2016 Birželio 10

Kultūros finansavimas

Kultūros pinigų dalybos: statistiniai rodikliai kyla, o nusivylimo nemažėja

veidas.lt

V. Budrio mnuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Lietuvos kultūros taryba šią savaitę kultūros darbuotojus sukvietė į metinį forumą, kuriame tarybos nariai ir vėl neišvengė paramos nesulaukusių renginių organizatorių priekaištų.

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) rengiami metiniai forumai, iš pradžių primindavę linčo teismus taryboje dirbantiems menininkų kolegoms, tampa vis labiau civilizuoti. Dabar susirinkęs kultūrininkų būrys po LKT metinės ataskaitos pristatymo greitai išskirstomas po mažesnes diskusijų sekcijas, kuriose vyksta konkretesni ir racionalesni pokalbiai, ir tik patys atkakliausi forumo dalyviai dar sulaukia ir LKT siūlomų pakeitimų aptarimo.

Mistikos ūkų sklaidymas

Pagal tokį scenarijų ir vyko šio pirmadienio forumas po erdviu Energetikos ir technikos muziejaus stogu. Šalia buvusios elektrinės vamzdžių ir agregatų suburti kultūrininkai ir vėl tvirtino, kad sprendimų dėl LKT finansavimo priėmimas yra paslaptingų jėgų veikiamas mistinis procesas. O nuo improvizuotos pakylos jiems vėl buvo kantriai aiškinama, kad LKT priima sprendimus tik gavusi ekspertų rekomendacijas. Kadangi pasirinktų ekspertų sąrašai įslaptinti, kiekvienas ekspertas paraiškas vertina individualiai, nenutuokdamas, kurie dar kolegos vertina tas pačias paraiškas.

Toks ir yra mūsų tikslas – pirmiausia didinti remiamų projektų finansavimą, o ne paremtų paraiškų skaičių, kad galėtume užtikrinti kokybišką projektų įgyvendinimą.

Galutinę lentelę, gavęs kiekvieno eksperto vertinimus, sudaro konkrečios srities LKT kuratorius. Tik tuomet šaukiamas ekspertų posėdis, kuriame rengiama rezultatų pristatymo tarybai medžiaga. Jame rengiamos kiekvienos srities ir programos gautų projektų apžvalgos, analizuojama, ar projektai atitinka programų prioritetus, ar priešingai – tėra „pritempti“ prie nurodytų reikalavimų. Taip pat tikrinama, ar projektų finansinės sąmatos yra racionaliai pagrįstos. Tik po išsamios ekspertų ataskaitos pristatymo LKT priima galutinį sprendimą.

Nuo pat LKT veiklos pradžios buvo kalbama apie elektroninės paraiškų sistemos įdiegimą, tačiau lėšų stygius sutrukdė tuo pasirūpinti iškart. Šiuo metu jau atrinktas tokios sistemos kūrėjų konkurso laimėtojas, o rudenį, tikėtina, keleto kultūros sričių atstovai, pildydami savo paraiškas, galės išmėginti ir bandomąją šios sistemos versiją.

Tik tuomet, kai elektroninė paraiškų sistema pradės veikti, prie jos prisijungę pareiškėjai po rezultatų paskelbimo galės matyti apibendrintą savo projekto vertinimų komentarą. Iki šiol tokią informaciją pageidaujantiems galėdavo suteikti tik sričių kuratoriai, o be paramos likusių projektų rengėjai iš LKT nesulaukdavo jokio atsakymo.

Vidutiniškai pridėta po 500 eurų

2016 m. buvo įvertintos 5902 paraiškos, ku­rių bendras finansinis poreikis siekė 77,7 mln. eurų. Tačiau finansavimo tesulaukė 2026 inicia­tyvos, kurioms paskirstyta beveik 15 mln. eurų (dar lau­kiama oficialių rezultatų kelete smulkesnių programų). Vidutiniškai kiekviena iš atrinktų pa­raiškų šįmet gavo po 7,4 tūkst. eurų paramos.

„Pastebime, kad pastarasis skaičius kasmet didėja: palyginti su praėjusiais metais, vidutinė parama vienam projektui padidėjo 500 eurų. Toks ir yra mūsų tikslas – pirmiausia didinti remiamų projektų finansavimą, o ne paremtų paraiškų skaičių, kad galėtume užtikrinti kokybišką projektų įgyvendinimą“, – teigia LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Vis dėlto patiems projektų teikėjams LKT pa­­skirta suma neretai atrodo tik minimali ar net nepakankama pačiam projektui įgyvendinti. To­dėl nebe pirmą kartą diskutuota dėl siūlymo įvesti savanorišką mažiausios skirtinos su­mos ribą, kar­tu išvaduojant organizatorius nuo galvos skaus­mo, ką daryti su gauta ne­a­dek­vataus dy­džio, sumanymo idėjos apimčių neatitinkančia pa­rama.

Panašios kitų šalių institucijos tenkina pusę ar nors trečdalį prašomo lėšų poreikio. Lie­tu­vo­je ši dalis nesiekia penktadalio, todėl ir to­kios situacijos neišvengiamos.

Tačiau dar sunkesnius galvosūkius tenka spręsti tiems organizatoriams, kurie užsienio svečius į planuojamą renginį sukviečia dar nežinodami, ar jų renginys sulauks paramos. Tokią dalią savo kailiu teko patirti menotyrininkei Kristinai Miklaševičiūtei-Žoromskienei, į meno rezidenciją Palangoje pakvietusiai dešimtį dailininkų iš įvairių pasaulio šalių. Svečiai pajūryje buvo priimti, plenero paroda pristatyta Vilniuje ir UNESCO būstinėje Paryžiuje, kur sulaukė didelio susidomėjimo. Dalį pinigų šiam projektui skyrė UNESCO, nemokamomis paslaugomis jį rėmė privatūs verslininkai. Buvo išleistas gražus parodos katalogas anglų ir prancūzų kalbomis. Tačiau LKT šiam projektui paramos neatseikėjo, o pati organizatorė, nenorėjusi nuvilti sukviestų menininkų, skundėsi patyrusi asmeninių išlaidų.

Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liu­­cija Stulgienė pasiūlė LKT steigti Etikos ko­mi­­siją, į kurią galėtų kreiptis nepatenkinti tarybos sprendimais pretendentai. Mat bylinėtis teis­muose kultūros darbuotojų kišenės yra per plonos.

„Panašios kitų šalių institucijos tenkina pusę ar nors trečdalį prašomo lėšų poreikio. Lie­tu­vo­je ši dalis nesiekia penktadalio, todėl ir to­kios situacijos neišvengiamos“, – forume aiškino tarybos narė Gintautė Žemaitytė.

Jokių papildomų finansavimo šaltinių kol kas nenumatyta ir artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio kultūriniams renginiams.

Ją papildė kolega Saulius Valius, primindamas, kad 2012 m. Lietuvos kultūros fondą in­tegruojant į LKT buvo pavykę įtikinti politikus padidinti kultūros finansavimui tenkančią alkoholinių gėrimų ir tabako akcizo dalį nuo 1 iki 3 proc. Tuomet kultūrininkai vylėsi, kad lėšų trūkumas projektams sumažės. Tačiau netrukus iš­aiš­kėjo, kad LKT buvo perduotos ir anksčiau Kul­tūros ministerijos finansuotos svarbios tęstinės programos, kurioms jokių atskirų lėšų ne­bu­vo pridėta. Taip kultūrininkai liko apgauti.

„Mano žiniomis, jokių papildomų finansavimo šaltinių kol kas nenumatyta ir artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio kultūriniams renginiams. Juos iš savo bendro biudžeto taip pat turės finansuoti LKT“, – primena S.Valius.

Kas svarbiau: gastrolės užsienyje ar naujas spektaklis

D.Urbanavičienė teigia, kad šįmet di­dė­jo architektūros, bibliotekų, cirko, kino, muziejų, šo­kio ir teatro, o mažėjo – dailės, kultūros pa­vel­do, tarpdisciplininio meno ir muzikos projektų finansavimas. Nors dažnai skundžiamasi, kad didžiausias sumas susišluoja sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose vykdomi projektai, LKT pirmininkė pabrėžia, jog regionų projektams šįmet buvo atseikėta 6 mln. eurų.

„Diskutuojama, ar visuomet iš Vilniaus va­žiuojantys žmonės geriau supranta, ko reikia kon­krečiam regionui. Todėl kultūrinės veiklos re­gionuose iniciatorėmis siūloma tapti vietos ben­druomenėms. Ypač jei jų renginiai pajėgūs su­telkti didesnę vietos auditoriją nei nacionalinių kultūros įstaigų atvežami spektakliai ar koncertai“, – svarstė tarybos narys Vaidas Jauniškis.

Jis pabrėžė, kad keli koncertų organizatoriai va­sarą pajūrio krašte dažnai siūlo vis tų pačių at­li­kėjų pasirodymus, nors vežioti juos iš Vilniaus bei atgal ir kiekvienąkart iš naujo skirti lėšų koncer­to reklamai – neracionalu. Pro­tingiau būtų ke­­liems organizatoriams suvienyti jėgas ir organi­­zuoti ilgiau trunkančias tų pačių atlikėjų gastroles.

„Kai diskutuojame apie programą „Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienyje“ (o mūsų menininkų darbai vis noriau eksportuojami), kyla klausimas, kas svarbiau: lietuvių kultūros pristatymas svetur ar naujas spektaklis ar­ba nauja paroda, parengti mūsų žiūrovams. To­dėl svarstome dėl vidinių kvotų, kokią dalį bendrų lėšų turėtume skirti Lietuvos meno pristatymui užsienyje“, – teigia V.Jauniškis.

Anksčiau programa „Lietuvos kultūros ir meno pristatymas užsienyje“ paraiškas priimdavo tik kartą per metus, nors kvietimai dalyvauti prestižiniuose renginiuose menininkus pa­­­siekdavo ir po svarstymo. Todėl nuo 2017 m. šios programos paraiškų svarstymai bus pradėti rengti dukart per metus.

Vienodins biudžetinių ir nevyriausybinių įstaigų veiklos sąlygas

„Kultūros renginių auditorija skaidosi, segmentuojasi, o jie patys tampa vis kameriškesni. Mažesnė auditorija kūrėjams leidžia formuoti atviresnį, intymesnį santykį su publika. Tačiau matome ir abejotinų pavyzdžių, kai Vilniuje tuo pačiu metu be jokių nuorodų viena į kitą veikė net dvi Juozapo Čechavičiaus fotografijų parodos. Turbūt nė vienai iš jų dėl tokio dubliavimo geriau nebuvo“, – svarstė V.Jauniškis.

Kultūros darbuotojai taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose srityse dėl lėšų konkuruoja itin skirtingų „svorio kategorijų“ pretendentai: nacionalinės kultūros įstaigos ir mėgėjų kolektyvai. Pačios jų veiklos sąlygos yra netolygios, nes valstybinės kultūros įstaigos gauna finansavimą patalpoms ir darbuotojų atlyginimams, o viešosios įstaigos negauna nieko. Nebe pirmi metai siūloma įvesti kvotas valstybinių įstaigų finansavimui, tačiau kol kas į tai neatsižvelgiama, o projektai vertinami vien kokybiniu požiūriu.

Todėl šalia egzistuojančios Meno kūrėjų or­ganizacijų kūrybinių projektų įgyvendinimo programos netrukus turėtų startuoti nauja – Kultūros ar meno srities asociacijų ar skėtinių organizacijų strateginių programų įgyvendinimo programa. Atranką įveikusioms asociacijoms ir organizacijoms ji leistų padengti iki 60 proc. jų administravimo sąnaudų, kartu suteikdama stabilios veiklos galimybę.

Vėliau ši programa veikiausiai taps trimetė, t.y. kartą įveikusi atranką organizacija ar asociacija galėtų ramiau veikti trejus metus. Vis dėlto kartu tų organizacijų teikiamuose kūrybiniuose projektuose numatyta administravimo sąnaudų dalis būtų sumažinta nuo 35 iki 20 proc.

Tokios pat administravimo sąnaudų „lubos“ dabar galioja ir savo projektus LKT teikiančioms biudžetinėms įstaigoms, taigi jų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygos būtų suvienodintos. Kiekviena nevyriausybinė organizacija pati apsispręstų, kuris paramos variantas jos funkcionavimui būtų palankesnis.

2017 m. numatytas 1,5 mln. eurų didesnis LKT programų finansavimas: kitąmet kultūros ir meno kūrėjams žadama išdalyti 16,5 mln. eu­rų. Skaičiuojama, kad per LKT teikiamos lėšos tesudaro 8–10 proc. bendro valstybinio kultūros finansavimo: likusi dalis tiesiogiai atitenka valstybinių kultūros įstaigų išlaikymui.

Šios kadencijos Lietuvos kultūros tarybą, kurios įgaliojimai baigsis po metų, sudaro literatūrologė G.Žemaitytė, dailininkas S.Valius, teatro kritikas V.Jauniškis, fotomenininkas Sta­­nislovas Žvirgždas, bibliotekininkė Rima Ma­­selytė, kultūros paveldo ekspertė Rūta Ja­no­nienė, dirigentas Remigijus Vilys, architektas Kęstutis Pempė, tautinių mažumų atstovė Pillė Veljataga ir tarybos pirmininkė, kultūros vadybininkė D.Urbanavičienė.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...