2010 Balandžio 30

Kyšininkavimas

Viešieji pirkimai skęsta korupcijoje

veidas.lt

"Veido" archyvas

Praėjusiais metais viešųjų pirkimų apimtys Lietuvoje siekė 9 mlrd. Lt

“Ekonominė krizė – palankiausias laikas kyšininkauti viešųjų pirkimų konkursuose”, – įsitikinęs “Transparency International” Lietuvoje vadovas Sergejus Muravjovas. Jis pabrėžia, kad ekonominio nestabilumo laikotarpiu nesąžiningų konkursų paprastai pasitaiko daugiau, o jų organizatoriai ir dalyviai tampa vis įžūlesni.

Apie viešųjų pirkimų skaidrumą su S.Muravjovu kalbamės kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje ima skambėti varpai dėl “Vilniaus vandenų” skandalo, teikiančio vilties, kad šį sykį paprasti vartotojai dar labiau nenukentės ir bus apsaugoti nuo didesnių mokesčių, kuriems įtakos, išankstiniais Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, bent iš dalies turėjo kaip tik viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Jie, pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, buvo nuolatiniai ir sistemingi. Po tokių pareiškimų lyg ir esama pagrindo tikėtis, kad šį kartą susitepusiems uodegos išsukti nepavyks.

Deja, tokia laiminga (kad ir pavėluota) pabaiga Lietuvoje ne tokia jau dažna. Daugeliu atvejų korumpuoti biurokratai ir nesąžiningi viešųjų pirkimų konkursų dalyviai dažniausiai lieka nenubausti, o visus nuostolius apmoka mokesčių mokėtojai.

Korupcija bado akis

Praėjusią savaitę Viešųjų pirkimų tarnyba pagaliau paskelbė šimto dažniausiai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių kompanijų ir organizacijų sąrašą, o įstatymų leidėjai vis negali atsidžiaugti neseniai atnaujintu Viešųjų pirkimų įstatymu. Taip, čia šioks toks žingsnis į priekį – bent jau žinome, kas organizuoja ir laimi viešųjų pirkimų konkursus.

Tačiau paradoksas – tai viešųjų pirkimų skaidrumo ir korupcijos mažinimo srityje, regis, ir viskas, kuo galėtų pasigirti jau pusantrų metų valdžioje esanti Vyriausybė. “O juk jos “arkliukas” buvo išsamiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje antikorupcinė programa”, – apgailestauja “Transparency International” Lietuvoje vadovas S.Muravjovas. Ir užverčia skaičiais.

Pasirodo, 37 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų korupciją įvardija kaip pačią didžiausią viešųjų pirkimų problemą. Tai oficialaus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir pačios “Transparency International” atlikto tyrimo rezultatas. O kaip jis bus kitoks, jei viešieji pirkimai yra visiškai ne viešieji, o greičiau slaptieji, ir korupcija čia įsišaknijusi bene labiausiai iš visų sričių. Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį apie 20 proc. viešųjų pirkimų vyko neskelbiamų derybų būdu. “Tai puiki terpė piktnaudžiauti, nes visi viešųjų pirkimų dalyviai savo nuožiūra gali pasirinkti konfidencialumą”, – įstatymų spragas nurodo S.Muravjovas.

Priminsime, kad praėjusiais metais viešųjų pirkimų apimtys Lietuvoje siekė 9 mlrd. Lt. Svarbu paminėti, kad įvairių instancijų teismus pasiekė net keli tūkstančiai skundų, kuriuose viešųjų pirkimų organizatoriai kaltinami nesąžiningų konkursų organizavimu, o juos laimėję rangovai – kyšininkavimu, nekokybišku darbų atlikimu, nesugebėjimu laiku ar už pasižadėtą kainą baigti užduoties.

Čia kyla natūralus klausimas, kodėl perkančiosios organizacijos pamiršta svarbiausią viešųjų pirkimų paskirtį – efektyviai naudoti pinigus – ir biudžeto lėšomis finansuojamus darbus paveda prie bankroto slenksčio atsidūrusioms, partnerių pasitikėjimą praradusioms prastos reputacijos bendrovėms. O paskui metų metus bylinėjasi teismuose, mat paaiškėja, kad kurioje nors Lietuvos mokykloje vietoj parketo grindys išklotos laminatu, kuri nors ligoninė nesusitvarko su vandentiekio problemomis, o kažkur darbai apskritai nebevykdomi, nes nepagrįstai konkursą laimėjusiems rangovams baigėsi pinigai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...