2016 Rugpjūčio 25

DIPLOMATO SKILTIS

Kodėl Ukrainos nepriklausomybę turime švęsti kartu?

veidas.lt

N.Janukonis BFL nuotr.

 

 

 

Rugpjūčio 24-oji – neeilinė diena Ukrainai: šalis mini 25-ąsias nepriklausomybės metines. Ši jubiliejų Ukrainos žmonės pasitinka didžiulių iššūkių sąlygomis,
kartu didžiuodamiesi savo laisve. Ukrainiečiai, nepaisant to, kokia kalba kalbėtų,
XX–XXI a. įrodė, kad labiau už viską brangina laisvę, kuri buvo negailestingai trypiama
Stalino, kitų komunistinio režimo lyderių, Hitlerio ir, deja, šiuolaikinės Rusijos lyderių.

Marius JANUKONIS, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje

Nuo pat pirmo mano apsilankymo Ukrainoje 1998 m. (1986 m. dar buvau Kijeve kaip moksleivis) krito į akis keli dalykai: šalies įvairialypiškumas, milžiniškos plėtros galimybės ir iš ukrainiečių sklindanti šiluma lietuvių atžvilgiu. Šiandien, jau kaip ambasadorius, galiu tik patvirtinti savo pirminį įspūdį.
Kai kas mano, kad Ukrainos daugiakultūriškumas, dvikalbystė ir regionų skirtumai yra iššūkis, apsunkinantis šalies plėtrą, tačiau juk žinome, kad Europoje yra ne viena daugiatautė ir keliakalbė valstybė, puikiai suderinanti šiuos skirtumus. Todėl
tai galimybė, kuria Ukraina gana sėkmingai 22 metus naudojosi. Deja, Rusijos Federacija, 2014 m. neteisėtai aneksavusi Krymą ir pradėjusi karinę agresiją Rytų Ukrainoje, šiandien šiuos skirtumus naudoja Ukrainai diskredituoti.

Pavyzdžiui, visi puikiai žino, kad kalbos klausimas šalyje yra dirbtinis, niekuomet nekėlęs sunkumų žmonių tarpusavio bendravime ir jų santykiuose su valstybės institucijomis. Pats tapau stereotipų auka, kai pirmą kartą apsilankęs Vakarų Ukrainoje įsitikinau, kad niekas nevengia bendrauti rusų kalba, jei abiem pašnekovams taip patogiau.
Ukraina yra neįtikėtinai įvairiapusė valstybė, turinti unikalių verslo, turizmo, kultūros galimybių.
Gilesnis šalies pažinimas padeda griauti daugybę mitų ir atrasti kartais nepakankamai visuomenei išeksponuotus gamtos, kultūros ir istorijos turtus.
Europos Sąjunga turėtų plačiau atverti savo duris ukrainiečiams, artimiausiu metu suteikdama bevizio keliavimo galimybę.
Greta gausių gamtos išteklių ir galingos sunkiosios pramonės Ukraina gali pagrįstai vadintis modernia šalimi, kurios informacinių technologijų sektoriaus produktyvumas yra vienas didžiausių Europoje.
Daug kam būna netikėta, kad Ukraina, užpildžiusi pasaulio rinkas grūdais ir saulėgrąžų aliejumi, turi ir senas kokybiškos vyndarystės tradicijas. Žmonių potencialas, be abejonės, yra svarbiausias Ukrainos turtas.
Lietuvos vardas Ukrainoje atidaro daugelį durų. Jaudina, kai gatvėje atsitiktinai pakalbintas žmogus prisimena, kaip lankėsi Vilniuje išreikšti paramos Lietuvai 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių metu, arba kai Vinicos gyventojas didžiuodamasis pareiškia, kad jo miestą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas.
Bendros istorijos ženklų ir vardų Ukrainoje apstu, ar tai būtų iškilios LDK giminės, ar mūsų XIX–XX a. literatūros klasikai, ar tarpukario bei pasipriešinimo judėjimo ir tremčių sąsajos. Manau, būtų neteisinga šio paveldo neišnaudoti kuriant dar tvirtesnius Lietuvos ir Ukrainos santykius. Visi norime, kad reformos ir pažanga Ukrainoje vyktų sparčiau, kai kas stringa, taip pat ir dėl subjektyvių priežasčių. Nepaisant to, negalime nuleisti rankų. Greta oficialios paramos stebime neįkainojamą didelės Lietuvos visuomenės dalies, verslo, nevyriausybinių organizacijų konsolidaciją teikiant paramą ukrainiečiams, ginantiems ir statantiems savo valstybę. Todėl šiais metais minimas Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių 25-ąsias metines pasitinkame oriai ir su įspūdingu bagažu. Atskirai noriu paminėti Ukrainos pilietinę visuomenę ir savanorius. Manau, Europa ir pasaulis tinkamai dar neįvertino šio reiškinio, kuris galutinai susiformavo 2013-aisiais Maidane. Tuomet gimė nauja Ukrainos visuomenė – drąsi, pasiaukojanti, pasiryžusi ginti savo šalį ir padėti nukentėjusiems savo piliečiams. Šiandien tai didžiulis savanorių tinklas, nusidriekęs nuo Lvovo iki Donecko, įvairių profesijų ukrainiečiai, atmetantys bet kokį dirbtinį tarpusavio supriešinimą ir be atlygio aukojantys savo laiką, sveikatą bei materialinę gerovę šalies ir jos žmonių labui. Šie žmonės yra tikras naujos, kitokios Europos simbolis ir nusipelno išskirtinės mūsų ir Ukrainos valstybės pagarbos bei įvertinimo. 

Šiandien Europa yra neeilinių iššūkių kryžkelėje, ir nuo mūsų, europiečių, tikėjimo bei ryžto ginti bendras vertybes priklauso tolesnė Europos Sąjungos projekto sėkmė. Akivaizdu, kad ES saugumas ir klestėjimas neatsiejamas nuo sėkmės
Ukrainoje, kuri susiduria su atvira ir paslėpta kaimyninės valstybės agresija ir sienų perbraižymu XXI amžiaus Europoje. Atiduodami pagarbą dešimčiai tūkstančių ukrainiečių, žuvusių per pastaruosius dvejus metus, turime įsisąmoninti, kad šios
aukos liečia ir kiekvieną iš mūsų. Abejingumą ir nuovargį turi nugalėti solidarumas bei tikėjimas Ukrainos pažanga ir jos nepriklausomybe. Ir pabaigoje – Europos Sąjunga turėtų plačiau atverti savo duris ukrainiečiams, artimiausiu metu suteikdama bevizio keliavimo galimybę. Aiškiai suprasdami nerimą dėl šiuolaikinių migracijos iššūkių Europoje, turime išlikti objektyvūs. Ukrainos piliečiai nekelia mums esminės grėsmės, o keli milijonai ukrainiečių, jau dabar gyvenančių ir dirbančių ES valstybėse, sėkmingai integravosi ir laikosi vietos įstatymų. Judėjimo laisvės, vienos svarbiausių Europos vertybių, suteikimas Ukrainos piliečiams būtų drąsios ES užsienio politikos išraiška ir puiki dovana Ukrainos valstybės jubiliejaus proga.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė DIPLOMATO SKILTIS:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...