2016 Gegužės 02

Bevizis režimas

Kodėl reikia bevizio režimo Rytų šalims?

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Europos Komisija (EK) balandžio 20 d. pasiūlė Ukrainą įrašyti į sąrašą šalių, kurių piliečiams nereikia vizų keliauti po Europos Sąjungą. Šiais metais tokį režimą planuojama įgyvendinti ir su Gruzija. O Turkijai ES įsipareigojo suteikti bevizį režimą jau netrukus.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Migracijos ekspertas Karolis Žibas kritiškai vertina ES politiką, kuomet, pasak jo, pabėgėlių krizės kontekste atsiranda migracijos liberalizavimai.

„Žvelgiant į pastarųjų metų patirtį – pabėgėlių krizę − man labai keista, kad lygiagrečiai atsiranda kiti migracijos proceso liberalizavimai, kurie yra sveikintini, bet kita vertus, man sunku suprasti Europos Sąjungos tikslą, kai vienų migrantų atžvilgiu sienos uždaromos, kitų atidaromos“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako K.Žibas.

Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas.

Nuo kovo 20 d. naujai iš Turkijos į Graikiją atvykę „nereguliarūs migrantai“ – neturintys reikalingų dokumentų – yra grąžinami atgal į Turkiją. Už kiekvieną Turkijai grąžintą migrantą iš Sirijos vienas siras bus perkeltas į ES. Turkijai skiriama 3 mlrd. eurų parama padėti pabėgėliams.

Mainais už tai, Turkijai pažadėta suteikti bevizį kelionių režimą nuo birželio mėnesio ir liepą atnaujinti sprendimą dėl šalies stojimo į ES.

Išskirtinės derybų sąlygos Turkijai

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas mano, kad pabėgėlių ir Europos integracijos nereikėtų lyginti. Pasak jo, Turkija kelia vizų režimo klausimą kartu su susitarimu dėl migrantų readmisijos.

„Šioje politinėje situacijoje ES turi galvoti, kaip išsisukti nuo priverstinių sprendimų“, − komentuoja analitikas.

Jis paaiškina, kad įprastai, kuomet ES derasi su trečiąja šalimi, Sąjunga pati ir formuoja susitarimą, bei diktuoja jo sąlygas, o Turkijos atveju trečiosios šalies pozicijos derybose buvo labai stiprios.

Analitikas pastebi, kad susitarimas dėl pabėgėlių atneša daugiau naudos Turkijai. „Finansinė parama, derybos dėl narystės, pažadas suteikti bevizį režimą jau šią vasarą. ES buvo priversta priimti primestas Turkijos sąlygas“, − komentuoja analitikas Vytautas Keršanskas.

Pašnekovas skeptiškai vertina tai, ar ES jau šią vasarą sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimą.

Suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

„Šiandienos kontekste didžiausią nerimą kelia Turkijoje vykstantys žmogaus teisių, laisvių pažeidimai. Prezidento Erdogano valdymas pasižymi griežtu būdu: „Twitter“ blokavimai, dienraščių kontrolės perėmimas ir panašūs žodžio laisvės, žmogaus teisių suvaržymai yra nepriimtini Europos Sąjungai“, − pažymi pašnekovas.

Balandžio 26 d. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini pabrėžė, kad bevizis režimas Turkijai nebus suteiktas, kol ji neatitiks visų 72  numatytų kriterijų. Šiuo metu šalis įgyvendino tik apie pusę jų.

ES gali būti 3 mėn.

Europos Sąjungoje naujai atvykusieji galės būti 3 mėnesius ir todėl ilgalaikės migracijos perspektyvoje toks laikotarpis nieko nekeis, bet pasak K.Žibo, bevizis režimas neabejotinai padidins imigrantų skaičių.

Pašnekovas prognozuoja, kad dalis ukrainiečių ir turkų galės pasinaudoti beviziu režimu, kad liktų ES, bet liktų nelegaliai. Ekspertas tai įvardija anglišku terminu overstayed foreigners, kai atvykėlis būna ilgiau nei leidžiama.

V.Keršanskas padidėjusios imigracijos grėsmės nemato. Jis pabrėžia, kad suteikiant bevizį režimą įdiegiami saugikliai, kad imigrantų skaičiai neišaugtų.

Judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis.

„Atskiros ES šalys galės įsivesti vizų režimą, jeigu pastebės nenatūraliai išaugusį migrantų srautą. Ukraina ir Gruzija, kurioms bevizis režimas turėtų būti suteiktas šiais metais, yra gana susaistytos su ES įvairiais įsipareigojimais. Šalių politiniai lyderiai bus paspausti kontroliuoti migraciją“, − aiškina Rytų Europos studijų centro analitikas.

V.Keršanskas teigia, kad judėjimo laisvė Europai suteikia ne tiek ekonominę naudą, kiek yra tam tikras minkštosios galios įrankis. Pasak jo, didesnis judėjimas skatina demokratizacijos procesus valstybėse, kurios yra linkusios integruotis į ES, bet yra nuolat veikiamos Rusijos propagandos. K. Žibas komentuoja, kad Ukrainos atveju beviziu režimu siekiama solidarizuotis su Ukraina karo su Rusija kontekste.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...