2011 Gegužės 25

Krizė stumia Minską į Rusijos glėbį

BNS

Scanpix

Baltarusiją slegiantys finansiniai sunkumai vis labiau didins Minsko priklausomybę nuo Maskvos, sako BNS kalbinti Lietuvos politologai.

Pasak politikos ekspertų, nesimato prielaidų, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas bandytų iš esmės pertvarkyti šalies ekonomiką – jis renkasi skolinimosi iš Rusijos kelią. Tačiau Rusija nesielgs kaip labdaros organizacija ir iškels sąlygas, leisiančias padidinti Baltarusijos ekonomikos kontrolę.

“Daugiausiai įtakos Baltarusijoje vis dėlto turi Rusija. Ji iš esmės subsidijuoja tą režimą, skolina jiems pinigus. Bet matyt, ne veltui ir už tai jiems vienaip ar kitaip turės būti atlyginta. Galbūt bus galutinai perimta tranzitinių dujotiekių ar kitokio strategiškais svarbaus valstybės turto kontrolė. Rusija sieks padaryti Baltarusiją dar labiau priklausomą”, – BNS sakė politologas Gediminas Vitkus.

Jis sakė neįsivaizduojantis, kokių būdų yra A. Lukašenkai išvengti tapimo Rusijos vasalu.

“Čia yra liepto galas, visiška priklausomybė nuo Rusijos”, – teigė politologas, paklaustas, ar A. Lukašenka galutinai save diskreditavo Vakaruose.

G. Vitkaus teigimu, smurtu užgniaužus po praėjusių Baltarusijos metų prezidento rinkimų kilusias demonstracijas Europos Sąjungai (ES) neliko nieko kito tik atnaujinti iki tol įšaldytas sankcijas oficialiajam Minskui.

“Tiesą sakant, ES nelabai ką turi rinktis, nes prieš rinkimus ji padarė tikrai ryškių ir geranoriškų gestų. Prisiminkime ne tik Dalios Grybauskaitės, bet ir Lenkijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrų vizitus ir pasiūlymą suteikti kreditus, jei rinkimai vyks taip, kaip turėtų vykti, bent jau padorumo ribose. Kadangi šių sąlygų neįvykdė, kas belieka? Iš tiesų, vienokios ar kitokios sankcijos”, – kalbėjo G.Vitkus.

Pasak ES ir Rusijos užsienio politikos eksperto, Rusijai taip pat teks taikstytis su aštriais pareiškimais garsėjančiu A. Lukašenka, nes Maskva paprasčiausiai nenori rizikuoti keisdama režimą.

“Man atrodo, kad Rusija nelabai turi iš ko pasirinkti šiuo atveju. Tai jai irgi tenka iškęsti kai kuriuos išsišokimus. Bet A.Lukašenkos pavadys tikrai trumpėja. Tačiau Rusija mėgsta žaisti nerizikuodama pralošti, todėl valdžios pokyčių Baltarusijoje jai nereikia”, – sakė TSPMI dėstytojas.

Kartu jis priminė, kad Baltarusija ir Rusija pagal 1997 metų susitarimą jau dabar sudaro sąjunginę valstybę.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų direktorius Ramūnas Vilpišauskas komentuodamas pirmadienį paskelbtą Baltarusijos rublio devalvaciją BNS sakė, jog trumpuoju laikotarpiu ji gali padidinti eksportuojamų baltarusiškų konkurencingumą užsienio rinkose, tačiau skaudžiai atsilieps Baltarusijos gyventojų santaupoms.

“Paprastai tariant, piliečių santaupos, lyginant su užsienio valiutomis, nuvertėja. Iš dalies dėl to pastarosiomis savaitėmis nemažai baltarusių vyko ir į Lietuvą mėgindami išleisti turimą nacionalinę valiutą, nes tikriausiai buvo laukiama, kad kažkas panašaus įvyks”, – sakė TSPMI direktorius.

“Šita priemonė jau kurį laiką buvo siūloma išorės ekspertų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau anksčiau buvo siūlęs Baltarusijai devalvuoti nacionalinę valiutą, nes tai buvo laikoma bene vieninteliu įmanomu scenarijumi, kaip išeiti iš situacijos, kai šalis tapo nekonkurencinga, jos išlaidos neatitiko galimybių. Tos išlaidos prieš praėjusių metų rinkimus dar buvo padidintos”, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Ekspertas pabrėžė, kad devalvavimas yra laikinas, aplinkybėms verčiant priimtas sprendimas, kurį galima palyginti su simptomų švelninimu, o ne ligos gydymu.

“Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, devalvacija nėra išsigelbėjimas ir ilgalaikis ekonominių problemų sprendimas. Būtent todėl tokios organizacijos kaip TVF kartu su šiuo veiksmu siūlo imtis struktūrinių reformų, biudžeto išlaidų peržiūros, privatizacijos programos ir kitų priemonių, kurios sudarytų sąlygas Baltarusijos ekonomikai pradėti veikti efektyviau, nes daugelyje sričių ir privati nuosavybė yra menka, ir sąlygos konkurencijai yra smarkiai apribotos”, – teigė jis.

Tačiau TSPMI vadovo nuomone, prielaidų, kad tokie pasiūlymai bus įgyvendinti nėra daug.

Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol gyventojų grupėms, susijusioms su valstybiniu sektoriumi, subsidijomis ir valstybiniais užsakymais, gyvenimo sąlygos Baltarusijoje buvo neblogos ir stabilios, nes nereikėjo jaudintis dėl konkurencijos.

“Gyvenant tokioje mišrioje ekonominėje sistemoje, kur šiek tiek veikia rinka, bet daug kas priklauso nuo centrinių planuotojų sprendimų, įskaitant ir konkurentų įėjimą į rinką, išteklių pasiskirstymas yra nulemtas ne tiek efektyvumo, kiek politinių sprendimų. Tiems, kam politiniai sprendimai palankūs, sąlygos yra gana geros, bet tokių tikriausiai yra mažuma, ir ilgainiui yra vis mažiau, o daugiau gyventojų jaučia tokio ekonominio gyvenimo neigiamas pasekmes”, – svarstė R.Vilpišauskas.

TSPMi vadovas pabrėžė, kad pastarųjų dienų įvykiai atitinka prognozes, jog Baltarusijos režimas suks ne ekonomikos modernizavimo keliu, o skolinsis iš Rusijos prarasdamas dalį ekonominės nepriklausomybės ir įsipareigodamas politiškai.

“Aš konkrečiai nenorėčiau vardinti, bet manau, kad daug kas gali nuspėti, jog tai gali būti susiję su posovietinio regiono aktualijomis ir tais klausimais, kuriais Rusijai reikia sąjungininkų tarptautinėje arenoje. Bet daugiausiai dėmesio turbūt bus skiriama ekonominiams susitarimams. (…) Po to, kai šie įvykiai bus įvykę, bus galima kalbėti apie dar didesnę Baltarusijos integraciją į Rytų erdvę”, – sakė politologas.

“Skirtingai nei Vakarų valstybėms, Rytų kaimynei egzistuojantis režimas tikriausiai atrodo tinkamas ir šiuo atveju kalba eina ne apie režimo reformą, o apie išteklių perdavimą mainais už finansinę paramą”, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, R. Vilpišausko nuomone, 2011 metais vykę TVF ir Baltarusijos pareigūnų susitikimai rodo, jog fondas galėjo šiai šaliai suteikti paramą, jei būtų matęs rimtą nusiteikimas imtis sisteminių pertvarkų.

“Manau, kad toks scenarijus galėjo būti įmanomas, bet jis būtų susijęs ir su tam tikrais sisteminiais režimo pokyčiais. O kadangi tai nevyksta, tai rodo, kad Baltarusijos vadovai tų pokyčių nepageidauja”, – teigė TSPMI direktorius.

G. Vitkus abejojo, ar net ir šiomis sąlygomis Baltarusijoje galimi masiniai protestai prieš režimą.

“Niekada negali žinoti, bet kol kas visi bandymai buvo sėkmingai užgniaužti. Prievartinis aparatas aiškiai rėmė režimą, kuris, matyt, garantavo jam geras sąlygas. Kol kas nėra pagrindo manyti, kad bus masinio pobūdžio protestai ir nematau prielaidų tam”, – teigė jis.

Politologas taip skeptiškai vertino Lietuvos galimybes daryti poveikį procesams Baltarusijoje, nes jų “pakeisti negalime ne tik mes, bet ir didesnės valstybės”.

R. Vilpišauskas pažymėjo, kad situacija Baltarusijoje didina neapibrėžtumą ir kelia verslo riziką. Šioje šalyje nemažai yra investavę ir Lietuvos verslininkai.

“Spėčiau, kad bent jau stambesni Lietuvos investuotojai ar verslininkai, kurie palaiko ryšius su Baltarusijos kompanijomis, turėjo būti apsidraudę nuo tokios rizikos ar bent jau numatę priemones, kaip mėgintų sumažinti (neigiamas pasekmes)”, – teigė jis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...