2010 Gruodžio 18

Ateitis

Kas pasaulio laukia ateityje

veidas.lt

Iš daugumos skirtingų prognozių sudėliojus vieną bendrą mozaiką aiškėja, kad ateityje mūsų laukia daugybė sunkumų, – gal net daugiau, nei patiriame dabar.

Taigi kas mūsų laukia artimiausiu metu, o kas – po kelių dešimtmečių?

Pasirodo, nemažai mūsų laukiančių permainų susijusios su klimatu ir gamta. Tarkime, NASA mokslininkai žada, kad jau po ketverių ar šešerių metų prasidės ne ilgai žadėtas atšilimas, o priešingai – atšalimas, kurį sukels dabartinis 24-asis saulės ciklas. Ir ypač aiškiai šaltį savo kailiu pajusime jau 2015-aisiais.

Beje, tais metais gyventojų skaičius Žemėje sieks 7,1 milijardo. JAV centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) prognozuoja, kad po penkerių metų maisto pasaulyje dar neturėtų trūkti, tačiau, paradoksalu, labai trūks darbo rankų. Pavyzdžiui, vien Europai ir Japonijai reikės 110 mln. naujų darbuotojų, kurie bus kviečiami iš kitų žemynų.

Čia derėtų priminti, kad, CŽV vertinimu, nors tarp daugumos valstybių formalios sienos bus lyg ir ištrintos, tačiau skirtingos šalys nebus linkusios bendradarbiauti, tad konfliktų tik daugės.

Iš žurnalisto Algimanto Čekuolio surankiotų prognozių aiškėja, kad 2015-aisiais tikėtini konfliktai tarp Indijos ir Pakistano, Kinijos ir Taivano, žydų ir arabų šalių. Dar kiti šaltiniai piešia tiesiog apokaliptinius vaizdus: esą iki 2015 m. teroristų rankose atsidurs visi trys masinio naikinimo ginklai – atominis, cheminis ir biologinis.

O kokių teigiamų pokyčių galime tikėtis? Atsakymas nesudėtingas: mūsų laukia vis didesni technologiniai proveržiai. CŽV skelbia, kad jau 2015-aisiais internetu naudosis apie 5 mlrd. vartotojų – dešimteriopai daugiau nei dabar. Negana to, daugiau nei pusė jų pasauliniu tinklu naudosis nebe kompiuteriais, o per savo ryšio priemones. Tad internetas taps dar prieinamesnis ir dar masiškiau naudojamas.

2020-aisiais Europą dusins nedarbas

“The Guardian” prognozuoja, kad nors ilgainiui viskas tik tobulės, dirbti, tarkime, 2020-aisiais turėsime daugiau ir ilgiau nei dabar. Kita vertus, lygia greta daugės ir bedarbių, nes darbuotojų daugelyje įstaigų ir įmonių reikės mažiau nei dabar.

Europos darbo rinkos tyrimų agentūra “Cedefop” skelbia, kad 2020-aisiais Europoje norma taps 20 proc. nedarbo lygis. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį Europoje atsiras apie 77 mln. darbo vietų, tačiau 70 mln. iš jų – tik todėl, kad vietos atlaisvės darbuotojams išeinant į pensiją. O naujų darbo vietų, pasirodo, bus sukurta tik 7 mln.

Svarbu tai, kad nemažą jų dalį užims musulmonai: Amerikos institutas prognozuoja, kad netrukus islamą išpažįstantys žmonės sudarys penktadalį visų Europos gyventojų.

2030-aisiais suklestės kosmoso turizmas

Verta paminėti, kad netrukus atsiras ir visiškai naujų profesijų, apie kurias kol kas nė nesapnuojame.

Didžiosios Britanijos vyriausybės prašymu kompanija “Fast Futures” pateikė sąrašą profesijų, kurios 2030-aisiais bus vienos populiariausių. Tarp jų – nanomedikai, dirbtinių žmogaus kūno dalių gamintojai, genetiškai modifikuotų augalų selekcininkai, įvairių robotų meistrai, saulės, vėjo ir vandenilinio kuro specialistai, kosmoso architektai, kosminių skrydžių gidai ir pan.

Beje, kosmoso specialistų paklausos didėjimas nebus atsitiktinis, nes 2030-aisiais laukiama tikro proveržio kosmoso “rinkoje”. Tarkime, Japonijos kosmoso asociacija yra pažadėjusi, kad iki to laiko jau funkcionuos roboto principu veikianti Mėnulio kosminė bazė. Ji pati save aprūpins energija, robotai rinks paviršiaus mėginius, juos analizuos, o duomenis siųs į Žemę.

Kartu smarkiai padaugės galimybių pakilti į kosmosą. Ir tai galės padaryti ne pavieniai žmonės, kaip dabar, o milijonai. Japonijos raketų sąjunga (“Japanese Rocket Society”) prognozuoja, kad 2030-aisiais įvyks kosmoso turizmo proveržis. Žadama, kad tais metais į kosmosą skris net 5 mln. keleivių per metus, o iš viso pabuvusiųjų kosmose bus jau per 40 mln. Beje, ne tik turtingųjų, bet ir vidutinės klasės atstovų, mat kaina nebūsianti tokia jau didelė. Tikėtina, kad į kosmoso kelionę bus galima leistis už mažiau nei 20 tūkst. JAV dolerių.

Beje, svarbu paminėti, kad gerokai padaugės ir skraidančiųjų lėktuvais. Dabar per savaitę lėktuvais visame pasaulyje skrenda apie 20 mln. žmonių, o 2030-aisiais, prognozuojama, šis skaičius bus jau mažiausiai keturis kartus didesnis.

2050-aisiais trūks vandens

Kosmoso turizmas, regis, taip sparčiai plėtosis ne be priežasties. Kaip juokauja britų dienraštis “The Guardian”, 2050-aisiais kai kuriose Žemės vietose gyventi taps tiesiog nebeįmanoma, tad žmonėms teks kolonizuoti kitas planetas.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad tuo metu Žemėje gyvens jau 9,2 mlrd. gyventojų, kurių bendras vartojimas (maisto, vandens, gamtos išteklių) bus du kartus didesnis, nei yra dabar, tad jiems tiesiog ims stigti visko, pradedant nafta ir dujomis, baigiant gėlu vandeniu.

“2050-aisiais daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų stigs geriamojo vandens”, – žurnale “Nature” teigia “Sandia National Laboratories” mokslininkai Mike’as Hightoweris ir Suzanne Pierce. Jie aiškina, kad taip nutiks nuolat didėjant geriamojo vandens poreikiui tokioms ūkio šakoms, kaip žemės ūkis, energijos išteklių gavyba ir gamyba, kalnakasyba, pramonė. Galiausiai geriamojo vandens vis daugiau suvartos ir labai sparčiai išaugsianti žmonių populiacija.

Toks Žemės gyventojų gausėjimas lems ir tai, kad visame pasaulyje po 40 metų bus išnykę per tūkstantį rūšių gyvūnų. O Lidso universiteto profesorius Chrisas Thomasas nusiteikęs dar pesimistiškiau: jo vertinimu, 2050-aisiais nebeliks kas dešimtos dabar egzistuojančių gyvūnų rūšies. Be to, smarkiai nyks ir augalų rūšys, o ypač daug problemų kels miškų nykimas, tiksliau, miškų naikinimas.

Štai Brazilijos nacionalinio universiteto mokslininkas Britaldo Soares-Filho prognozuoja, kad iki 2050-ųjų bus išnykę mažiausiai 40 proc. Amazonės miškų. Ir tai – pagal patį optimistiškiausią scenarijų, jei bus daroma viskas, kad miškai būtų išsaugoti. Jei ne – nebeturėsime net iki 80 proc. visų dabartinių miškų.

Beje, kyla klausimas, ar tikrai 2050-aisiais žmonių bus daugiau nei 9 mlrd. Atsakymas – taip. Jungtinių Tautų analitikė Hania Zlotnik tikina, kad toks demografinis sprogimas įvyks dėl to, kad tobulėjant medicinai mažės nepagydomų ligų ir žmonės gyvens vis ilgiau.

Tarkime, vien tai, kad vakcina nuo AIDS taps prieinama skurdžioms šalims, per 40 metų gyventojų skaičių padidins maždaug šimtu milijonų.

JAV instituto “Population Reference Bureau” mokslininkų įsitikinimu, įtakos gyventojų gausėjimui turės ir tai, kad vis sparčiau vystysis kol kas dar atsilikusios šalys. Prognozuojama, kad gyventojų skaičius Afganistane, Burundyje, Konge, Gvinėjoje, Liberijoje, Nigeryje, Rytų Timore bei Ugandoje iki 2050-ųjų patrigubės.

Beje, įdomu išgirsti mokslininkų nuomonę ir apie tai, kurios šalys po 40 metų bus didžiausios pagal gyventojų skaičių. Pirmasis trejetukas nestebina, nes jame Indija, Kinija ir JAV. Bet tolesnės vietos jau šiek tiek glumina, nes tarp didžiausių valstybių nebeliks Rusijos ar Japonijos, o jų vietą užims Kongas ir Etiopija.

Beje, šį sąrašą skelbiantis JAV demografijos biuras prognozuoja, kad būtent Afrikoje, kurios šalių šiame naujokių sąraše daugiausiai, taps labiausiai pagal gyventojų skaičių augsiančiu žemynu: iki 2050 m. Afrikos gyventojų skaičius padvigubės ir sieks 2,1 mlrd.

O štai Europa bus vienintelis žemynas, kuriame gyventojų mažės, ir 2050-aisiais jų tebus vos 702 mln. “Taip nutiks dėl to, kad kris gimstamumo lygis. Ypač Rytų Europoje ir Rusijoje. Be to, visuomenė labai sparčiai sens”, – pranašauja analitikai.

Prognozuojama, kad 2050-aisiais net trečdalis pasaulio gyventojų bus vyresni nei 60 metų. Ir net ir tokiose šalyse, kaip Kinija.

Be to, gyvenimo trukmė kas dešimtmetį vis ilgės. Tarkime, tyrimų bendrovė “MacArthur” žada, kad per ateinančius 40 metų vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje pailgės aštuoneriais metais.

Vadinasi, jauniems žmonėms teks dirbti daugiau ir sunkiau, tačiau daugumos valstybių socialinės sistemos vis tiek patirs didelių sunkumų. Juk tarkime, JAV pensijoms 2050-aisiais lėšų reikės tris kartus daugiau nei dabar.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Eligijus Eligijus rašo:

    Tada bus pasauliu pabaiga


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...