2013 Liepos 11

Kultūros programą vienijanti gija – istorinis paveldas ir kultūrinės sąsajos

veidas.lt


Iš viso užsienyje bus organizuojama apie 450 su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai susijusių renginių. Lietuvos kultūrą ES ir visam pasauliui pristatys net 68 koncertai, 42 parodos, 17 kino filmų, 4 spektakliai.

Mūsų šalį pristatančius renginius, parodas, meninius projektus vienija tikslas išryškinti svarbiausius šalies kultūros ir meno laimėjimus, parodyti, kad Lietuva turi ypatingą istorinį paveldą ir vertingų kultūrinių sąsajų su kitomis valstybėmis. Lietuvos pristatyme akcentuojamos svarbiausios ir pasaulio mastu reikšmingos Lietuvos meno sritys, šalies gamtos ir architektūros paveldas, valstybingumo istorija.

Originalių formų paieškos
Su mūsų šalies materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu supažindinsiančioje parodoje „Lietuva pašto siuntoje“ bus eksponuojama dešimt pašto siuntų, atspindėsiančių Lietuvos gamtinį ir kultūrinį paveldą, įtrauktą į UNESCO pasaulinio, kultūrinio, gamtos ir kitokio paveldo sąrašus. Tarp eksponatų galima pamatyti Kernavės archeologinį draustinį, Kuršių neriją, Vilniaus senamiestį, Kryžių kalną ar Dainų šventės akimirkas.
Paroda pristatoma netikėta forma: jos objektai paslėpti iš pažiūros paprastose dėžėse, kurios primena pašto siuntinį. Pakėlus jų dangčius atsiveria nuostabūs mūsų kraštovaizdžio reginiai.
Ne mažiau originalus projektas „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ su mūsų šalimi supažindina pasitelkus įdomias ir netikėtas istorines, kultūrines, ekonomines bei kitokias sąsajas su visomis ES valstybėmis. Kiekvieną sąsają vaizduoja specialiai Lietuvos menininkų ir amatininkų sukurtas eksponatas, įkomponuotas į permatomą šešiakampę dėžę. Visos 27 dėžės sudėtos į bičių korį primenantį interaktyvųjį stendą. Kiekvieną sąsajos objektą galima apžiūrėti iš įvairių kampų, o interaktyviajame ekrane sužinoti sąsajos istoriją bei kodėl atitinkamą sąsają įprasmina tam tikri objektai.

Menų simbiozė

Parodą “Poetiniai dokumentai” sudaro XX–XXI a. Lietuvos fotografijos, poezijos ir kino fragmentai, susidedantys iš daugiau nei šimto žymiausių Lietuvos fotografų darbų, dešimtys ryškiausių šalies poetų tekstų bei kino meno kūrinių. Savo fotografijos darbais reikšmingiausias šalies istorines patirtis pristato žymiausi Lietuvos fotografijos meistrai – Antanas Sutkus, Algimantas Kunčius, Jonas Kalvelis ir kt. Parodoje stengiamasi atskleisti Lietuvos istorijai jautrias temas – okupacijos, nepriklausomybės atgavimo, išgyventos totalitarinės sistemos priespaudos, masinės deportacijos ir emigracijos, holokausto ir kt.
Pasak Nacionalinės dailės galerijos dailės informacijos centro vadovės Ievos Mazūraitės-Novickienės, tam, kad paroda nebūtų tik istorinė, bet svarbi ir menotyriniu požiūriu, sumanyta sujungti dvi meno šakas – fotografiją ir poeziją, kurią atrinkti padėjo žinomas poetas Eugenijus Ališanka. Taigi iš šių dviejų meno laukų ir gimė poezijos ir fotografijos paroda, informaciją perteikianti per penkias temas: gamtos, miesto, atminties, laiko ir žmogaus.

Interpretacijos šiuolaikiniu formatu

Šiuolaikinių Lietuvos menininkų plakato dydžio atspaudų paroda „Didesnio dalis“ atskleidžia fragmento galimybę atstoti visumą. Šios užduoties imasi garsiausi Lietuvos šiuolaikiniai menininkai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tarptautinių šiuolaikinio meno festivalių dalyviai, pasiūlę po skaitmeninį atspaudą.
Kaip pabrėžia Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, paroda „Didesnio dalis“ (DD) sumanyta kaip anonsas, o kalbant kino terminais, kaip trileris, pristatantis Lietuvos šiuolaikinio meno sceną. Jos tikslas – pritraukti dėmesį ir paskatinti tolesnį domėjimąsi lietuvių menininkų projektais.
„Žinia, kurią, tikiuosi, perskaitys projekto DD lankytojai įvairiose šios parodos rodymo šalyse, yra ta pati, su kuria Lietuva pradeda pirmininkavimą ES Tarybai – priminti visiems, kad per daugiau nei dvidešimt laisvės metų Lietuva sugebėjo išauginti net kelias itin sėkmingai ir įdomiai dirbančių šiuolaikinio meno kūrėjų kartas. Lietuva – nedidelė, bet labai dinamiškai veikianti, moderniai mąstanti ir nuolat kurianti šalis”, – sako K.Kuizinas.
Labiausiai išsiskiriantys ir dėmesio verti akcentai, pasakojantys XX a. Lietuvos dokumentinio filmo istoriją, pristatomi projektu „Kino inkliuzai“. Šis projektas padės Lietuvos kinematografinio palikimo perlus išsaugoti ateities kartoms skaitmeniniu formatu. Programą sudaro septyni dokumentiniai kino filmai, sukurti Arūno Matelio, Roberto Verbos, Almanto Grikevičiaus, Henriko Šablevičiaus ir Audriaus Stonio.
Pasak projekto koordinatorės, istorikės, VšĮ „Meno avilys“ projektų vadovės Linos Kaminskaitės-Jančorienės, esminė šiuo darbu perteikiama žinia – supažindinti su menkai svetur  žinoma lietuvių dokumentinio kino istorija. Tai daroma pasinaudojant visomis įmanomomis šiuolaikinėmis technologijų inovacijomis: filmų skaitmeninimu, restauravimu, jų pritaikymu šiuolaikiniam skaitmeniniam kino rodymui.
„Tokiu būdu įveikiamas esminis kliuvinys, trukdęs pristatyti lietuvių kino kūrinius svetur – ten, kur kino rodymo kokybės kartelė aukšta. Filmų programa sudaryta siekiant ne tik supažindinti su lietuvių kino kalbos savitumu, tęstinumu bei raida, bet ir atspindėti lietuvių visuomenės tapatumo transformacijas (sovietmečio, posovietmečio). Išrinkti kino kūriniai šias transformacijas ženklina bei leidžia geriau suprasti, kokioje sociokultūrinėje erdvėje buvo gyventa ir kurta“, – pabrėžia L.Kaminskaitė-Jančorienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...