2017 Balandžio 28

Giedrius KAZAKEVIČIUS

Kuo gali padėti konsulinė tarnyba

veidas.lt

Giedrius KAZAKEVIČIUS

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius

Vienas didžiausių laimėjimų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę yra atgauta laisvė judėti ir be didesnių sunkumų kirsti valstybių sienas. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad dar kiek daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus šia laisve galėjo naudotis tik grupė išrinktųjų, ir tik atidžiai kontroliuojama saugumo tarnybų.

Šiiuo metu kiekvienas Lietuvos pilietis be vizų gali vykti į 150 šalių, o pagal portalo https://www.passportindex.org skelbiamą kelionių laisvės reitingą, iš 199 valstybių Lietuva dalijasi 11 vieta su Latvija, Slovėnija ir Slovakija. Tai nėra vien tik teorinė galimybė, ja Lietuvos piliečiai aktyviai naudojasi. Mes keliaujame turizmo, mokslo ar verslo reikalais, ir kelionių geografija kiekvienais metais plečiasi.

Lietuvos piliečiams taip pat atsivėrė galimybė, ypač Lietuvai tapus ES nare, laisvai pasirinkti kitą šalį ir darbui ar nuolatiniam gyvenimui. Visa tai lemia kiekvienais metais nuosekliai didėjantį konsulinių paslaugų poreikį. Lietuvos konsulinė tarnyba 2016 m. iš viso atliko daugiau nei 76 tūkst. konsulinės pagalbos veiksmų, iš jų daugiau nei 23 tūkst. sudarė vien tik pasų išdavimas ir keitimas.

Atsivėrusias galimybes keliauti lydi technologiniai pokyčiai, todėl iš konsulinės tarnybos šiandien tikimasi kur kas greitesnės reakcijos, konsuliniai pareigūnai nuolat yra dėmesio centre, jie turi komunikuoti ne tik su užsienio valstybėse nukentėjusiais Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitos šalies pareigūnais, bet ir su Lietuvoje likusiais giminaičiais ar informacijos ieškančiais žurnalistais. Kartais tai sukelia ne visai pamatuotus žmonių ar visuomenės lūkesčius. Todėl labai svarbu suprasti, ką konsuliniai pareigūnai gali padaryti kilus problemų užsienyje, ko jie negali padaryti ir kokia yra kiekvieno iš mūsų, vykstančių į užsienį, asmeninė atsakomybė.

Žinoma, Lietuvos konsulinės tarnybos prioritetas – pagalba nukentėjusiems Lietuvos piliečiams, kurie atvyko į užsienio šalį trumpam. Dažniausiai pasitaikanti problema – kelionės dokumentų vagystė ar praradimas. Tokiu atveju Lietuvos diplomatinės atstovybės išduoda asmens grįžimo pažymėjimą. Nuo praėjusių metų rugsėjo, jei ketinama ne grįžti į Lietuvą, bet toliau tęsti kelionę, gali būti išduotas ir laikinas pasas. Tai šiek tiek brangiau, tačiau aktualiausia tiems, kurie nuolat gyvena ne Lietuvoje. Jei užsienio šalyje nėra diplomatinės atstovybės, galima kreiptis į bet kurios Europos Sąjungos šalies diplomatinę atstovybę – tokiu atveju bus išduotas laikinasis kelionės dokumentas.

Kai užsienyje prarandami pinigai ir prireikia finansinės pagalbos, Lietuvos diplomatinė atstovybė gali padėti susisiekti su artimaisiais, taip pat išimtiniais atvejais suteikti grąžintiną pagalbą kelionei į Lietuvą.

Per metus į Lietuvos diplomatines atstovybes paprastai kreipiasi daugiau nei tūkstantis Lietuvos piliečių, kuriems prireikia vienokios ar kitokios pagalbos. 2016 m. Lietuvos konsulinės tarnybos suteikė materialinę pagalbą 31 Lietuvos piliečiui (10 iš jų nukentėjo dėl prekybos žmonėmis), tam išleisdamos šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Lietuvos piliečiai į diplomatines atstovybes gali kreiptis ir kitais atvejais, pavyzdžiui, tapę nusikaltimo aukomis, kai yra sulaikomi, įtariant padarius nusikaltimą, kalintys užsienio sulaikymo įstaigose, praradę vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registracijos liudijimą, artimųjų mirties atveju.

Kadangi Lietuvos diplomatinio atstovavimo tinklas nėra toks platus (iš viso 38 šalyse veikia 50 konsulinių įstaigų), tai tenka remtis ir kitų ES šalių konsulinių tarnybų pagalba. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. visa apimtimi pradėsianti veikti ES Tarybos direktyva, aptarianti neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse klausimus.

Lietuvos konsulinė tarnyba daug dėmesio skiria ir Lietuvos piliečiams, kurie užsienio valstybėje nusprendė įsikurti ilgesniam laikui ir yra tapę nuolatiniais gyventojais. Pagal 2015 m. Statistikos departamento atliktą vertinimą, užsienyje gyvena daugiau nei 250 tūkst. Lietuvos piliečių, beveik pusė jų – Jungtinėje Karalystėje, 37 tūkst. – Airijoje, 23 tūkst. – Norvegijoje ir 22 tūkst. – Vokietijoje. Tai atsispindi ir pasų keitimo bei išdavimo statistikoje: net 11 tūkst. pasų 2016 m. buvo išduota Jungtinėje Karalystėje, 3 tūkst. – Airijoje ir 1 tūkst. – Vokietijoje.

Greta paslaugų, susijusių su asmens dokumentais, atsiranda ir kitų konsulinių paslaugų – notarinių veiksmų, civilinės būklės aktų registracijos, konsulinių pažymų išdavimo ir t.t. – poreikis. Stengdamiesi pasiekti lietuvius ir tuose taškuose, kuriuose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių, nuo 2009 m. rengiame konsulines misijas – taip užtikriname konsulinių paslaugų prieinamumą asmenims, gyvenantiems Pietų Amerikoje ar Australijoje. 2016 m. buvo surengtos 38 misijos.

Konsulinė tarnyba turi ir trečią labai svarbią veiklos kryptį – tai darbas su užsienio šalių piliečiais, visų pirma vizų išdavimas. Šioje srityje mes glaudžiai dirbame su savo partneriais, kitomis Šengeno šalių vizų tarnybomis, taip užtikriname trečiųjų šalių piliečiams galimybę be kliūčių atvykti legaliais verslo, darbo ar turizmo tikslais į Šengeno erdvę ir kartu užkertame kelią nelegalios migracijos schemoms bei piktnaudžiavimui.

Lietuvos vizų tarnybos, palyginti su kitų Šengenų šalių tarnybomis, – gana matomos. Pavyzdžiui, Lietuvos diplomatinė atstovybė Minske yra tarp dešimties daugiausiai Šengeno vizų išduodančių taškų pasaulyje. 2016 m. ji išdavė daugiau nei 180 tūkst. vizų. Apskritai Lietuva pagal Šengeno vizų išdavimą 2016 m. užėmė 10 vietą, išdavusi 414 tūkst. vizų.

Lietuva daugiausiai vizų išduoda Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje, tačiau vizų išdavimo dinamikai įtakos turi politiniai, ekonominiai ir teisiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, nuo 2013 m. bendras Šengeno vizų išdavimas Rusijos Federacijos piliečiams krito daugiau nei du kartus, atitinkamai mažėjo ir Lietuvos išduodamų vizų šios šalies piliečiams.

Ieškome būdų, kaip kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Interneto svetainėje http://keliauk.urm.lt pateikiame ir nuolat atnaujiname rekomendacinio pobūdžio informaciją apie kiekvieną užsienio šalį. Artimiausiu metu ketiname pristatyti visuomenei programėlę, skirtą išmaniesiems telefonams. Ministerijoje visą parą veikia kontaktiniai telefonai, leidžiantys susisiekti įvykus nelaimei ar nenumatytai situacijai.

Daugelio problemų ir nesusipratimų tikrai pavyktų išvengti, jei prieš kelionę ar ieškant pagalbos būtų tinkamai pasirengta ir pasidomėta, kokia padėtis yra šalyje, į kurią ketinama vykti. Todėl ir norėtųsi visiems palinkėti saugių ir laimingų užsienio kelionių. ■

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...