2010 Gegužės 10

Korupcija

Korupcinis vanduo su dumblo prieskoniu

veidas.lt

BFL

Mėnesiui suimtas buvęs “Vilniaus vandenų” vadovas D.Norkus įtariamas paėmęs 22 tūkst. litų kyšį

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams sulaikius “Vilniaus vandenų” vadovus turėtų išaiškėti painūs didelių projektų užkulisiai.

Kitą dieną po STT operacijos, kai visa Lietuva TV ekranuose pamatė, kaip pareigūnai už parankių išveda UAB “Vilniaus vandenys” generalinį direktorių Darių Norkų, Aplinkos ministerijos ES paramos departamento direktorius Inesis Kiškis pareiškė: “Tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus”. Be D.Norkaus, ikiteisminiame tyrime dėl galimo kyšininkavimo, papirkinėjimo ir dokumentų klastojimo dar buvo sulaikytas pardavimo ir rinkodaros direktorius Nerijus Laurinaitis, aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininkas Tomas Biknevičius bei konsultantas viešųjų pirkimų klausimais. Kaip paaiškėjo, bendrovės patalpose rasta aparatūra, galinti neutralizuoti kitą – pokalbių pasiklausymo – aparatūrą.

Vienintelis konkurso dalyvis

Finansų ministerijoje guli jau beveik baigtas rengti dumblo apdorojimo įrenginių statybos projektas, kurį vandens tiekimo ir nuotekų valymo bendrovė “Vilniaus vandenys” kartu su savivaldybe stumia į priekį jau trečius metus.

Projektas iš brangiųjų, todėl paskui naujieną apie sulaikytus įmonės vadovus iš karto pasklido versija, kad ponai tikriausiai įklimpo į vandens nuotekų dumblą. Šis projektas visada kėlė nemažai klausimų, bet jis buvo pradėtas rengti 2007-aisiais, kai įmonei dar vadovavo Bronius Miežutavičius, dabartinis Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. D.Norkus projektą, galima sakyti, paveldėjo su visais įtarimais.

Kad Vilniui reikia tvarkyti dumblą, buvo žinoma seniai. Lazdynų gyventojai choru šaukė apie nuotekų dumblo smarvę. Prieš trejus metus Aplinkos ministerija, tada dar vadovaujama Arūno Kundroto, kartu su Finansų ministerija nutarė parengti dumblo apdorojimo projektą anksčiau, negu bus sulaukta europinės paramos lėšų. Tai buvo tie pinigingi laikai, kai atrodė, kad užteks ir savų lėšų. Sostinės savivaldybė ir “Vilniaus vandenys” paskelbė įrenginių statybos rangovo konkursą, į kurį atsiliepė vienintelis konsorciumas “WTE Wassertechnik”. Jis ir laimėjo konkursą, bet užsiprašė daug didesnės kainos, negu buvo tikėtasi – 204 mln. Lt. Taigi Aplinkos ministerija gavo akibrokštą, nes jau buvo parengta dumblo tvarkymo studija, aprėpianti visą Lietuvą. Joje buvo numatyt, kiek pinigų galėtų tikėtis kiekviena vandens tiekimo įmonė. “Vilniaus vandenims” – 105 mln. Lt ir ne daugiau.

Paskutines savaites ministro pareigas eidamas A.Kundrotas mėgino įtikinti savivaldybę, kad derėtų skelbti kitą konkursą, kaip ir Šiauliuose, kur buvo susiklosčiusios panašios aplinkybės: tenykštis konkurso laimėtojas irgi labai brangiai įvertino savo darbus. Šiauliečiai kito konkurso norėjo, o vilniečiai – ne.

Savivaldybės ranka

“Veido” žiniomis, tvarkant projekto reikalus pirmu smuiku grojo net ne įmonės direktorius B.Miežutavičius, o savivaldybės atstovai – buvęs vicemeras “tvarkietis” Evaldas Lementauskas, į visuomenės atmintį įsirėžęs byla dėl kyšininkavimo, ir buvęs administracijos direktorius socialdemokratas Gintautas Paluckas, neseniai stojęs prieš teismą byloje dėl žiurkių naikinimo. A.Kundrotą ministro kėdėje pakeitęs Artūras Paulauskas irgi mėgino įtikinti savivaldybę ir “Vilniaus vandenis” skelbti kitą konkursą. Bet neįtikino.

Užuot skelbę konkursą, ponai pasirinko neskelbiamų derybų kelią ir nusiderėjo… 2 mln. Lt. Sunerimusi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pabandė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, mėgindama iškvosti, ar viskas teisingai padaryta, bet tarnyba atsakė, kad priekaištų neturi. Taip neliko jokių kliūčių “Vilniaus vandenims” ir savivaldybei pasirašyti sutartį su “Wassertechnik” ir gauti iš ministerijos laikinąjį finansavimą, kurio užteko sumokėti rangovui avansą. Rangovas ėmė darbuotis Vilniaus nuotekų teritorijoje.

Kadangi iš ministerijos projektui buvo galima tikėtis 105 mln. Lt, likusius pinigus įsipareigojo skirti “Vilniaus vandenys” (31 mln. Lt) ir savivaldybė (34,7 mln. Lt). Tuo pat metu buvo rengiama paraiška ES paramai gauti. I.Kiškis tikino, kad tai buvo skausmingas procesas, nes suma – didelė, o konsultantai iš Briuselio vis nurodinėjo projekto trūkumus. “Vilniaus vandenys” susiderėjo dėl 10 mln. Lt paskolos su Šiaurės investiciniu banku, bet savivaldybė vis delsė atsakyti, kaip ir kada dengs savo dalį.

Savivaldybei pateikus atsakymą, projektas turėtų pajudėti Briuselio link, nors jau abejojama, ar Finansų ministerija ryšis jį ten siųsti. Kilus skandalui dėl korupcijos “Vilniaus vandenyse”, į projektą bus žiūrima per elektroninį mikroskopą.

Projektas stringa dar ir dėl to, jog artėjant šių metų pavasariui iš “Wassertechnik” pasipylė laiškai, kad rangovas nesutinka toliau dirbti už dyką.

Kodėl didės tarifas

Ar visiems vilniečiams svarbi naujiena, kad vanduo jiems gali brangti 50 proc., susijusi su savivaldybei trūkstamais pinigais dumblo įrenginių projektui? Vieni specialistai sako, kad vanduo neišvengiamai turi brangti, nes jo kaina sostinėje nedidinta dešimt metų. Kiti tikina, esą kaltas tik projektas, ir niūriai juokauja, kad greitai sostinės gyventojai už vandenį mokės brangiau negu Egipte. Juokas pro ašaras: gerai žinome, kad vienam skaičiui padidėjus, iš paskos ta pačia trajektorija velkasi ir kiti – neišvengiamai brangs karštas vanduo ir viskas, kas mūsų gyvenime susiję su vandeniu. O kas nesusiję?

“Veidas” praėjusiais metais jau rašė, koks nežmoniškai brangus ir sudėtingas tas dumblinas reikalas. Ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Nuotekų valymo įrenginius pasistatėme, dabar atėjo dvokiančio dumblo etapas. Tik kaip su tuo dumblu tvarkytis? Nuo to, ar šitas uždavinys bus sėkmingai išspręstas sostinėje, daug priklausys ir sprendimai provincijoje. Deja, Vilniuje buvo pasirinktas vienas brangiausių variantų.

Dabar miesto nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 110 tūkst. kub. m nuotekų (per metus – 40 mln. kub. m). Kasdien susidaro apie 185–205 t nusausinto dumblo, kuriame yra maždaug penktadalis sausos medžiagos. Dalis jo naudojama kaip trąša, dalis kompostuojama tiesiog nuotekų valykloje. Taip pernai rudenį “Vilniaus vandenų” generalinis direktorius D.Norkus savo rašte aiškino Sveikatos apsaugos ministerijai, nes Lazdynų mikrorajono gyventojai, priversti kariauti nesibaigiantį karą dėl dumblo skleidžiamų kvapų, ieško užtarimo visose įmanomose institucijose.

Jos nuo gyventojų atsišaudo painiais ir nieko gera nežadančiais atsakymais. Neva lazdyniečiai patys kalti, jeigu ne taip suprato poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Mat su jais “visuomenė buvo tinkamai supažindinta”. Taip rašoma aplinkos viceministro dr. Aleksandro Spruogio rašte Lazdynų bendruomenei. O “visuomenė per nustatytą terminą pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadų nepateikė”. Kad nori, tapk aukščiausios kvalifikacijos ekologu, chemiku ir dar nežinia kuo – ir diskutuok. Blogiausia, kad net ir tai nepadės.

Įtartini taršos leidimai

“Vilniaus vandenys” pasirinko variantą iš pūdomo dumblo išgauti metano dujas. Skamba beveik patraukliai – štai dar vienas energetinis šaltinis, kurį būtų galima panaudoti ir butams šildyti, ir elektros energijai gaminti.

Apie metaną būtų atskira istorija, bet jis iš dujų dar negaminamas, “Vilniaus vandenų” konkursą utilizuoti ir kompostuoti dumblą yra laimėjusi nedidelė bendrovė “Biastra plius”. Jos paslaugos “Vilniaus vandenims” kainuoja 8 mln. Lt per metus.

Kompostuoti skirtam dumblui “Vilniaus vandenys” savo teritorijoje išskyrė aikštelę. Buvo padarytas poveikio aplinkai vertinimas, pagal kurį tarša tokia menka, kad į ją neverta kreipti dėmesio. Bet gyventojams, kurie skundžiasi blogu kvapu, atrodo kitaip.

Pernai naują taršos leidimą užsakė jau nebe “Vilniaus vandenys”, o pati “Biastra plius”. Besidomint, kas šiai bendrovei buvo leista kompostuoti, paaiškėjo, kad leista labai daug – net galvijų ekskrementus, įvardytus kaip struktūrinė medžiaga. Nei Aplinkos ministerija, nei savivaldybės Ekologijos komitetas, vadovaujamas Vido Urbanavičiaus, nesipriešino. Iki šiol neaišku, kodėl ši veikla atsidūrė pačiame Vilniuje? Pasirodo, gretimuose rajonuose “Vilniaus vandenys” rasti vietos nesugebėjo. Atkaklūs gyventojai reikalauja panaikinti taršos leidimą ir rengiasi prašyti kompensacijų už sugadintą sveikatą.

Beje, dumblo istorija turi dar vieną posūkį: “Vilniaus vandenys” įsiskolino “Biastrai”, o sostinės savivaldybėje kilo mintis parduoti 30 proc. “Vilniaus vandenų” akcijų. Savivaldybė jau nurašė nuo “Vilniaus vandenų” beveik 16 mln. Lt, nes jos įstaigos įsiskolino už šildymą “Vilniaus energijai”, kuri liko skolinga už vandenį. Savivaldybėje buvo priimtas sprendimas padaryti užskaitą “Vilniaus energijos” naudai.

Visa ši dumblina istorija – tik dalis “Vilniaus vandenų” veiklos. Bendrovė turi daugybę projektų, dėl kurių likimo šiandien suklusę nemažai žmonių. Užtenka atsiversti Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklalapį. Antai šiomis dienomis viena Kauno bendrovė baigia atlikti “Vilniaus vandenų” užsakymą – projektavimo darbus, įvertintus 5 mln. Lt. Projekto nekantriai laukia žmonės sostinės Pilaitės mikrorajone. Bet neseniai paaiškėjo, kad projektas nežinia kada bus vykdomas. Kauniečiai projektuotojai “Veidui” sakė, kad jų rūpestis atlikti užsakymą, o toliau – “Vilniaus vandenų” reikalas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...