2013 Liepos 17

Kur geriausia ieškoti statybinių medžiagų

veidas.lt


Šiemet gana stipriai suaktyvėjusi žemės sklypų rinka. Statybų dabar taip pat kur kas daugiau nei pernai ar užpernai, taigi natūralu, kad didėja ir statybinių medžiagų paklausa. Didmiesčiuose šiuo metu jų įsigyti galima daugiau nei dešimtyje skirtingų statybinių medžiagų prekybos centrų. Pirkėjams įdomiausia, kuriuose jų tokios pat kokybės prekės kainuoja pigiau nei kitur.

„Kai ateini pirkti, visada žinai, ko nori, jokių konsultantų aiškinimų nereikia“, – tik geriausios kainos iš prekybininkų pageidauja namą nuo pamatų pats statęsis ir visus savo įspūdžius tinklaraštyje detaliai iliustravęs Artūras Šapalas.
Kiek šiais laikais kainuoja pasistatyti namą? Artūras skaičiuoja, kad vadinamoji dėžutė, įskaičiavus šilumos siurblius, jam atsiėjo 100 tūkst. Lt, bet dar dvigubai tiek kainavo įsirengti būsto vidų. „Ką sutaupei statydamas, išleidi viduje. Tarkime, unitazą gali nusipirkti ir už du šimtus litų, o mums jis kainavo du tūkstančius“, – skaičiuoja naujakurys.
Žinoma, kiekvienam – pagal poreikius ir galimybes, bet pašnekovas gali patarti, kaip derėtis ir kur geriausia ieškoti statybinių medžiagų. Pradedame nuo pamatų: pigiausių pamatų blokų Artūrui pavyko rasti „Markučiuose“. Kylame viršun: sienoms naudotų „Arko“ blokelių gamintojas nustebino pasiūlydamas jų įsigyti brangiau nei platintojas. „Kažkokia nesąmonė, – stebisi Artūras. – Blokeliai skaičiuojami kubiniais metrais, kaina skiriasi 2–10 Lt, bet platintojas gali pasiūlyti pigiau, nors tikėjausi, kad gamintojas mane pasitiks ištiestomis rankomis, kad tik pirkčiau.“
Vertinga patirtimi pasidalyti gali ir statybų sektoriuje dirbantis Algirdas Miceika, kuris, įsigijęs naujos statybos neįrengtą kotedžą, pats ėmėsi vidaus apdailos – nuo grindų betonavimo iki laiptų įrengimo. Šis pašnekovas rinkosi tik praktiškas ir kokybiškas medžiagas. Kreipė jis dėmesį ir į tai, ar jos sveikos aplinkai ir žmogui, kitaip tariant, Algirdas vengė sintetinių paviršių ir stengėsi išsiversti su kuo mažiau plastiko. Taigi PVC dangą jis iškeitė į „Merbau“ parketlentes, o tradicinius didžiuosius prekybininkus dažnai apeidavo, rinkdamasis specializuotas parduotuves.
„Senukuose“ ar „Ermitaže“ nėra didelio pasirinkimo. Pardavėjų atstovaujami prekių ženklai neretai yra pigūs ir skirti greitam vartojimui, todėl kai kurios prekės stokoja kokybės. Taigi bent aš šiuose prekybos centruose pirkau nedaug“, – prisimena pokalbininkas.

Kaina – derybų reikalas

Naujakuriams, pageidaujantiems aukštesnės kokybės statybinių ir apdailos medžiagų, Algirdas patvirtina, kad, pavyzdžiui, kokybiškų grindų ar durų didžiausiose parduotuvėse trūksta, o jei tokių ir pasitaiko, jų kaina viršija siūlomą kitur. Į didžiuosius statybinių medžiagų prekybos centrus važiuoti verta tik dėl paprastesnių prekių, tarkime, statybinių mišinių, plytelių klijų ar varžtų. O įdomesnių apdailos medžiagų ir prekių geriau ieškoti specializuotose parduotuvėse. Tiesa, ten labai svarbu atkakliai derėtis. “Pasistengus, tarkime, grindims arba plytelėms galima gauti ir 20 proc. nuolaidą“, – tvirtina Algirdas.
Kad atkaklios derybos gali padėti sutaupyti tūkstančius, neabejoja ir naujakurys A.Šapalas. Jis pats santechniką įsigijo „Jaukuruose“, o grindų šildymo sistemoms skaičiuoja sutaupęs net 8 tūkst. Lt.
„Dvarčionių keramikoje“ plytelės pasirodė esančios trečdaliu pigesnės nei didžiųjų prekybos centrų salėse, o jei dar pasikalbi su vadybininkais, gali sutaupyti ir pusę kainos. Dėliokime nuolaidų krepšelį toliau: internetinėje parduotuvėje LED lempos kaina siekė 29 Lt, bet vadybininkas pasiūlė daugiau nei perpus mažesnę kainą. „Pasakiau, kad visam namui reikia šimto vienetų, taigi lemputes man pardavė po trylika litų“, – juokiasi Artūras.
Skaičiai įspūdingi, bet ir tai dar ne viskas: „Celsis“ parduotuvėje šilumos siurblys kainuoja 24 tūkst. Lt, bet vadybininkas nuramina sutiksiantis parduoti ir už 17 tūkst. Lt. „Atrodo neįtikėtina“, – stebisi ir pats Artūras.
Tačiau taupyti galima ne tik spaudžiant pardavėjus ar atakuojant juos dėl nuolaidų – taip pat svarbu apdairiai rinktis statybines medžiagas, domėtis, kas jų gamintojai. Pavyzdžiui, Artūras, atsisakęs sauso tinko „Rotband“, pasirinko kalkinį skiedinį, visam namui atsiėjusį apie tūkstantį litų. Tokių ir panašių medžiagų, jei statybos nedega, geriausia įsigyti per akcijas didžiuosiuose tinkluose (ypač kai būna 30 proc. nuolaidos daugumai prekių).
„Dviejuose didžiausiuose prekybos tinkluose tą pačią dieną buvo taikomos nuolaidos visoms prekėms. Vandens maišytuvą įsigijome su 30 proc. nuolaida, tačiau atsitiktinai nuvykę į kitą parduotuvę radome dar didesnę akciją, taigi anksčiau įsigytą čiaupą teko grąžinti pirmajam prekybos centrui. Specializuotos parduotuvės, prekiaujančios vokiška „Hansgrohe“ įranga, tokios nuolaidos pasiūlyti negalėtų“, – paaiškina Artūras.
Nors specialistai paprastai purtosi nesertifikuotų kinų pagamintų statybinių medžiagų iš turgaus, Artūras turgų ne visada apeidavo: tarkime, analogiškas elektros kabelis čia buvo gerokai pigesnis nei trijuose didžiosiose parduotuvėse.
Kiti mūsų pašnekovai tikina, kad apsipirkus turguje pabaiga ne visada būna tokia laiminga. Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius pataria rinktis tik sertifikuotas statybines medžiagas ir mini Klaipėdoje pasitaikiusius atvejus, susijusius su probleminėmis medžiagomis, atkeliavusiomis iš Latvijos ar kitų šalių. Jis primena, kad pagrindinis rodiklis šilumos izoliacinių medžiagų kokybei pamatuoti yra kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, ne mažesnis kaip 70 kPa stipris gniuždymui, jį deformuojant 10 proc. „Girdėjau, kad būna atvejų, kai parašyta “fasadinis polistireninis putplastis”, bet rodiklių nėra, ir jį pritvirtinus po kiek laiko ima kristi tinkas bei pats putplastis“, – perspėja Č.Ignatavičius.
Šis pašnekovas tvirtina, kad universalių kokybiškų statybinių medžiagų išskirti negalima, tačiau ragina nenusigręžti nuo lietuviškų: kilus rizikai, gamintoją rasti nesunku, o atvežtinių rodikliai gali būti ir netikslūs. „Savo krašto gamintojus pažįstame ir kilus nesusipratimų viską galime mikliai išsiaiškinti. Pavyzdžiui, lietuviškas tinkas „Samanėlė“, naudotas dar sovietmečiu, laikosi kuo puikiausiai, nors yra pigesnis už importinį“, – aiškina specialistas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. tadas tadas rašo:

    Pritariu, kad žinomose parduotuvėse gal ir pigiau gali medžiagas įsigyti, bet tai nereiškia kokybės ir ilgaamžiškumo. jei jau planuojamas rimtas remontas ar statybos tai geriau pasidomėt ir keliais šimtais eurų daugiau sumokėt (http://www.vokiskakeramika.lt/sienu-plyteles.html )


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...