2011 Rugsėjo 16

Krepšininkų tarnystės kaina – septyni milijonai litų

veidas.lt


Pergalės džiugina, bet krepšininkų pasirodymai reklamose per šį čempionatą jau kelia gailestį. Daugiau nei 7 mln. Lt – tiek lėšų nacionaliniam krepšiniui šiemet skyrė rėmėjai, kuriems krepšininkai pirmą kartą taip masiškai atidirbinėja ką nors reklamuodami.

Kai 2009 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Lenkijoje, nebuvo nieko panašaus į tai, kas Lietuvoje vyksta dabar. Nacionalinės rinktinės krepšininkai žvelgia iš reklamų visur – laikraščiuose ir žurnaluose, televizijose ir lauko stenduose. Robertas Javtokas su Dariumi Songaila ekrane žavisi nauju išmaniuoju telefonu. Jonas Valančiūnas nusisukęs atsainiai sviedžia kamuolį į krepšį, pataiko, ir nuskamba pasiūlymas dalyvauti televizorių pirkimo akcijoje. Krepšininkai reklamoje siūlo ir sūrį, ir mineralinį vandenį, o apskritai reklama, susijusi su krepšiniu, šiuo metu yra užpildžiusi didžiąją dalį reklaminio TV laiko.
Viskas atrodo aišku: rėmėjai dosniai rėmė rinktinę ir čempionatą, o mainais gavo krepšininkus savo produktams ar paslaugoms reklamuoti. Šių lėšų užteks ne tik rinktinei ir čempionatui, bet ir kitiems Lietuvos krepšinio federacijos krepšinio klubams bei projektams. Tik išėjo taip, kad krepšininkai tose reklamose atrodo kvailokai, tuo labiau kad jie filmavosi ir fotografavosi daugiausia ne už pinigus, o už telefonus, kompiuterius ir kitus reklamuojamus produktus.
Žiūrovus tokie neregėti krepšinio reklamos kiekiai taip pat jau varo į neviltį. Sirgaliams irgi tenka mokėti savąją kainą už Lietuvoje vykstantį krepšinio spektaklį – mainais už reginį ir emocijas iškęsti visą šią įkyrią reklamą.
Kaipgi buvo per čempionatą Lenkijoje? Ten krepšininkų veidai jokiose reklamose nešmėžavo. Tokios reklamos apskritai nebuvo. Vienintelė išimtis – Marcinas Gortatas, lenkų NBA žvaigždė, nusifilmavęs “Tissot” laikrodžių ir “Sphinx” restoranų reklamose, bet jos nebuvo kuriamos specialiai Europos krepšinio čempionatui. Viena vertus, lenkai taip iš proto dėl krepšinio neina. Kita vertus, saiko jausmo jie, regis, turi daugiau.
Šitai bangai pasidavė netgi Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, praėjusią savaitę pristatęs savo vardo vyrų laisvalaikio aprangos kolekciją “Sabonis 220″.

Krepšinio rėmimas tapo verslu

Lietuvoje vykstantis Europos vyrų krepšinio čempionatas ir krepšinio rinktinė pritraukė per dvidešimtį rėmėjų. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) duomenimis, bendras rėmėjų indėlis į krepšinį šiemet siekia per 7 mln. Lt
“Šiemet Kūno kultūros ir sporto departamentas federacijai skyrė 2,7 mln. Lt. Maždaug tiek lėšų reikia vien tik vyrų rinktinei išlaikyti. Tad tuos papildomus kelis milijonus turime susirinkti patys. Rėmėjų lėšos naudojamos ne tik rinktinės poreikiams, bet ir visai mūsų krepšinio sistemai”, – aiškina LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Daugiausiai rėmėjų krepšinio rinktinei ir čempionatui skyrė nuo 100–200 tūkst. iki 400–500 tūkst. Lt. Tik sporto mecenatas Antanas Guoga su partneriais per savo įmones “TonyBet” ir “TP engineering” vienintelis skyrė krepšiniui septynženklę sumą – milijoną litų.
Per šį čempionatą krepšinio rėmimas tapo verslu, sustyguotu iki menkiausių smulkmenų, kad abi pusės – tiek rėmėjai, tiek LKF – būtų patenkintos. Kiekvienam rėmėjui suformuotas konkretus pasiūlymas, kuriame buvo numatytos visos bendradarbiavimo detalės bei gaunama grąža. Tam federacija skyrė ypatingą dėmesį. “Rėmimas – ne labdara, mes privalome rėmėjams atidirbti, ir nieko čia nepadarysi”, – dėsto M.Balčiūnas.
Kad LKF pavyko rasti būdų, kaip sudominti rėmėjus, akivaizdu – tai rodo net dvigubai Lietuvoje vykstančio krepšinio čempionato proga padidėjusi rėmėjų parama krepšiniui.
Labiausiai verslą domino galimybė savo produktų ir paslaugų reklamose naudoti žaidėjų įvaizdį. Šia išskirtine teise galėjo naudotis nuo 200 tūkst. Lt paramą suteikę rėmėjai. “Krepšininkai tapo geidžiamiausiais reklamos veidais Lietuvoje”, – naują tendenciją pastebėjo M.Balčiūnas.
Bet ar nebuvo persistengta? M.Balčiūno įsitikinimu, filmavimasis reklamose krepšininkams nesudarė jokių sunkumų ir sporto procesui visai netrukdė. Be to, LKF atstovus džiugina daugelio rėmėjų atsiliepimai, kad remti rinktinę jiems labai apsimokėjo.
Kad apsimoka – tikra tiesa. Daugeliui rėmėjų krepšinio čempionatas padėjo padidinti apyvartą arba pasiekti kitų tikslų – tarkime, padidinti prekės ženklo žinomumą ar pagerinti įvaizdį.
Pavyzdžiui, DnB NORD banko “krepšinio indėlio” suma praėjusią savaitę pasiekė rekordinę 100 mln. Lt sumą. Bankas jau ne pirmą kartą čempionato proga pasiūlė savo klientams padėti krepšinio indėlį, kurio palūkanos didėja po kiekvienos Lietuvos krepšininkų pergalės. Po čempionato pirmojo etapo krepšinio indėlio palūkanos jau išaugo po 0,2 ir 0,4 proc., atsižvelgiant į indėlio valiutą. Tiesa, oficialus rinktinės rėmėjas DnB NORD bankas per šį čempionatą reklamuojasi palyginti nuosaikiai.

Gailisi krepšininkų

Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. Pirmą kartą toks masiškas rinktinės krepšininkų rodymasis reklamose piktina kai kuriuos trenerius ir buvusius krepšininkus, verčia stebėtis reklamos specialistus. Iš esmės ir vieni, ir kiti gailisi krepšininkų, kad šie buvo tampomi iš vienos filmavimo aikštelės į kitą ir klusniai vykdė savo užsakovų, tiksliau, rėmėjų, nurodymus, o dabar tose reklamose atrodo ir graudžiai, ir kvailokai.
Tarp rėmėjų ir LKF atsirado pirkėjo ir pardavėjo santykiai, o tai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, ar tokiame kontekste, kai įmonės, įvardydamos tai kaip paramą, perka reklamos veidus – tautos garbinamus krepšininkus, nebeatrodo keistokai “rėmimo” terminas. Požiūrį, kad oficialiais rinktinės ir čempionato rėmėjais tapusioms įmonėms nuolaidžiauta gal kiek per daug, skatina ir faktas, kad rėmėjai įgyja teisę naudotis pelno mokesčio lengvata.
“Man gaila tų krepšininkų, neprivaloma tiek daug daryti, kiek jie daro”, – įsitikinęs didžiausias rinktinės rėmėjas verslininkas A.Guoga.
Jis su partneriais rinktinei ir čempionatui šiemet atseikėjo solidžiausiai, bet “TP engineering” reklamose žaidėjų nepamatysite – A.Guoga šiai bangai nepasidavė. “Man nesinori krepšininkų eksploatuoti, tegu jie žaidžia, o man ir taip gerai. Visi nori iš rėmimo išpešti kiek įmanoma daugiau naudos, bet mes esame išimtis, mūsų parama – nuoširdi, atsiradusi iš meilės krepšiniui. Tokios įmonės kaip mūsų apskritai nelabai remia krepšinį”, – teigė A.Guoga.
Sporto mecenatas sako suprantąs LKF norą atsidėkoti rėmėjams, bet jis mano, kad šitaip atidirbinėti rėmėjams labiau dera komerciniams klubams (“Lietuvos rytui”, “Žalgiriui”), o ne nacionalinei rinktinei.
Rinkodaros specialisto Lino Šimonio įsitikinimu, buvo galima paieškoti subtilesnių būdų, kaip atsilyginti svarbią paramą krepšiniui suteikusioms įmonėms. Dabar L.Šimonis pastebi nemažai primityvios reklamos, be to, daug reklamuojamų produktų yra visiškai nesusiję su krepšininkais, o tai rinkodaros požiūriu laikoma didele klaida.
“Atgal į mokyklą. Tiek kompiuterių pigių, kiek tik noriu, tiek imu”, – reklamoje, į kurią dar kažkodėl įbruktas ir rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, ragina “Elektromarkt”. K.Kemzūra čia atrodo nei šiaip, nei taip. Kaip ir visi krepšininkai daugelyje kitų čempionato dienomis viešąją erdvę užtvindžiusių reklamų. Akivaizdu, kad Lietuva ir šįkart perlenkė lazdą: pritrūkome ir talento, ir saiko.

Lietuvos krepšinio federacijos biudžeto kaita (mln. Lt)
2007 m.    2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Valstybės biudžeto lėšos
4,5    4,61    3,8    2,7    2,7
Rėmėjų lėšos
2,36    2,68    3,02    2,68    7*

* Iš jų 3,5 mln. Lt sudaro papildomai Europos vyrų krepšinio čempionatui rėmėjų skirtos lėšos

Šaltinis: Lietuvos krepšinio federacija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...