2011 Rugsėjo 13

Deimantė Urbonaitė

Kredito istorija – finansinės atsakomybės DNR

veidas.lt

Dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas kartą per metus  elektroninėje sistemoje gali nemokamai pasitikrinti savo asmeninę kredito istoriją.

Ar maža klaida gali užkirsti kelią didelei svajonei? Įsivaizduokite nepataikytą lemiamą metimą nuo baudų linijos krepšinio čempionato finale likus sekundei iki varžybų pabaigos.  Arba įsivaizduokite radę svajonių būstą ir negavę trūkstamų lėšų jam įsigyti, nes prieš keletą metų vasarą užmiršote laiku sumokėti komunalinius mokesčius ir sąskaitą už telefoną. Gal kokius kelioliką litų, kurių trūko sąskaitoje?
Varžybos baigėsi aukso medaliu ant kaklo. O savus namus turėjote galimybę įsigyti iš banko gavus palankiausias būsto kredito sąlygas, nes jūsų kredito istorija finansinei institucijai nekėlė jokių abejonių. Tad ką apie mus sako finansinės atsakomybės istorija?
Kredito istorija yra tarsi dokumentas, įrodantis žmogaus sugebėjimą valdyti savo pinigus, jų srautus, laiku padengti įsipareigojimus, atsiskaityti už paslaugas. Tačiau ne tik tai. Kredito istorija turi tiesioginės įtakos galimybėms skolintis ir pačios paskolos sąlygoms. Bloga kredito istorija didina riziką, kad skolininkas negrąžins paskolos numatytomis sąlygomis, todėl šis faktas lemia didesnes palūkanas arba apskritai neigiamą kreditoriaus atsakymą.
Kalbėti apie kredito istorijos svarbą ir naujoves įpareigoja ir nuo š. m. rugsėjo 1 d. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įsigalioję pakeitimai, kurie leidžia elektroninėje sistemoje kiekvienam fiziniam asmeniui kartą per metus nemokamai pasitikrinti savo asmeninę kredito istoriją. Tai buvo galima padaryti ir iki šiol, tačiau ši paslauga buvo mokama. Įmonės ir finansų institucijoms prie kredito istorijos duomenų kaip ir anksčiau prieigą turės tik su asmens sutikimu.
Svarbu pažymėti, kad kiekvieno asmens kredito istorija apima 10 pastarųjų metų ir į ją patenka ne tik duomenys apie atsiskaitymus už finansinių institucijų, bet ir už telekomunikacijų ar komunalinių įmonių teikiamas paslaugas. Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, per pastaruosius ketverius metus gyventojų, turinčių bent vieną įrašą kredito istorijoje, padidėjo daugiau nei du kartus – nuo 275 tūkst. iki 665,5 tūkst. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, tai sudaro 25,6 proc. visų pilnamečių Lietuvos gyventojų. Kitaip tariant, ketvirtadalio žmonių asmeninė kredito istorija nėra švari.
Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidžia sudaryti kiekvieno žmogaus asmeninį kredito reitingą. Tai yra asmens patikimumo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas. Reitingas parodo vėlavimo atsiskaityti 90 ir daugiau dienų tikimybę bei rizikos klasę. Modelis sukurtas ir testuotas naudojant Lietuvos asmenų demografinius, ekonominius duomenis ir atsiskaitymų istoriją. A reitingas reiškia, kad galima be problemų naudotis finansinėmis paslaugomis, gauti geriausias sąlygas, mažesnis B reitingas taip pat didesnių problemų nesukelia, tačiau C reitingą turintys asmenys jau gali būti neaptarnaujami arba jiems taikomos nepalankios paslaugų sąlygos, tuo tarpu gyventojai su D reitingu iš finansų institucijų gali sulaukti papildomų reikalavimų arba itin nepalankių paslaugų sąlygų, o E reitingą turintys asmenys iš viso neturės galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis.
Informaciją apie visus Lietuvos gyventojų įsipareigojimus juridiniams asmenims kaupia ir administruoja kreditų biuras “Creditinfo”. Duomenys kaupiami dviejose informacinėse sitemose. “Infobanku” naudojasi finansų institucijos, sprendžiančios apie potencialaus kliento patikimumą. Tuo tarpu kitiems prekių ir paslaugų teikėjams prieinama tik skolininkų administravimo informacinė sistema (SAIS), kurioje kaupiama visa informacija apie jau pradelstus mokėjimus tiek finansiniam, tiek nefinansiniam sektoriui.
Šiuo metu Lietuvoje yra 2,68 mln. asmenų, kurie yra arba buvo pasiskolinę, kreipėsi dėl finansinių paslaugų, kurių suteikimui svarbi kredito istorija, arba jau yra pradelsę privalomus mokėjimus. Kadangi daugelį iš mūsų su finansų institucijomis sieja ilgalaikiai ryšiai, tik nuo mūsų priklauso, kokie tie santykiai bus. Tai, kad asmuo neturi paskolų ir neketina dėl jų kreiptis, visai nereiškia, jog kredito istorija jam yra neaktuali. Nes kredito istorijos duomenys kol kas naudojami tik suteikiant finansines paslaugas ar produktus, tačiau galbūt ateis metas, kai ji bus patikrinama ir prieš įdarbinant asmenį – kaip sąmoningumo ir atsakomybės įrodymas.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Deimantė Urbonaitė:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. perskaicius perskaicius rašo:

    Perskaicius gerb. D.Urbonaites straipsni, kyla idomiu pamastymu. Pirmiausia, nustebino tai, kad nuo siol bankai mano galintys kontroliuoti, kam kada moketi uz telefona, ir kam ka priimti i darba ir dar remti asmenine kiekvieno musu informacija. Aisku, be kalbos, paimti kreditai turi buti grazinti, bet idomu tai, kad paciu banku elgesys taip pat yra neitiketinai izulus ir as noreciau paziureti ju kreditingumo istorija. Pirmiausia del paskolu dalinimo bet kam ir bet kur prieskriziniu laikotarpiu, antra – neadekvaciu skolinimo sustabdymu per krize, o trecia ir paciu graziausia – ju elgesiu dabar. Panagrinekime ; pavedimas Svedija-Lietuva kainuoja 1 lt ir ateina per 4 valandas. Pavedimas Lietuva – Svedija, kainuoja 40 lt ir ateina per 5 dienas. Nori per 4 valandas, prasom, mokek 200 lt. Skirtuma matote? Beje, bankai cia problemos neizvelgia ir niekuo (girdite? niekuo) padeti negali, nors tokius ikainius taiko tik lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje jie tokie patys nedideli kaip Skandinavijoje. Idomi tema , ar ne?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...