2012 Liepos 27

Kokios perspektyvos laukia socialinių tinklų?

veidas.lt

Socialiniai tinklai žingsniuoja į kitą evoliucijos etapą: kai kurie jų ilgainiui virs elektroninėmis parduotuvėmis, kuriose keliais pelės paspaudimais bus galima įsigyti ne reklamuojamas, o draugų ar pažįstamų rekomenduojamas prekes.

Šį pavasarį didžiausias pasaulyje socialinis tinklas “Facebook” pradėjo oficialią prekybą savo akcijomis. Nemažai investuotojų tikėjosi, kad jų kaina akimirksniu šaus į viršų – juk prognozuojama, kad dar šiais metais tinklas peržengs vieno milijardo vartotojų ribą ir juo naudosis kas septintas pasaulio gyventojas. Ir nors pirmomis prekybos minutėmis akcijos šiek tiek pabrango, dabar “Facebook” akcijos kainuoja jau beveik ketvirtadaliu mažiau nei pirmą prekybos biržoje dieną.
Nustatyta pradinė akcijų kaina nepaliko erdvės jų brangimui – dėl to uždirbti galėjo tik “Facebook” vadovybė, “verslo angelai” bei keletas pačių pirmų investuotojų. O jau tie, kurie akcijas pirko gegužę, ne tik neuždirbo, bet netgi patyrė nuostolių. Pasak žurnalo “Forbes” leidėjo ir “verslo angelo” Richo Karlgaardo, “Microsoft”, pradėjusi prekybą akcijomis 1986 m., buvo verta 780 mln. dolerių, o per 13 metų jos akcijos pabrango apie 700 kartų – tad ir tūkstančiai paprastų investuotojų uždirbo milijonus. “Google” pirmą prekybos dieną buvo verta apie 23 mlrd. dolerių ir paprastiems investuotojams paliko mažiau – šiandien jos akcijos brangesnės apie devynis kartus. “Taigi Markas Zuckerbergas ir draugai pasiėmė viską”, – reziumuoja R.Karlgaardas.
Iš dalies dėl to dalis akcininkų padavė kompanijos “Facebook” vadovą M. Zuckerbergą bei akcijų platinimą organizavusį investicinį banką “Morgan Stanley” į teismą, kaltindami, kad šie nuslėpė nuo akcininkų prognozuojamą akcijų atpigimą. Tačiau dauguma rinkos analitikų pastebi, kad dabar “Facebook” turės “parodyti pinigus” – didinti savo pajamas ir pelną tam, kad investuotojų pasitikėjimas kompanijos perspektyvomis nesumažėtų.
Šiuo metu kol kas vienintelis “Facebook” pajamų šaltinis yra reklama vartotojams, bet didinant jos kiekį kyla rizika atbaidyti dalį jų, o tai reikštų tinklo žlugimo pradžią.
Be to, nors dabar “Facebook” yra didžiausias socialinis tinklas, vis dėlto turi gana daug konkurentų, kurių kūrėjai ir vadovai intensyviai ieško naujų verslo modelių, kaip uždirbti iš socialinės medijos. Taigi ar tikrai socialiniai tinklai yra tik šių laikų naujovė, kiek laiko jie dar bus “ant bangos” ir kaip jų evoliucija gali pakeisti verslo bei paprastų vartotojų įpročius?

Nuo urvinio žmogaus iki interneto eros

Šių metų pradžioje Harvardo universiteto mokslininkų grupė žurnale “Nature” paskelbė mokslinio tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad žmonių protėviai, nors ir neturėjo “Facebook” ar kompiuterių, palaikė socialinius ryšius (tinklus), kurie vienijo panašius interesus turinčius individus. “Įsitikinome, kad šiuolaikinių žmonių naudojimasis internetiniais socialiniais tinklais primena tai, ką žmonija darė visada – ne tik prieš atsirandant “Facebook”, bet ir prieš įsigalint žemdirbystei”, – teigia tyrimo bendraautoris Jamesas Fowleris, Kalifornijos universiteto medicininės genetikos ir politikos mokslų profesorius.
Atlikdami eksperimentą mokslininkai du mėnesius stebėjo Tanzanijoje gyvenančią klajojančių medžioklių ir rinkėjų hadza gentį – vieną nedaugelio žmonių grupių, kurios niekada neatrado žemdirbystės. Mokslininkai apklausė šios genties narius apie jų ryšius su kitais gentainiais, taip pat stebėjo, kam iš genties jie dovanoja vieną svarbiausių dovanų – medų. Pagal šiuos duomenis buvo nubraižyta tarpusavio ryšių schema, kuri parodė, kaip formuojasi draugų grupės pagal įvairius požymius (ūgį, amžių) ir pomėgius (maisto, laisvalaikio užsiėmimų). “Duomenis analizavome įvairiais kampais, tam naudodami daugiau nei dešimt aspektų, kuriais manipuliuoja šiuolaikinių socialinių tinklų analitikai”, – pasakojo profesorius J.Fowleris. Tyrimo autoriai teigia, kad hadza genties žmonių sukurti tarpusavio ryšiai patvirtina, jog socialinių tinklų sudarymas yra neatsiejama žmonių elgesio dalis.
Interneto amžiuje vienas pirmųjų socialinių tinklų buvo 1994 m. sukurtas “GeoCities”, kuris leido vartotojams susikurti asmenines svetaines su įrašais ir savo nuotraukomis. Panašius pomėgius ir interesus turintys žmonės jungdavosi į virtualius miestus, tarkime, kino mėgėjai jungėsi prie Holivudo. Iš viso tinklas turėjo apie 38 mln. vartotojų.
“Dot–com” burbulo pūtimosi apogėjuje “GeoCities” už 3,57 mlrd. dolerių įsigijo milžinė “Yahoo!”, deja, jai iš šio tinklo uždirbti nepavyko, tad 2009 m. jis buvo uždarytas. Dar vienas šiuolaikinių socialinių tinklų prototipas buvo 1995 m. pradėjęs veikti “Classmates”, kuris vienijo žmones, baigusius tą pačią mokyklą ar klasę. Šis svetainės modelis paplito ir kitose šalyse – taip pat ir Lietuvoje. Taigi mūsų šalyje vis dar veikia puslapis “Klasė.lt”.
Tiksliausią socialinio tinklo, kokį jį šiandien įsivaizduojame, koncepciją 2003-aisiais sukūrė Chrisas De Wolfe’as ir Tomas Andersonas su “MySpace” svetaine. Joje kiekvienas vartotojas turėjo virtualią kertelę, kurioje talpino savo žinutes, nuotraukas, galėjo įdėti muzikinių kūrinių ir, žinoma, bendrauti su kitais vartotojais. Beje, “MySpace” tapo ypač populiarus tarp pradedančiųjų muzikantų – taip išgarsėjo tokie atlikėjai kaip “Arctic Monkeys” ar Lily Allen. 2005-aisiais “MySpace” už 580 mln. dolerių įsigijo spaudos magnato Ruperto Murdocho kompanija “News Corp”. Norėdami padidinti pajamas, naujieji savininkai pradėjo didinti reklaminių skydelių kiekį tinklalapyje, o tai atbaidė daugumą lankytojų ir jie pasirinko “Facebook”.
Šis ilgainiui tapo karaliumi, nors jam į nugarą nuolat ir baksnoja keletas konkurentų – “Google+”, “Twitter” bei “LinkedIn”. Deja, nė vienas jų nesurenka pakankamai vartotojų, kad minėtajam galėtų kelti rimtesnę grėsmę. Paieškos milžinės “Google” prieš metus pristatytas socialinis tinklas šiandien turi apie 170 mln. narių, tačiau kyla didelių abejonių, kiek jų yra aktyvūs tinklo dalyviai. Neseniai internetinio verslo konsultavimo kompanijos “RJMetrics” atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis “Google+” narių po pirmo įrašo nustoja aktyviai naudotis tinklu. Tiesa, prie šių išvadų prieita tik stebint visiems prieinamus įrašus, o “Google” atstovai teigia, kad dauguma socialinio tinklo narių skelbia privačius įrašus, kurie neprieinami “RJMetrics” tyrėjams. Vis dėlto paieškos milžinė vengia skelbti oficialius duomenis apie “Google+” narių aktyvumą , o tai gali reikšti, kad tinklui nesiseka taip, kaip tikėjosi jo kūrėjai.
Trumpųjų (iki 140 simbolių) žinučių socialinis tinklas “Twitter” šiandien turi apie 140 mln. aktyvių vartotojų. Deja, jo vadovas Dickas Costolo vis dar neturi aiškaus verslo plano, kaip iš jo uždirbti.
O štai profesionalus ir darbdavius vienijančio “LinkedIn” padėtis visiškai priešinga – šis socialinis tinklas turi apie 160 mln. narių ir jo pajamos per metus padvigubėjo. Pagrindinis šio tinklo uždarbio šaltinis – darbdaviai ir darbuotojų samdos kompanijos, kurios perka priėjimą prie “LinkedIn” sukauptų duomenų apie potencialius darbuotojus.

Socialinių tinklų evoliucijos takais
Kaip rodo skirtingi tyrimai, šiandien dauguma vartotojų jau nusivylę universaliais socialiniais tinklais, tad labiausiai populiarėja tinklai, vienijantys mažesnes panašių pomėgių žmonių grupes. Tarkime, “Pinterest” leidžia nariams kurti virtualius albumus, kuriuose jie gali “įsegti” pomėgius atspindinčias nuotraukas. “Pinterest” sėkmingai didina savo narių skaičių ir šiandien yra vertinama apie milijardą dolerių, juolab kad jo kūrėjai teigia atradę verslo modelį, padėsiantį gauti pajamų iš pirkimų, kuriems tarpininkavo šis socialinis tinklas. Dar vienas populiarėjantis tinklas yra “Path”. Jame vienas narys gali turėti tik iki 50 draugų ar giminaičių – toks apribojimas verčia atrinkti tik pačius svarbiausius žmones. O štai Pietų Korėjoje sukurtas “Between” – socialinis tinklas, kuriam gali priklausyti tik du žmonės, dažniausiai sutuoktiniai ar draugų pora.
Dar viena tendencija – dėl vis didėjančio mobiliųjų įrenginių kiekio, kai kurie tinklai net nekuria įprastų internetinių svetainių. Tarkime, prieš kelias savaites “Facebook” už milijardą dolerių įsigijo “Instagram” – siaurą socialinį tinklą, skirtą dalytis tik nuotraukomis ir veikiantį tik išmaniuosiuose telefonuose bei planšetėse. Siauresni tinklai leis jų kūrėjams geriau žinoti savo vartotojų poreikius ir tiksliau siūlyti reklamas, tačiau daugiausia vilčių dedama į galimybę socialinius tinklus paversti elektroninėmis parduotuvėmis, kuriose keliais pelės paspaudimais būtų galima būtų ne reklamuojamas, o draugų ar pažįstamų rekomenduojamas prekes.
“Ko gero, nuo elektroninės prekybos pereisime prie socialinės”, – apibendrina reklamos kompanijos “Adeo Media” atstovė Jennifer Giusti. Tą rodo ir praėjusių metų rudenį paskelbta informacija, kad “eBay”, “PayPal” bei “Facebook” bendradarbiaus ir taip padės kurti naujus elektroninės prekybos socialiniame tinkle įrankius. Ši kryptis dar labiau išryškėja turint omenyje, kad naudojantieji mobiliuosius įrenginius yra labiau linkę pirkti impulsyviai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...