2011 Spalio 24

Romualdas Kęstutis Urbaitis

“Kritikuoti Konstitucinį Teismą galima, tačiau nereikėtų jo žeminti, nes tai griauna valstybę”

veidas.lt

Rytoj, tai yra spalio 25 d., Lietuvoje minėsime Konstitucijos dieną. Svarbu tai, kad Konstitucija pamažu įsitvirtina lietuvių sąmonėje. Ir tai, kad mūsų šalies gyventojai Konstituciniu Teismu pasitiki gerokai labiau nei kitais teismais. Kaip būtų galima paaiškinti tokias piliečių simpatijas Konstituciniam Teismui? Tokiu klausimu ir pradėjome pokalbį su šio Teismo pirmininku Romualdu Kęstučiu Urbaičiu.

R.K.U.: Dabartinė Lietuvos Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. tautos referendume. Taigi minime 19-ąsias tautos valia priimtos Konstitucijos metines. Vis daugiau žmonių ima suprasti Konstitucijos vaidmenį savo gyvenime, tai, kad Konstitucija suteikia jiems galimybę, tiesiogiai ja remiantis, ginti pažeistas savo teises. Gal ir dėl to visuomenė per apklausas pareiškia labiau pasitikinti Konstituciniu Teismu, kuris ir aiškina Konstituciją.
Konstitucijos priėmimo diena galėtų būti (anksčiau ar vėliau taip ir bus) tautos šventė, nes būtent Konstitucija sudaro prielaidas žmonių laisvei ir gerovei.
Daugelyje Europos šalių egzistuoja individualus konstitucinis skundas. Norėčiau pabrėžti, kad nors šiandien Lietuvoje individualaus konstitucinio skundo instituto nėra, negalime teigti, jog konkretaus žmogaus problema nepasiekia Konstitucinio Teismo. Būtent bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, žmogaus problemą paverčia konstitucinio ginčo objektu.
Tačiau kalbant apie individualų konstitucinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į kitus aspektus. Vokietijoje, kurioje individualus konstitucinis skundas yra, tik labai nedaug į Vokietijos Konstitucinį Teismą individualiai besikreipiančių asmenų gali tikėtis, kad jų skundas taps konstitucinės justicijos byla. Absoliučią daugumą tiesioginių kreipimųsi Vokietijos KT atmeta per priėmimo procesą. Tokia tendencija stebima ir kitose šalyse, kuriose yra individualaus konstitucinio skundo institutas. Taigi tikėtina, kad ir Lietuvoje įgyvendinus tokį institutą būtų panašiai. Be to, tokio instituto įgyvendinimas mokesčių mokėtojams nemažai kainuotų: reikėtų 8 mln. Lt Teismo priestatui, 160–200 tūkst. Lt per mėnesį papildomiems etatams.
VEIDAS: Ar tikrai tokios Seimo valios priežastis tik ekonominė, finansinė? Gal vis dėlto tarp politikų ir Konstitucinio Teismo esama tam tikros konkurencijos? Juk Teismui gavus teisę priimti piliečių skundus tiesiogiai, o ne per parlamentą, Vyriausybę, prezidentą ar teismus, dar labiau padidėtų KT svoris. Iš dažnokų susikirtimų viešojoje erdvėje galima spręsti, kad politikai nenori tokio KT reikšmės didėjimo.
R.K.U.: Individualus konstitucinis skundas yra vienas būdų žmogui pačiam tiesiogiai ginti pažeistas savo teises. Kaip minėta, daugelyje Europos valstybių individualaus konstitucinio skundo institutas įgyvendintas, o tai reiškia, kad piliečiai tose valstybėse gali tiesiogiai kreiptis į KT dėl pažeistų savo teisių gynimo. Tokia galimybė svarstoma ir Lietuvoje.
Tačiau, suprantama, tokios teisės įgyvendinimas būtų susijęs su neišvengiamomis organizacinėmis priemonėmis ir papildomomis finansinėmis išlaidomis. Pasaulinė patirtis rodo, kad atsiradus individualiam konstituciniam skundui bylų konstituciniuose teismuose padaugėja. Individualus konstitucinis skundas skatina ir teisės konstitucionalizacijos procesą.
Manytume, jog nuogąstavimai, kad individualus konstitucinis skundas gali sukelti skirtingų valstybinės valdžios institucijų konkurenciją, yra nepagrįsti, nes šis institutas nekeičia įtvirtintos konstitucinės valdžių kompetencijos.
VEIDAS: Parlamentaras Mantas Adomėnas Konstitucinį Teismą pavadino „teisine chunta“. Tai nėra eilinis įvykis. Kokia Jūsų reakcija į šį pareiškimą?
R.K.U.: Žodžio laisvę garantuoja pati Konstitucija, tad kritikuoti Konstitucinio Teismo, kaip ir bet kurios kitos valstybinės valdžios institucijos, sprendimus galima. Tačiau norėtųsi, kad tokia kritika nevirstų įžeidinėjimais ar asmeniškumais. Visi turime tuos pačius tikslus – ginti žmogaus teises ir laisves, saugoti kitas konstitucines vertybes.
Vertinti parlamentaro pasisakymus sunku. Tai ne viso parlamento nuomonė, o vieno Seimo nario vertinimas. Kritikuoti galima, bet turi būti tam tikros ribos, negalima žeminti kitos valdžios, nes taip griaunama valstybė. Manau, šiuo atveju parlamentaras nebuvo gerai įsigilinęs į nutarimą ir reagavo emociškai.
VEIDAS: Šioje byloje atsiskleidė tam tikra daugumos teisėjų ideologija. Pasirinktas liberalus šeimos modelis. Jūsų vertinimu, koks turėtų būti mūsų KT – liberalus ar konservatyvus? Kaip tokiose bylose paprastai pasidalija teisėjų balsai? Kitose šalyse yra įstatymo įpareigojimas atskleisti teisėjų balsų pasidalijimą konkrečiose bylose.
R.K.U.: Kalbant apie liberalizmą ir konservatizmą esama daug teorinės painiavos. Turbūt daugeliui būtų sunku atsakyti ir į klausimą apie Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Vokietijos KT konservatyvumą ar liberalumą. Mėginant vienu žodžiu išreikšti bet kurio teismo pasaulėžiūrą problema būtų iš esmės supaprastinta. Liberalumo ir konservatyvumo problemos – tai ne teismų, o politinės erdvės diskusijų objektas. Būtent dėl to vienas ar kitas Europos Žmogaus Teisių Teismo arba Konstitucinio Teismo sprendimas, politikų akimis, gali atrodyti konservatyvesnis arba liberalesnis. Bendras teismų veiklos principo turinys yra toks, kad teismai, tarp jų ir konstituciniai, spręsdami bylas, vadovaujasi teisės viršenybės ir kitais principais, o ne politinėmis teorijomis.
Atsakydamas į jūsų klausimą, ar galima atskleisti, kaip konkrečioje byloje balsavo teisėjai, pabrėžčiau, kad šiuo metu Konstitucinio Teismo įstatymas neleidžia atskleisti tokios informacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net atskirosios nuomonės pareiškimas konkrečioje byloje ne visais atvejais parodo, kaip balsavo ją parašęs teisėjas, nes tam tikrais atvejais teisėjas gali pareikšti nuomonę tik dėl kai kurių Konstitucinio Teismo išdėstytų argumentų, o ne dėl galutinio sprendimo, už kurį jis galbūt pats balsavo.
VEIDAS: Dabar Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia net 183 bylos. Tai tam tikras antirekordas, tokio skaičiaus neišnagrinėtų bylų Teisme dar nėra buvę. Ar spartesniam KT darbui padės Seime šiuo metu gulinčios KT įstatymo pataisos?
R.K.U.: Nebūčiau linkęs vartoti žodžio „antirekordas“, tačiau sutinku, kad tiek daug kreipimųsi į Konstitucinį Teimą dar nėra buvę. Tai rodo ir Seimo opozicijos aktyvumą. Tačiau daugiausiai kreipimųsi yra iš teismų. Jų prašymai susiję su ekonominiu sunkmečiu kilusiomis problemomis. Pensijų, atlyginimų mažinimas paskatino žmones suabejoti atitinkamų sprendimų konstitucingumu ir kreiptis į teismus.
Šiuo metu Seime diskutuojama dėl KT įstatymo pataisų, kurios turėtų suteikti galimybę paspartinti bylų nagrinėjimą Konstituciniame Teisme. Jei Seimas šias pataisas priims, Teismas galės nagrinėti ne vieną bylą vienu metu, taip pat bus leidžiamas rašytinis procesas – jei bylos dalyviai to nepageidaus, bus galima nerengti viešo Teismo posėdžio, o juk tai užima daug laiko. Dar bus galima bylas dalyti į atskiras dalis ir jas nagrinėti atskirai. Mano manymu, bylų nagrinėjimą būtų galima dar paspartinti, jei tam tikras bylas būtų galima nagrinėti mažesnėse teisėjų kolegijose.
Tačiau tikėtis, kad konstitucingumo problemos galėtų būti sprendžiamos „konvejeriu“, nevertėtų.
VEIDAS: Jūsų nuomone, kodėl Lietuvoje toks mažas pasitikėjimas bendraisiais teismais?
R.K.U.: Nepasitikėjimą teismais siečiau su bendru nepasitikėjimu valstybės valdžios institucijomis. Ypač šis nepasitikėjimas padidėja ekonominiu sunkmečiu. Taip pat pabrėžtina, kad tokį nepatiklų požiūrį lemia ir ilgai besitęsiantys teismo procesai. Dėl to Lietuva neretai sulaukia priekaištų ir iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. Tačiau tai, kad į Konstitucinį Teismą kreipiasi tiek daug bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, prašydami spręsti dėl teisės aktų konstitucingumo, rodo, jog teismai nėra abejingi žmogaus teisių problemoms ir vis dažniau suabejoja byloje taikytinos teisės konstitucingumu.
Svarbus čia ir žiniasklaidos vaidmuo. Juk rašoma ir kalbama dažniausiai tik apie blogus sprendimus. Kaip ir Seime – pagal vieną ar kitą parlamentarą formuojama nuomonė apie visą Seimą.
VEIDAS: Norėtųsi sužinoti, kaip Jūs vertinate siūlymą sprendžiant bylas leisti dalyvauti ir visuomeniniams tarėjams? Jei tarėjai būtų nepriklausomi nuo teisėjo ir byloje dalyvautų lygiomis teisėmis su juo, ar tai padėtų užtikrinti kokybišką teisingumą?
R.K.U.: Tarėjų institutas gali būti svarstymo objektas, tai gali lemti ir didesnį visuomenės pasitikėjimą teismais. Tačiau apsisprendus įdiegti tokį institutą vertėtų prisiminti sovietinę patirtį, kai tokio instituto buvimas neturėjo įtakos teisingumo vykdymui. Taigi vertinant visas teigiamas ir galimas neigiamas pasekmes derėtų atsižvelgti į kitų demokratinių valstybių patirtį. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad ir tokia reforma kainuotų mokesčių mokėtojams, nes reikėtų atlyginti tarėjų patirtas išlaidas, kurios gali būti nemažos, nes teismo procesai paprastai užsitęsia.
VEIDAS: O koks Jūsų požiūris į prisiekusiųjų dalyvavimą teismo procese?
R.K.U.: Įdomu žiūrėti kai kuriuos vaidybinius filmus apie prisiekusiųjų teismus. Kokios įtaigios juose advokatų ir prokurorų kalbos, o teisingumas filmų pabaigoje tik triumfuoja. Todėl neabejotina, kad mūsų visuomenei prisiekusiųjų teismų idėja gali atrodyti patraukli.
Tačiau, be filmų, yra ir tikrovė, kurioje emocijomis grįsti prisiekusiųjų sprendimai neatnešė teisingumo ir nuvylė visuomenės lūkesčius. Būtent todėl norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad prisiekusiųjų instituto atsiradimas teismuose sietinas su teismo proceso ir teismų veiklos organizavimo reformomis. Ir mes negalime nuspėti, ar tokia reforma atneš daugiau teisingumo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...