2016 Gegužės 14

Veido archyvas

Kodėl cukrus neigiamai veikia mūsų sveikatą

veidas.lt

Sveikata. Daugiau nei 50 proc. lietuvių turi antsvorio, 20 proc. jų kenčia nuo nutukimo, kasmet vis daugiau suserga cukriniu diabetu. Palyginti su latviais ir estais, atrodome bene labiausiai nutukę ir didžiausią antsvorį turintys Baltijos šalių gyventojai.

Kaip matyti iš naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, pakaktų savo mitybos racione peržiūrėti ir iki 10 proc. sumažinti laisvųjų cukrų (gliukozės, fruktozės) vartojimą, ir galėtume sumažinti antsvorio, nutukimo bei dantų ėduonies riziką. Tačiau, kad ir kaip garsiai mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl leistinas normas peržengusio šiandieninio cukraus vartojimo, didžiosios visuomenės dalies tai neveikia.

Cukrinio diabeto diagnozė Lietuvoje šiandien dukart dažnesnė nei prieš dešimtmetį.

Tai lyg ir paaiškina, kodėl cukrinio diabeto diagnozė Lietuvoje šiandien dukart dažnesnė nei prieš dešimtmetį. Pasaulyje ši liga jau pasiekė epidemijos lygį, o jei tikėsime mokslininkų prognozėmis, 2025 m. ja sirgs 6 proc. 20–79 metų amžiaus gyventojų.

„Civilizacija suteikė mums daug komforto, tačiau pridarė ir nemažai žalos. Deja, dalis žmonių tiesiog ignoruoja naujausius mokslininkų tyrimus, nes jiems taip gyventi patogiau. Mano pačios šeimoje jau daug metų niekas nevartoja cukraus grynu pavidalu. Pakankamai jo gauname su kitais maisto produktais (duona, padažais, jogurtais, sūreliais, sultimis ir pan.)“, – atskleidžia gydytoja endokrinologė Birutė Vaidakavičienė.

Daugiau nei keturis dešimtmečius cukrinio diabeto pakirstus pacientus konsultuojanti specialistė neslepia, kad nekeičiant gyvenimo būdo juos ištinka insultai, infarktai, tenka daryti inkstų hemodializę ar net amputuoti kojas.

Nors cukrus atsirado palyginti neseniai, jo vartojimas augo tūkstančius kartų.

Medikės teigimu, šiandien daugelis nė nesusimąsto, kad mūsų protėviai kai kurių produktų visai neturėjo arba vartodavo juos tik per šventes, o mes jais gyvenimą saldiname kasdien ir nepalyginti mažiau judame. Pavyzdžiui, Europoje tik pasirodžius cukrui (XVIII a.), britas per metus jo suvartodavo panašiai du kilogramus (tuo metu tai buvo tik turtingųjų privilegija, paprastam žmogui neprieinama). Prabėgus keliems šimtmečiams Didžiojoje Britanijoje šiandien jo suvartojama jau iki 70 kg. Panaši tendencija pastebima ir kitose šalyse. Taigi, nors cukrus atsirado palyginti neseniai, jo vartojimas augo tūkstančius kartų. O cukrinio diabeto pagrindas, kaip žinome, yra fizinio krūvio ir mitybos neatitikimas.

„Sėdėdami prie kompiuterių ar televizorių ir nuolat valgydami perdirbtą, nesveiką maistą žmonės šias proporcijas pamiršta: anksčiau sunkų fizinį darbą dirbantis vyras galėdavo suvartoti iki 6 tūkst. kalorijų per dieną, bet šiandien, nepatirdamas fizinio krūvio ir dirbdamas biure, jis neturėtų suvartoti daugiau kaip 2 tūkst. kalorijų“, – teigia endokrinologė.

Paklausta, kas padėtų gyventojams praregėti ir sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, ji mini padidintą akcizą cukrui ir kitiems saldėsiams (kepiniams, gėrimams ir pan.). Galbūt negalėdami jų įpirkti ar mokėdami brangiau nei įprastai gyventojai perrikiuotų savo mitybos prioritetus? Saldumynų vartojimą B.Vaidakavičienė vadina savotiška narkomanijos forma ir lygina ją su priklausomybe nuo rūkalų ar alkoholio.

Pabandykite žmogui patarti, kad liautųsi vartoti cukrų, ir pasipils pasiteisinimai: jam skanu, norisi, jo tėvai vartojo ir pan.

„Cukraus perteklius žmogaus organizme virsta riebalais, tuomet didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, insultu, taip pat išlieka invalidumo rizika (išsivysčius antrojo tipo cukriniam diabetui). Gana dažnai dėl šios ligos žmogui sutrinka mineralinių medžiagų apykaita (iš kaulų išsiurbiamas kalcis), o vienu metu į organizmą patenkantis didelis kiekis cukraus sumažina imuniteto atsparumą (tai trunka apie dvi valandas). Tačiau pabandykite žmogui patarti, kad liautųsi vartoti cukrų, ir pasipils pasiteisinimai: jam skanu, norisi, jo tėvai vartojo ir pan.“, – ilgamete patirtimi dalijasi gydytoja.

Išties, mūsų visuomenėje daugelis savo įpročių nekeičia tol, kol nepakerta skausmai, – atkreipti dėmesį į kaimyno patirtį lietuviui vis dar nebūdinga. Todėl šiandien gydymui išleidžiame kur kas daugiau nei prevencijai.

Paprašyta įvertinti, ar lietuviai smarkiai prasilenkia su PSO rekomenduojamomis cukraus normomis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė neslepia, kad cukraus suvartojame gerokai daugiau, nei turėtume. Viena, kiek jo įsidedame į kavą ar arbatą, ir kas kita, kiek pasisaviname su maisto produktais (pvz., gazuotais gėrimais ar saldumynais), kuriuose netrūksta sacharozės (cukraus), krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Norintiems išvengti sveikatos sutrikimų medikai pataria atidžiau rinktis maisto produktus, dažniau gaminti namie ir palengva mažinti cukraus vartojimą.

„Patikėkite, tai pripratimo reikalas. Tas, kas šiandien jums atrodo saldu ir skanu, jau po metų sąmoningesnio gyvenimo gali kelti pasibjaurėjimą“, – apibendrina B.Vaidakavičienė.

Vartojant mažiau cukraus vėžinėms ląstelėms sugrąžinama priešvėžinė struktūra.

Medikės žodžiais neleidžia abejoti ilgą laiką eksperimentams su laboratorinėmis pelėmis vadovavęs Jutos universiteto akademikas Wayne’as Pottsas. Kuri laiką pelės buvo šeriamos tuo, ką žmonės įvardytų kaip sveiką maistą, ir kasdien vaišinamos trimis skardinėmis gazuoto gėrimo. Po ilgalaikio stebėjimo (32 savaičių) paaiškėjo, kad pelių patelių, gavusių didesnį kiekį cukraus (palyginti su tomis, kurių ėdale cukraus nebūta), nugaišo dvigubai daugiau. Kad būtų nugaišę daugiau pelių patinėlių, užfiksuota nebuvo, tačiau pakito jų elgsena: jie patyrė teritorijos išsaugojimo ir dauginimosi problemų. Taigi remdamasis šiais stebėjimais mokslininkas daro išvadą, kad cukrus labai kenksmingas žinduolių, vadinasi, ir žmonių, sveikatai.

Kitas mokslininkas, su savo kolegomis patvirtinęs, kad per didelis kiekis suvartojamo cukraus pagreitina onkogenezės vystymąsi, buvo Yasuhito Onodera. Jis su kolegomis mokslininkais išsiaiškino, kad glikolizės suaktyvėjimą sukelia gliukozės nešiklio ekspresija nepiktybinėse krūtų ląstelėse. Kitaip tariant, vartojant mažiau cukraus vėžinėms ląstelėms sugrąžinama priešvėžinė struktūra.

Taigi šio tyrimo rezultatai patvirtino būtinybę sureguliuoti mitybą, norint išvengti vėžio ar sėkmingai jį gydyti. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad suvartojant mažiau cukraus ir angliavandenių, o daugiau dėmesio skiriant sveikiems riebalams ir baltymams galima įveikti net agresyviausias vėžio rūšis.

Moterims per dieną reikėtų gauti apie 100 kalorijų iš cukraus (30 g), o vyrams – 150 (40 g).

Apžvelgus atliktus tyrimus ir įvertinus kylančias cukraus perdozavimo grėsmes taip ir norisi savęs perklausti, kiek šaukštelių baltosios mirties teko mano organizmui šiandien. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė kritine riba vadina 13 arbatinių šaukštelių per dieną ir neslepia, kad dažnas Lietuvoje šią normą viršija (18 ir daugiau arbatinių šaukštelių). „Moterims per dieną reikėtų gauti apie 100 kalorijų iš cukraus (30 g), o vyrams – 150 (40 g), tačiau žmonėms atrodo, kad suvartoja tik tiek, kiek įsideda į kavą ar arbatą. Iš saldžių gaminių, saldumynų ir gazuotų gėrimų jo gauname didžiulius kiekius“, – atkreipti dėmesį į savo organizmo nuodijimą cukrumi ragina specialistė.

Paklausta, kaip vertina atsisakymą vengti cukraus savo racione, V.Kurpienė patikina, kad tokie žmonės nieko naudingo nepraranda. Taigi ji, kaip ir kiti „Veido“ kalbinti ekspertai, mano, kad išsivadavę iš baltojo cukraus gniaužtų tik laimime.

Deja, kai kalbama apie pavyzdinį vaikų kūno masės indeksą, iki pergalių mums dar gana toli. Analizuojant mokinių sveikatą pagal kūno masės indeksą Kauno miesto mokyklose matyti, kad nutukusių vaikų jau yra 1 proc., turinčių antsvorio – beveik 3 proc.

2013 m. pirmokų tyrimo duomenys atskleidžia, kad antsvoris ir nutukimas palengva didėja, taigi šiandien jau neabejojama, jog dabartinės Lietuvos vaikų kartos gyvenimo kokybė ir trukmė bus nepalyginti prastesnė nei šiandienos suaugusiųjų.

Remiantis VU Medicinos fakulteto mokslininkų tyrimu Vilniaus mieste matyti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas dažnesnis tarp mergaičių (18,2 proc.) nei tarp berniukų (12,4 proc.).

Antsvorio ir nutukimo paplitimas dažnesnis tarp mergaičių (18,2 proc.) nei tarp berniukų (12,4 proc.).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros docentė Aušra Petrauskienė Lietuvos vaikų ir paauglių nutukimo dar nelinkusi vadinti labai grėsmingu: „Dideliu tarptautiškumu pasižyminčiame moksleivių gyvensenos tyrime, kuriame dalyvauja 40 pasaulio šalių, iki 2010 m. Lietuvos paauglės vertintos kaip pačios liekniausios, o antsvorio paplitimas ir nutukimas įvardytas kaip vienas mažiausių.“

Tačiau dabar padėtis šiek tiek pakitusi. „Antsvoris bei nutukimas didėja ir tarp vaikų, deja, šiandien situacija dar nevaldoma“, – sako A.Petrauskienė.

Priminsime, kad antsvoris ir nutukimas neatsiejamas nuo tokių sveikatos sutrikimų, kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, sąnarių patologijos, akmenligė, kepenų suriebėjimas, įvairios onkologinės ligos ir pan.

PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama daugiau kaip 17,6 mln. turinčių antsvorio vaikų iki penkerių metų. Daugelyje šalių nutukusių vaikų ir paauglių skaičius per pastaruosius 20–30 metų padvigubėjo. O nutukusių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius svyruoja nuo 10 iki 20 proc.

Nutukimo rizika didėja žiūrint televiziją ilgiau nei dvi valandas.

Turint prieš akis šiuos skaičius sunku suvokti: jei cukrus toks kenksmingas, kodėl esame pratinami prie jo nuo pat mažens? Saldūs sūreliai, jogurtai, saldainiai… Taigi ar tik ne patys tėvai iškasa duobę, iš kurios paskui niekaip neišlipa jų vaikai?

Londono Midlsekso ligoninės pediatrijos skyriaus specialistas Russellas Weineris daro išvadą, kad nutukimo rizika didėja žiūrint televiziją ilgiau nei dvi valandas. Laikas, praleistas pasyviai sėdint prie televizoriaus ekrano, o ne būnant gryname ore ar užsiimant fiziniais pratimais, gresia papildomais kilogramais ir pasyvaus laisvalaikio tradicijomis.

Lietuvos mokslininkai palengva didėjantį vaikų ir paauglių nutukimą linkę sieti su artimiausia jų aplinka: per mažu fiziniu aktyvumu, nepakankamai išplėtota infrastruktūra (kiemai, stadionai ir aikštynai prie namų), netinkama mityba (vis dažniau mintama pusfabrikačiais) bei per mažu vaisių ir daržovių vartojimu.

Sveiką mitybą propaguojančios Guodos Azguridienės teigimu, žmogaus organizmui cukrus naudingas tik pavieniais ir išskirtiniais atvejais (sergant, davus kraujo kitam ir pan.), tačiau visa kita – mūsų patiriamas cukraus pramonės poveikis.

Vienas svarbiausių mūsų visuomenės uždavinių – atpratinti jaunimą nuo cukraus, parodyti, kad kur kas geriau suvalgyti figą ar obuolį nei saldainį.

Daug metų visuomenę šviečianti B.Vaidakavičienė atkreipia dėmesį, kad su žalingo cukraus pramonės poveikio pasekmėmis pirmoji susidūrė Amerika: „Kiek atsitokėjusi ji išvydo baltosios mirties sėjamą žalą: aptukusius ir invalidais virtusius piliečius. Tačiau vos tik pabandė parodyti, kokių problemų kyla dėl cukraus pramonės, vos tik paskelbė mokslininkų studijas, netrukus atsirado baltosios mirties sėjamą žalą paneigiančių mokslininkų. Pinigai gali daug, tačiau visiems jais burnos neužčiaupsi, juolab kad daugėja sąmoningų, savo sveikata besirūpinančių žmonių.“

Endokrinologė mano, kad vienas svarbiausių mūsų visuomenės uždavinių – atpratinti jaunimą nuo cukraus, parodyti, kad kur kas geriau suvalgyti figą ar obuolį nei saldainį. Pragiedruliais Lietuvos padangėje, jos nuomone, galima vadinti ir iš mokyklų išgyvendintus gazuotų gėrimų, traškučių pardavimo automatus.

„Šiandien daugelis įpratę savo problemas spręsti gerdami piliules, tačiau visuotinio nutukimo klausimo tokiu būdu neįveiksime: tai ne tik medicininė, bet ir ekonominė problema, itin sparčiai besiplečianti visame pasaulyje“, – sako Vilniaus universitetinės ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Gintautas Brimas. Pasak jo, nutukimas gana dažnai įvardijamas kaip daugelio ligų katilas. Tarkime, antsvoris užkrauna didelį krūvį sąnariams, taip pat graso cukriniu diabetu, akmenlige, hipertenzija, moterims gali sukelti vaisingumo sutrikimų, dažną lydi psichologinės problemos.

Ne vienus metus sostinės vaikų dantis gydantis odontologas Artūras Maršalka sako, kad daugeliui sveikatos neprideda gerėjančios ekonominio gyvenimo sąlygos bei vis didėjanti perkamoji galia. Jo manymu, tai blogina ir dantų būklę. Odontologas atkreipia dėmesį, kad šiandieninio maisto racione labai daug chemiškai ir termiškai apdorotų produktų, kuriuose gausu lengvai fermentuojamų angliavandenių, kenkiančių dantims. Jis taip pat pastebi, kad jau kelinti metai prastėja vaikų burnos higienos įgūdžiai.

Žvelgiant, kaip pakito situacija nuo 1991 iki 2014 m., skaičiai pakankamai iškalbingi: ėduonies paplitimas nuo 85,4 proc. šoktelėjo iki 88 proc.

Taigi specialistas, „Veido“ paprašytas įvertinti pastarųjų metų vaikų dantų būklę Lietuvoje, pateikia išvadą, kad ji prasta: „Ėduonies paplitimas tarp mažų vaikų vis didesnis. Naujausiais duomenimis, 7–8 metų vaikų grupėje jis siekia 86 proc., 9–10 metų– 89 proc., o 12 metų grupėje – 70 proc. Žvelgiant, kaip pakito situacija nuo 1991 iki 2014 m., skaičiai pakankamai iškalbingi: ėduonies paplitimas nuo 85,4 proc. šoktelėjo iki 88 proc.“

Daug pasiekusiose Vakarų Europos (Olandijos, Šveicarijos ir kt.) bei Skandinavijos šalyse (Norvegijoje, Švedijoje) ėduonies paplitimas tarp vaikų nepalyginti mažesnis. Švedijoje ėduonies pažeistų dantų turi 37 proc. dvylikmečių, Olandijoje – 32 proc., Danijoje – 45 proc., o Lietuvoje – 70 proc. Žinoma, daug prie prastėjančios vaikų dantų būklės prisideda ir nepakankamas tėvų dėmesys: odontologai sutaria, kad mažamečiai vaikai savarankiškai dantis valosi ne itin gerai, tačiau neginčijama, jog saldumynai ir cukrus šiuo atveju griežia taip pat ne paskutiniu smuiku.

Tad gal verta cukrų keisti stevija, ksilitoliu ar medumi? Saldumą patirtume, tačiau mažiau žalotume dantis ir netuktume?

„Turėtume suprasti, kad siekiant išgauti šių medžiagų koncentratą taip pat naudotas ilgas cheminis procesas, taigi šios žaliavos mažiau kenksmingos nei baltasis cukrus, tačiau turėtume apskritai atpratinti savo organizmą nuo saldumo. Jei mityba subalansuota ir nestokojama miego, žmogaus neturėtų kankinti saldumynų ar miltinių patiekalų protrūkis“, – teigia V.Kurpienė.

Kur kas didesne bėda už baltąjį cukrų dietologai vadina fruktozės sirupą. Japonų iš kukurūzų išgautas sirupas maisto pramonei pasirodė daug saldesnis ir patrauklesnis už baltąjį cukrų. Taigi šiandien viešojo maitinimo įstaigos dažnai renkasi būtent jį. Vartotojai didelio skirtumo nejaučia: gardu, saldu, tik bėda, kad sveikatos neprideda.

Nesižavi „Veido“ ekspertai ir ruduoju cukrumi. Nors teigiama, kad jis daug sveikesnis nei baltasis, verta žinoti, kad kai kada jis būna tiesiog dažytas.

Apibendrinant norisi pridėti, kad būtina skaityti produktų etiketes, sekti naujausius mokslo tyrimus ir palengva atprasti nuo cukraus vartojimo. Galbūt vieną rytą išties nubusite nejausdami noro pasisaldinti išaušusios dienos?

Į „Veido“ klausimus atsako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė

VEIDAS: Kaip patartumėte mažinti cukraus vartojimą, kad organizmo neištiktų šokas?

V.K.: Jeigu žmogus labai emociškai prisirišęs prie saldumynų, didelis jo potraukis prie miltinių patiekalų ir saldumynų gali būti ženklas, kad stokojama miego arba kenčiama dėl nesubalansuotos mitybos. Jei žmogus sveikai maitinasi, pakankamai fiziškai juda, neturėtų norėti tokių nesveikų produktų. Tačiau jei vartojant saldumynus juntamas tam tikras emocinis pasitenkinimas, rekomenduoju šiek tiek jų sau leisti. Visiškai sau juos uždraudę vieną kartą galite persivalgyti.

Kita blogybė, ką daro saldumynai, – skatina apetitą ir alkio jausmą.

Įprastai organizmui reikiamų angliavandenių turėtume gauti iš maisto produktų, o grynasis cukrus, staiga virtęs gliukoze, labai greitai išderina mūsų organizmą, imuninę jo sistemą. Šiuo atveju žmogaus organizmą galima palyginti su automobiliu, kuriam degalai taip pat ne iš karto supilami, o paduodami po truputėlį.

Kita blogybė, ką daro saldumynai, – skatina apetitą ir alkio jausmą.

VEIDAS: Kaip vertinate dietas? Esant antsvoriui daug kas būtent jomis stengiasi atkurti norimą organizmo būseną.

V.K.: Laikausi nuomonės, kad jų visai nereikėtų laikytis. Svarbu pasiekti, kad mityba būtų subalansuota. Kas gi nutinka ją apribojus? Rizikuojame, kad daugelio medžiagų tiesiog nebegausime. Net jei mūsų pasirinktas produktas ir labai vertingas, pats savaime jis negali atstoti visų organizmui reikalingų medžiagų. Taigi norimas rezultatas lyg ir pasiekiamas: svoris krinta greitai, bet sutrikdomas sotumo jausmas, sulėtėja medžiagų apykaita.

Kitas dalykas – laikantis dietų daugiau prarandama raumens audinio negu riebalinio, o tai reiškia, kad prarastas svoris grįžta su kaupu.

VEIDAS: Kaip vertinate cukraus pakaitalus?

V.K.: Visų cukrų ir jų pakaitalų reikėtų vartoti kuo mažiau. Nėra saldžių dalykų, kuriuos būtų galima vartoti neribotai. Pastaraisiais metais vėl išpopuliarėjo medus. Daugelis jį vartoja vietoj cukraus. Bet vėlgi, jeigu šeima nusiperka jo 30 kg per sezoną, nereikėtų pamiršti, kad tai tolygu 30 kg cukraus.

Tai absoliučiai tuščios kalorijos, silpninančios vaikų imunitetą, didinančios valstybės ir sveikatos apsaugos išlaidas.

Taip pat dažnai pamirštama, kad tirpinamas karštoje arbatoje jis praranda naudingąsias savybes. Nors ir natūralus, turintis naudingų medžiagų, medus vis dėlto skatina alkį, padidina insulino kiekį, taigi veikia panašiai kaip cukrus. Nereikėtų vartoti jo neribotais kiekiais (iškeisti šaukštelius į stiklainiukus).

VEIDAS: O kaip, jūsų manymu, maitinami mūsų vaikai?

V.K.: Jei vertinsime, kas siūloma jiems reklamų metu per televiziją, pradedant saldžiais sūreliais, jogurtais ir baigiant sausais pusryčiais, kurių dažnai net 40 proc. kiekio sudaro cukrus, išeitų, kad jų mityboje nieko vertingo nėra. Tai absoliučiai tuščios kalorijos, silpninančios vaikų imunitetą, didinančios valstybės ir sveikatos apsaugos išlaidas. Vis dažniau vaikų maisto racione randamas cukrus yra raktas klausimo, kodėl taip auga mamų biuleteniams skiriami pinigai, daugėja alergijų, lėtinių ligų, vis prasčiau atrodo vaikų dantys.

 

Stevija

Charakteristika: nekaloringa ir šimtus kartų saldesnė už cukrų.

Steviją (dar kitaip vadinamą medaus žole) Europos Komisija leido naudoti maisto gamyboje, tačiau Lietuvoje ji vis dar draudžiama. Saldiklis gaminamas iš Pietų Amerikos augalo stevijos lapų ir yra 250–300 kartų saldesnis už cukrų, tačiau nekaloringas (tinkamas ir diabetikams). Nepaisant stevijų populiarumo daugelyje šalių, iki šiol nesutariama, koks kiekis jų produkto vartotojui yra leistinas.

Ksilitolis

Charakteristika: saldus kaip cukrus, tačiau turintis 40 proc. mažiau kalorijų.

Ksilitolis yra cukraus pakaitalas. Dar kitaip jis vadinamas beržų cukrumi (pačioje pradžioje buvo išgaunamas iš Suomijos beržo medienos). Šiandien tai – dirbtinis saldiklis. Klinikinių tyrimų metu pateikta įrodymų, kad ksilitolis apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl apibūdinamas kaip dantims palankus produktas. Tačiau pernelyg dažnai vartojamas gali laisvinti vidurius.

Medus

Charakteristika: šiek tiek saldesnis už cukrų, tačiau turintis 25 proc. mažiau kalorijų.

Medus vadinamas bene seniausiu žmonijos saldikliu, savo sudėtyje turinčiu nedidelį kiekį mineralų (0,2 proc.), vitaminų, baltymų (0,4 proc). Bene didžiausiu jo trūkumu laikomos galimos alerginės reakcijos (dėl šios priežasties jis nerekomenduojamas kūdikiams iki vienų metų). Šiuo atveju ėduonies rizika didesnė nei rafinuoto cukraus.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas savaitraštyje “Veidas” 2015 m. kovo mėnesį

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. kiek kiek rašo:

    Moterims per dieną reikėtų gauti apie 100 kalorijų iš cukraus (30 g), o vyrams – 150 (40 g). -> moteriško cukraus kaloringumas 3,333kal/g, vyriško – 3,75kal/g :) ) kaip atskirti?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...