Ar šis įrenginys būtų sukėlęs tokį pat ažiotažą, jeigu jį būtų pristačiusi kita kompanija? Kam iš tiesų skirtas “iPad” ir kuo jis skiriasi nuo kito planšetinio, nešiojamojo, tinklo ar stalo kompiuterio?

“Apple” mados galia

Ne, “iPad” nėra pirmasis planšetinis kompiuteris be klaviatūros. Bet jis kol kas tobuliausias: lengviausias, turi turbūt patogiausią ir itin lengvai perprantamą vartotojo aplinką (beje, paveldėtą iš “iPhone”). Ir, žinoma, juk tai “Apple”, o naujajai kartai šis vardas reiškia daugmaž tą patį, ką “Swarovski” – visoms kartoms. Tai madinga, patikima, jį turėti – prestižo reikalas.

“Apple” visu šimtu procentų išnaudoja savo vardo madą, todėl toks visuomenės susidomėjimas “iPad” – neatsitiktinis. Vos paskelbus išankstinių užsakymų pradžią norinčiųjų atsirado daugiau nei 20 tūkst. Per valandą.

Tenka pastebėti, kad “iPad” jau tampa bendriniu vardu. Panašiai kaip tai nutiko “Xerox”, kuris tapo kopijos sinonimu, ar momentinės nuotraukos – “Polaroid”.

Kam skirtas “iPad”

Kam iš tiesų skirtas garsusis “iPad” ir kuo jis skiriasi nuo kitų kompiuterių? Priminsime, kad “iPad” – tai nešiojamasis, labai patogus nišinis kompiuteris, pritaikytas medijai – garso, vaizdo peržiūrai ir perklausai, taip pat patogiam, greitam ir paprastam naudojimuisi internetu. Be to, “iPad” puikiai tinka ir pramogoms – dėl akcelerometrų (ir netrukus pradėsimų diegti giroskopų) ir dešimties jutiklinių taškų šis naujas įrenginys tampa puikiu žaidimų kompiuteriu, kurio žaidimų kainos orientuotos ne į dideles sumas, o į kišenpinigius.

“iPad” tinkamas ir elektroninėms knygoms ar žurnalams skaityti. Žinoma, jo ekrano technologija neprilygsta “elektroniniam rašalui”, naudojam el. knygų skaityklėse, užtat turi vieną neginčytiną privalumą – jo ekranas spalvotas. O tai ypač patrauklu elektroniniams laikraščiams ir žurnalams skaityti. Be abejo, čia pasitarnauja ir jutiklinių taškų technologija, gerokai sustiprinanti tikro spaudinio įspūdį, pridėdama jam net fantastinių atspalvių – vis dėlto galimybė lengvu piršto judesiu išsididinti tekste rastą nuotrauką per visą ekraną palieka malonų įspūdį.

Beje, “iPad” dar sugeba orientuotis aplinkoje. Dabartinės tiek techninės, tiek programinės įrangos versijos dar nėra itin tobulos, bet jau dabar aišku, kad vėliau “iPad” taps ir patogia GPS sistema. Maža to, ši sistema pasižymės vadinamosios papildytos tikrovės (angl. “augmented reality”) elementais.

Tad viską apibendrinant galima sakyti, kad “iPad” tinka bet kam, tiksliau, būtent tam, ko tuo metu nori jo šeimininkas – šis įrenginys gali būti interneto naršyklė, televizorius, interneto radijo imtuvas, elektroninių knygų ar žurnalų skaityklė, žaislas, muzikos instrumentas ar užrašų knygutė, turinti darbo planavimo kalendorių.

Sėkmės garantas – programinė įranga

Tiesa, būtina priminti, kad pats įrenginys – geriausiu atveju tik pusė “iPad” sėkmės. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka ir programinė įranga, o tai jau “Apple” arkliukas. “Apple” programos nėra griozdiškos, daugiafunkcės, jos profiliuotos, bet puikiai apipavidalintos ir vartotojui suteikia paprastumo ir jaukumo jausmą.

Daugelis mažiau patyrusių IT vartotojų, pradėdami naudotis naujomis tradicinio tipo programomis, išgyvena stresą – programų vartotojo aplinka atrodo paini, sunkiai suprantama, todėl neretai apima baimė, kad ko nors nesugadintume. “Apple” taktika – visiškai priešinga. Programų vartotojo aplinka – paprasta, intuityvi, jos grafika skirtinga ir netgi žaisminga. Tai dar aiškiau matyti žvilgtelėjus į “iPhone” ir “iPad” programinę įrangą – ją nesunkiai perpranta ir netgi pamėgsta net didžiausi IT skeptikai.

Nusipirkęs naują “iPhone” ar “iPad” įrenginį, vartotojas negauna beveik jokios programinės įrangos. Taip, į bazinę komplektaciją įeina interneto naršyklė, elektroninio pašto sistema, užrašinė ir dar keletas visiškai paprastų programų, bet visa kita reikia nusipirkti. Galbūt iš pradžių tai skamba atgrasiai – sumokėjus pinigus už įrenginį, dar tenka tuštinti piniginę, norint susirinkti pakenčiamą programų rinkinuką, bet ilgainiui blogas jausmas išnyksta.

Pagrindinėje “Apple” programinės įrangos parduotuvėje “App Store” esama ir pakankamai nemokamų programų, todėl jei ne viską, tai bent jau didžiąją dalį programinės bazės galima sukaupti nemokamai. Ir “nemokamai” čia nereiškia “nekokybiškai”. “Apple” tikrai stengiasi išguiti žodį “nekokybiškas” iš siūlomų paslaugų. Kiekvienos nepriklausomų kūrėjų komandos gaminys, prieš patekdamas į virtualias “App Store” lentynas, privalo pereiti kokybės kontrolę.

Kodėl tada “iPad” vartotojai vis dėlto perka bent jau dalį programų, užuot naudoję vien nemokamas? Visų pirma dėl tikrai mažų kainų. Nedidelės programėlės ar žaidimai čia kainuoja vos po kelis eurus. O jei norima rimtesnių programų, labiau apsimoka viską įsigyti ir susidėti į vieną universalų įrenginį, nei atskirai pirkti GPS sistemą, buitinę meteorologijos stotį, finansų skaičiuoklę, elektroninę užrašinę, nešiojamąjį žaidimų įrenginį, tinklo kompiuterį, žodyną ir t.t.

Antra, mokamas įrenginys paprastai būna funkcionalesnis, geriau suderintas, pasižymi geresne techninio aptarnavimo kokybe ir operatyvumu. Kūrėjai daug labiau suinteresuoti operatyviai reaguoti į vartotojų pastabas ir pageidavimus.
Apžvelgus visus niuansus darytina išvada, kad “iPad” nėra labai pigus įrenginys, nėra mirtinai reikalingas šiuolaikiniam IT vartotojui, bet vis dėlto tai labai patrauklus ir patogus prietaisasm skirtas aktyviam XXI amžiaus žmogui. Be to, neabejotina, kad per kelerius metus šis įrenginys ar bent jau jo atmainos tikrai taps svarbia kasdienybės dalimi.

“iPad” konkurentai

“iPad” nėra vienintelis ar pirmasis planšetinis kompiuteris. Pirmieji tokio tipo įrenginiai parduotuvių lentynose ėmė rastis dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Šiuo metu madingojo “iPad” alternatyvas yra pasiūlę tokie gamintojai, kaip “Dell”, “Hawlett-Packard” ar “Lenovo”. Pagrindiniu “iPad” konkurentu IT ekspertai laiko “Samsung” kompanijos kūrinį “Galaxy S Tab”, taip pat kilusį iš mažesniojo brolio – išmaniojo tos pačios kompanijos sukurto telefono “Galaxy S”. Sklando gandai ir apie “BlackBerry” kūrėjų atsaką į “Apple” šlovę – būsimą “BlackPad”.

Ar įmanoma nukonkuruoti “iPad”? Šiuo metu tai atrodo gana sudėtinga, bet madų bangos užlieja ir atslūgsta, o konkurencija skatina tobulėti. Dar nereikia pamiršti, kad XXI amžiaus IT vartotojas jau išmoko rinktis ne tik madingiausią, bet ir optimaliausią prekę, nes alternatyvų visada yra.

Akcelerometrai

“iPad” įrengti akcelerometrai reaguoja į įrenginio pasvirimą. Dėl to ne tik įmanoma pakeisti ekrano kompoziciją iš vertikalios į horizontalią ir atgal, bet ir įmanoma sukurti kitus efektus. Pavyzdžiui, įsivaizuoti, kad vairuojame automobilį, “iPad” sukiodami tarsi automobilio vairą.

Sklandus ekrano išdėstymo keitimas labai patogus ir skaitant skaitmeninę spaudą – taip el. leidinį įmanoma vartyti keliais režimais: sklaidant atvartais, išsididinant puslapius ar atskiras iliustracijas.

Dešimt jutiklinių taškų

“iPhone”, pritaikytas naudotis viena ranka, turėjo iki penkių jutiklinių taškų. Kelis kartus didesnis “iPad” sukurtas taip, kad galėtume veiksmingai išnaudoti abi rankas – turi iki dešimties jutiklinių taškų.

Kol kas ši galimybė labiausiai išnaudojama šiuo įrenginiu pramogaujant, bet ją įmanoma pritaikyti ir dirbant su grafiniais elementais ar trimatėmis technologijomis. Suderinus šią technologiją su akcelerometrais, įrenginio galimybės dar labiau padidėja.

GPS sistema

“iPad” veikia net trimis būdais: naudodamasis belaidžiu ryšiu, GSM tinklu ir tradicine GPS palydovų sistema. Tiesa, ne visos šios funkcijos įdiegtos į visus “iPad” modelius, bet nustatyti įrenginio padėtį pagal veikimo zonoje esančius belaidžio ryšio tinklus sugeba kiekvienas įrenginys, žinoma, jei vartotojas įsidiegęs tinkamą programinę įrangą. Priklausomai nuo pozicionavimo būdo, skiriasi ir rezultatų tikslumas – nuo kelių iki kelių šimtų metrų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...