2013 Birželio 17

Kodėl sportas išgelbės šiuolaikinį žmogų

veidas.lt


Aukščiausi valstybės vadovai šliuožia slidėmis, mina dviratį, spardo kamuolį, garsūs verslininkai bėgioja, plaukioja ir žaidžia tenisą. Kodėl ne tik elitas, bet ir vis daugiau kitų lietuvių atranda sportą?

„Kaip jūsų koja?“ – pradedame pokalbį su krašto apsaugos ministru socialdemokratu Juozu Oleku, kuris jau antrą mėnesį po ministeriją vaikšto pasiremdamas ramentais. „Po truputį sveiksta, bet ramentų dar kokį mėnesį reikės. Dabar mano koja ne paprasta, o geležinė – metalinis strypas į kaulą įkaltas. Jį išims tik maždaug po metų“, – pasakoja 57-erių politikas, balandžio pabaigoje mėgėjiškose futbolo rungtynėse susilaužęs koją: kovojant dėl kamuolio, varžovų komandos, kurią sudarė ukrainiečiai medikai, vartininkas netikėtai užgriuvo ant J.Oleko kojos visu svoriu. „Ir mano kojelė nebeatlaikė“, – atsidūsta krašto apsaugos ministras, pridurdamas, kad jokių priekaištų varžovams neturi: tai buvo eilinė žaidybinė situacija, tik susiklosčiusi nelaimingai.
Nepaisant traumos, J.Olekas futbolo išsižadėti neketina ir jau nesulaukia dienos, kada galės grįžti į aikštę. Neseniai jo anūkas, taip pat žaidžiantis futbolą, dalyvavo varžybose, o ministras, nors ir šlubas bei traumuotas, vis tiek nepraleido progos sveikąja koja paspardyti kamuolio. Per daugelį metų futbolas, rytinės mankštos, dviračio mynimas, tenisas, žygiai baidarėmis ar pėsčiomis tapo politiko gyvenimo dalimi. Sportas ir aktyvus laisvalaikis jau ne vienos Vyriausybės ministrų kabinete dirbusiam J.Olekui padeda pasikrauti energijos, reikalingos ilgomis darbo valandomis, kovoti su stresu ir įtampa.
Šių dienų pasaulyje, kai toks didelis tempas ir vis intensyvesnis darbo krūvis, būti konkurencingu darbo rinkoje, sėkmingu ir laimingu žmogumi įmanoma tik sportuojant. Buvęs premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius tuo ypač įsitikino sunkmečiu vadovaudamas penkioliktajai Lietuvos Vyriausybei. Šiandien buvęs premjeras atvirai prisipažįsta: sunkiausiais momentais, kai psichologinė įtampa būdavo nebepakeliama, jį palaikydavo būtent sportas ir kita fizinė veikla – tik tai padėdavo numalšinti stresą ir atlaikyti užgriuvusį krūvį bei atsakomybę. Eidamas ministro pirmininko pareigas A.Kubilius žiemą lipdavo ant slidžių ir lydimas apsaugininkų nušliuošdavo 15–20 km, o šiltuoju metų laiku išsikraudavo sėsdamas ant dviračio – per savaitgalį numindavo net iki 80–100 km. Radęs progą ant dviračio A.Kubilius sėsdavo ir paprastą darbo dieną, kai galva, regis, plyšdavo iš skausmo.
Panašiai aktyviai konservatorių lyderis laisvalaikį leidžia ir dabar, būdamas jau tik šešėlinės vyriausybės vadovas. Jis sako tiesiog neradęs efektyvesnio būdo stresui malšinti ir “akumuliatoriui perkrauti”.
Sportas padeda sudaryti patikimo politiko įvaizdį, todėl sumanūs viešųjų ryšių specialistai, kuriuos šie samdo įvaizdžiui ir rinkimų agitacijai kurti, šią politikų biografijos detalę visada išnaudoja šimtu procentų. Bet negalima paneigti ir to, kad aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys politiniai lyderiai iš to gauna daug daugiau naudos, nei vien tik rinkėjams patrauklų įvaizdį. “Sportas tikrai didina darbingumą, padeda greitai pamiršti problemas – galva lieka tuščia, dingsta visi rūpesčiai. Pastebėjau, kad jei savaitgalį neišsikraunu iš esmės, kūnas pradeda pykti, nervingai reaguoti į atsiradusią adrenalino stoką“, – tvirtina A.Kubilius.
Dėl panašių priežasčių sportą ir aktyvų laisvalaikį pastaruoju metu atranda ne tik politikos ar verslo veikėjai, bet ir vis didesnė lietuvių visuomenės dalis. Pirma, sportuoti tapo madinga. Antra, sportas gerina savijautą ir yra naudingas sveikatai. Trečia, sportas reikalingas karjerai, kad galėtum daug ir produktyviai dirbti. Tai trys pagrindinės priežastys, dėl kurių šiandien Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, masiškai daugėja sportuojančių žmonių.

Kas laukia žmonių, jeigu jie liausis judėję

Judėjimas yra biologinis organizmo poreikis, be kurio, kaip teigia mokslininkai, normali žmogaus veikla sunkiai įmanoma. Sporto medicinos atstovas, Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Andrius Ramonas pastebi, kad žmogaus kūnas unikalus tuo, jog prisitaiko prie įvairiausių sąlygų. Taigi jei žmogus ne tik nesportuoja, bet ir apskritai mažai juda, kūnas prie to prisitaiko, todėl galima ilgą laiką gyventi visiškai pasyvų gyvenimą, nejuntant jokių neigiamų padarinių. Kita vertus, nors žmogus, įpratęs mažai judėti, nieko bloga nejaučia, tai dar nereiškia, kad jo organizme nevyksta jokie neigiami procesai. Šis įspūdis apgaulingas: itin mažai judantys, kaip ir tie, kurie metų metus traukia cigaretės dūmą, savo kūną naikina iš lėto, ir tik nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių priklausys, kada jo kūnas ligomis ir negalavimais ims protestuoti prieš tokį gyvenimo būdą. Pasak A.Ramono, taip yra todėl, kad daugelis žmogaus organų gerai funkcionuoja tik tuomet, jei kūnas gauna pakankamą fizinį krūvį.
Jei palygintume nesportuojančio ir sportuojančio žmogaus kūną, rastume įdomių skirtumų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sportuojantys žmonės laimingesni, geriau susidoroja su stresu, yra energingesni, darbingesni, geriau miega. Tad sportuojančio ir fiziškai neaktyvaus žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė skiriasi iš esmės, nors iš pirmo žvilgsnio tai ne visada matyti. „Fizinis krūvis ypač daug įtakos turi stresui“, – pastebi Anglijoje ir Švedijoje studijavęs sporto medicinos gydytojas A.Ramonas, rasdamas atsakymą į klausimą, kodėl didėjant gyvenimo tempui sportas ypač plinta tarp karjeros siekiančių žmonių, įtemptą darbą dirbančių įmonių vadovų, politikų.
Vis dėlto pasauliui keičiantis dalis žmonių ima pamiršti, kad judėjimas – būtina sąlyga jiems normaliai jaustis ir ilgiau išlikti sveikiems. Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais, kad kylant gyvenimo lygiui ir tobulėjant technologijoms pasaulyje daugėja žmonių, kurie ne tik nesportuoja, bet ir apskritai per mažai juda, nes tuos fizinius darbus, kuriuos daugelis žmonių anksčiau darė patys, dabar atlieka modernūs buities prietaisai arba samdyti pagalbininkai. Žmonės vis mažiau vaikšto, vis didesnę dienos dalį prasėdi, nes sparčiai daugėja sėdimojo darbo, ir vis dažniau ne tik suserga, bet ir numiršta dėl nepakankamo fizinio aktyvumo.
Skaičiuojama, kad šių dienų pasaulyje nuo rūkymo, apie kurio žalą nuolat kalbama, kasmet miršta apie 6 mln. žmonių. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet miršta dukart mažiau mažiau – apie 3,2 mln. Vadinasi, jų miršta netgi daugiau, nei Lietuvoje esama gyventojų, bet visuomenė apie šią tylią grėsmę beveik nieko nežino ir nė nenujaučia, kokių padarinių gali sukelti pasyvus gyvenimo būdas.
Daugiausiai tokių mirčių fiksuojama turtingose ir labiausiai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse, kuriose sudarytos visos sąlygos dirbti daug, bet ištisas valandas nepakilti nuo kėdės, o didžiąją dalį fizinių darbų namie ar sodyboje už užmokestį patikėti pagalbininkams, kad patys toliau galėtų sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus. Europos Sąjungoje maždaug 40–60 proc. žmonių gyvensena laikoma nejudria.
Šiuo metu galiojančios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos numato, kad kiekvienam žmogui būtinas fizinis krūvis yra mažiausiai penki kartai per savaitę po 30 min. vidutinio intensyvumo fizinės veiklos arba mažiausiai trys kartai per savaitę po 20 min. intensyvios fizinės veiklos. Fizinį aktyvumą mokslininkai apibrėžia labai plačiai: žmogus gali sportuoti, bet gali ir ravėti daržą, valyti langus ar tiesiog greitai vaikščioti. Tiesa, būtent aktyviai sportuojant naudos gaunama daugiausiai.
„Kuo daugiau žmonės turi pinigų, tuo daugiau gali įsigyti visokios gyvenimą lengvinančios technikos ir paslaugų. Rezultatas – nebereikia eikvoti savo laiko ir energijos, o tuomet žmogus neišvengiamai tampa pasyvesnis. Tai natūralu, nes žmogus iš prigimties yra tingus ir tik suvokus padarinius, kas gresia toliau šitaip gyvenant, bei pasitelkus didelę valią ryžtamasi pakoreguoti savo gyvenseną“, – išsivysčiusių šalių visuomenėse vykstančius pokyčius apžvelgia Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Prieš kelerius metus atlikus 15–74 m. Lietuvos gyventojų apklausą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą pasaulinį fizinio aktyvumo klausimyną atsivėrė gana aiškus vaizdas, kiek aktyviai šiandien gyvena lietuviai. Paaiškėjo, kad maždaug pusės gyventojų fizinis aktyvumas didelis, bet dar beveik antra tiek lietuvių gyvena labai pasyviai. Net 74,8 proc. visų apklaustųjų tikino laisvalaikiu neužsiimantys jokia fizine veikla, 49 proc. nurodė dirbantys pasyvų darbą. Paaiškėjo, kad standartinis lietuvis per parą sėdi net 5 val., paaugliai ir jaunimas (15–25 m.) prasėdi dar daugiau – beveik po 6 val. kasdien.
Tai reiškia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių gyvena tokiu ritmu: atsibudę sėda į automobilį ir važiuoja į darbą, ten visą dieną minimaliai pajudėdami prasėdi prie kompiuterio, vakare vėl sėda į automobilį, o grįžę namo toliau leidžia laiką prie kompiuterio, knygų ar televizoriaus. A.Kranauskas įspėja, kad taip gyvenant gresia liūdnos pasekmės: jei žmogus sportui ar kitai fizinei veiklai neskiria net nustatyto minimumo, ateityje jo laukia raumenų atrofija, sąnarių ligos, kaulų išretėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, aktyvus aterosklerozės vystymasis, pirmalaikis insultas ar infarktas. Tyrimais nustatyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės anksčiau tampa neįgalūs ir negeba savęs apsitarnauti, anksčiau miršta.
Tiesa, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimo duomenis tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Lietuva pasaulio kontekste atrodo ne taip jau prastai. Pavyzdžiui, Lietuvoje šis rodiklis siekia 23 proc., o Norvegijoje 45 proc., Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. Vakaruose yra daugiau sportuojančių žmonių nei posovietinėse šalyse, bet daugiau ir nejudrių, visiškai pasyviai gyvenančių piliečių. Lietuvoje niekada nesportuoja 44 proc. gyventojų, bet net ir tie, kurie neužsiima jokiu sportu ir niekada nesilanko sporto klubuose, rekomenduojamo fizinio krūvio taškų gauna ravėdami daržus sode arba kapodami malkas kaime.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Klubas ,,juodas diržas" Klubas ,,juodas diržas" rašo:

    Kaune rugsejo men. surengsime mėgėjų sporto olimpines žaidynes ,,boksas ir valdžia” kuriose dalyvuti kviesime politikus ir ministrus


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...