2016 Birželio 23

Kristupo vasaros festivalis

Ko neišgirdo Leonardo da Vinci

veidas.lt


Renata BALTRUŠAITYTĖ

Kristupo vasaros festivalyje – fortepijonas, skambantis kaip vargonai, ir smuikininkas, simfoninius koncertus atliekantis be orkestro.

„Kai prieš 22 metus pradėjome vasarą Vilniuje organizuoti muzikos festivalį, visi iš mūsų juokėsi, nes kultūrinis gyvenimas tuo metu persikeldavo į pajūrį. Tačiau ir ten renginiai būdavo savotiški: popso daug, o simfoninių orkestrų pasiklausyti susirinkdavo kelios dešimtys žmonių. Vis dėlto jau pirmojo festivalio metu per karščius salės, visų nuostabai, būdavo sausakimšos. Ir šiandien jau niekam nekyla klausimų, ar verta vasarą Vilniuje rengti koncertus. Tačiau bėgant laikui vasaros koncertai sostinėje irgi linkę „komercialėti“: vis daugiau reklaminių efektų, vis mažiau kokybinės atrankos. Mums tenka atlaikyti žvėrišką popso reklamos spaudimą“, – pristatydamas artėjantį Kristupo vasaros festivalį, neslėpė jo meno vadovas Donatas Katkus.

Unikalūs muzikos instrumentai

Festivalio pradžios koncertui, kuris liepos 3 d. vyks VU botanikos sode Kairėnuose, pasirinkta tarptautinė keturių atlikėjų komanda „Dagamba“, sunkiai išsitenkanti konkrečių mu­zikos žanrų ir stilių ribose. Joje susibūrė lat­vių violončelininkai Valteris Puce ir An­tonas Trocjukas, perkusininkas iš Irano Hamidreza Rahbaralamas ir pianistas Dainius Tenys. Kar­tu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru jie ža­da margaspalvį muzikinį spektaklį, kuriame skam­bės Ludwigo van Beet­ho­ve­no, Sergejaus Pro­kofjevo, grupių „U2“, „Led Zeppelin“ kū­ri­niai.

Ir šiandien jau niekam nekyla klausimų, ar verta vasarą Vilniuje rengti koncertus.

Vis dėlto unikaliausio festivalio programos koncerto teks palūkėti iki vasaros pabaigos, kai rugpjūčio 19 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje rengiamas pirmasis Lietuvoje lenkų pianisto bei ins­trumentų konstruktoriaus Slawomiro Zub­ryc­kio pasirodymas. Į Vilnių bus atvežtas ir jo paties pagal Leonardo da Vinci brėžinius pagamintas instrumentas viola organista, kuriam S.Zubryckis paskyrė ketverius savo gyvenimo metus. Pirmąkart šis instrumentas, kurio skambesio pats L.da Vinci taip ir neišgirdo, buvo pristatytas 2013 m. Karališkajame Krokuvos fortepijono festivalyje.

Nors atrodo panaši į tradicinį fortepijoną, viola organista dėl vidaus mechanizmų sandaros skamba kaip styginių orkestro, klavesino ir vargonų mišinys. Šis skambesys puikiai atskleidžia baroko kūrinių didybę ir jau atkreipė į save ne vieno žymaus atlikėjo dėmesį. Pavyzdžiui, pernai pasirodė solistės Björk albumas „Vulnicura Strings“, kurio įraše su savo sukonstruotu instrumentu dalyvavo ir S.Zubryckis.

L.Ciarlos pasirodymai pavergia tiek klasikos, tiek džiazo mėgėjus.

Liepos 27-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuosiantis italų smuikininkas Luca Ciarla irgi nepėsčias: simfoninį orkestrą jo koncertuose atstoja elektroniniai garso efektų pedalai. Juos pasitelkiant gerai žinomi Johanno Sebastiano Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai įgyja netikėtai modernų skambesį, o klausytojui sunku patikėti, kad visą jo girdimą muziką scenoje atlieka vienas žmogus. L.Ciarlos pasirodymai pavergia tiek klasikos, tiek džiazo mėgėjus.

Tango, flamenkas, fadas

Jau kitą, liepos 28-osios vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje viešės legendinis tango pianistas Pablo Ziegleris, daugiau kaip dešimtmetį grojęs vienoje scenoje kartu su Astoru Piazzolla. O 2011 m. P.Ziegleris kartu su iš Urugvajaus kilusiu operos solistu Erwinu Schrottu įrašė albumą „Rojotango“, laimėjusį „Echo Klassik“ apdovanojimą.

„Jei gimėte Buenos Airėse, tai žinote, ką žmonės kalba, veikia, kur eina, kas jiems rūpi. Visur aplink – tango muzika. Ji tiesiog gyvena gatvėse. Tango mano širdyje, mano kraujyje“, – sako pianistas, Vilniuje savo ir A.Piazzollos kūrinius atliksiantis kartu su violončelininku Ruslanu Vilenskiu ir Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Pirmą kartą Lietuvoje lankysis ir šiuo metu geriausiu flamenko šokėju tituluojamas Federico Ordonezas iš Ispanijos, kuriam gyvai akompanuos jo tautiečių flamenko trio. F.Ordonezas gerai žinomas ir baleto scenoje: šiuo metu jis dirba Briuselio karališkajame teatre „La Monnaie“, kuriame kaip choreografas sukūrė ne vieną spektaklį. Atlikėjas savo pasirodymuose susieja skirtingas šokio technikas, todėl jo flamenko pasirodymai pakeri virtuoziškumu. Vilniečiai tuo galės įsitikinti rugpjūčio 25 d. vakarą VU botanikos sode Kai­rėnuose.

Jei gimėte Buenos Airėse, tai žinote, ką žmonės kalba, veikia, kur eina, kas jiems rūpi. Visur aplink – tango muzika.

Dar anksčiau, liepos 20 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje bus galima klausytis ispanų pianisto ir kompozitoriaus Abdono Alcarazo, kuris taip pat pristatys flamenko stiliaus džiazo kompozicijų programą. Nors sunku įsivaizduoti flamenko muziką be gitaros, pasirodo, kad panorėjus fortepijonas puikiausiai sugeba šį instrumentą pakeisti.
Liepos 17 d. VU botanikos sodo scenoje viešės italų muzikantas Antonio Palmisani, kuris dar studijuodamas filologiją susižavėjo portugalų kalba ir ja atliekamomis brazilų dainomis. Šią meilę jis stengiasi perteikti ir klausytojams, todėl tolimuose kraštuose mėgsta pasakoti apie savo atliekamų kūrinių prasmę bei kaip jie buvo sukurti. Kartu su A.Palmisani scenoje pasirodys jo tautietis Vito Giacovelli, tikra brazilė Ze Kouyate ir trys lietuviai: pūtikas Remigijus Rančys, kontrabosininkas Gediminas Svilas bei perkusininkas Gediminas Stankevičius.

Vis dėlto mes su portugalų kalba dažniau siejame fado muziką, kuri toje pačioje scenoje skambės rugpjūčio 7-osios vakarą, kai joje stovės vokalistas Telmo Piresas. Gimęs Por­tu­ga­li­jo­je, tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Vokietijoje, dainininkas atrado fadą tik prieš penkerius metus sugrįžęs į Lisaboną. Ir atrado taip sėkmingai, kad netrukus jau koncertavo vieninteliame pasaulyje Fado muziejuje, kuriuo didžiuojasi Lisabona. Jame pasirodo nemažai pripažintų fado dainininkių moterų, tačiau tėra vos keletas solistų vyrų, reiklių tautiečių įsileidžiamų į prestižinį „Museu do Fado“.

Pianizmo ateities pumpurai

Festivalio fortepijoninių rečitalių ciklas šįkart pristatys jaunuosius lietuvių atlikėjus. Šiuo metu Ciuricho menų universitete studijuojanti širvintiškė Akvilė Šileikaitė lygia greta daro ir pianistės, ir dailininkės karjerą: užsienyje rengia ne tik solinius koncertus, bet ir personalines parodas. Šv. Kotrynos bažnyčioje liepos 16 d. kartu su ja koncertuos ir bendraamžis pianistas Dominykas Girčius, metus studijavęs F.Liszto aukštojoje mokykloje Veimare, o vėliau baigęs magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šioje akademijoje fortepijono studijas pradėjusios A.Šileikaitės dėstytojas buvo pianistas Daumantas Kirilauskas, kurio koncertas festivalyje numatytas liepos 30 d. Šį kartą virtuozo pasirinktos programos kodas – tonacija C, sujungianti J.S.Bacho Antrąją partitą ir L.van Beethoveno Variacijas Antono Diabelli tema, kurios visos dėl savo sudėtingumo retai kada būna atliekamos.

Garbė pristatyti savo rečitalį suteikta ir Simonai Zajančkauskaitei, studijavusiai Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijoje. „Dažnas mūsų dienų atlikėjas paskęsta natose, stygose, klavišuose, palikdamas klausytoją vienui vieną didžiulėje ištaigingoje koncertų salėje. Mano tikslas yra iš naujo atrasti ryšį su klausytoju ir leisti jam nukeliauti į romantikų susibūrimus Johanneso Brahmso namuose, atrasti XX a. pradžios kontrastų ir skandalų pilną Paryžių, o galbūt kartu J.S.Bachu paklaidžioti vingiuotomis Veimaro gatvelėmis“, – teigia pianistė, Šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuosianti liepos 23 d.

Kristina Annamukhamedova šiuo metu studijuoja Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje, todėl į savo rečitalio, rengiamo rugpjūčio 20 d., programą įtrauks ir šio kompozitoriaus kūrinių. O pats jauniausias fortepijoninių rečitalių ciklo atlikėjas – septyniolikmetis Ignas Maknickas, dar tebesimokantis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Kalifornijoje gimęs, tačiau Lietuvoje išugdytas talentas jau pradinėse klasėse pradėjo savo namuose rikiuoti įvairių nacionalinių bei tarptautinių konkursų apdovanojimus, o prieš porą metų tapo pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko prasimušti į prestižinio konkurso „The International Piano Competition for Young Musicians“, kuriame varžosi viso pasaulio pianino vunderkindai, laureatų sąrašą.

Užtai nemaža dalis vargonų muzikos atlikėjų ištikimiems koncertų klausytojams pasirodys jau pažįstami. Kadangi „Sakralinės muzikos valandų“ ciklas yra vyresnis už patį Kristupo vasaros festivalį ir šįmet mini savo 25 metų sukaktį, tai, pasak ciklo meno vadovės Renatos Mar­cin­ku­tės-Lesieur, natūraliai kilo noras susikviesti se­nus draugus. Tie draugai – tai Ai­va­ras Kalejis iš Latvijos, Martinas Strohhac­keris iš Vokietijos, Bernhardas Gfrereris iš Austrijos.

Bus ir jaunųjų vargonininkų – tai Rusijos lietuvaitė Mona Roždestvenskytė, šiuo metu studijuojanti Vokietijoje, bei italas Luca Ratti. Iš Izraelio, kuriame nedaug vargonus turinčių bažnyčių, atvyks Aleksandras Gorinas, o iš JAV – Davidas Troiano, kuris nusimano ne vien apie vargonų registrus, bet dažnai pasirodo ir kaip dirigentas, ir kaip operos tenoras.

Maestro ieškos pabėgusios dainelės

Kristupo vasaros festivalio koncertai vyks ne vien Vilniuje – atskiros jo programos bus kar­tojamos Ch.Frenkelio viloje Šiauliuose, Birš­tono kultūros centre, Bistrampolio dvare Panevėžio rajone ir Gelgaudiškio dvare Šakių rajone.

Neliks pamiršti ir vaikai: jiems prekybos centre „Ozas“ veikiančiame „Vagos“ knygyne skiriamas atskiras trijų nemokamų koncertų ciklas. Vieną programą, kurioje pats D.Katkus vaidins senelį, ieškantį pabėgusios dainelės, parengė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kitas, atsižvelgiančias į mažylių amžiaus grupes, – ankstyvojo ugdymo mokyklos „Straz­da­nė­lės“ komanda. Savo ruožtu paties knygyno darbuotojai, bendradarbiaudami su ugdymo specialistais, rengia vaikams užduotis, skatinančias juos domėtis knygomis.

„Organizuodami vaikams skirtus koncertus įsitikinome, kad Lietuvoje yra labai daug šeimų, kurioms rūpi jų vaikų kultūrinė edukacija. Kristupo vasaros festivalis laikosi savo senojo devizo, teigiančio, kad nėra blogų muzikos žanrų, išskyrus nuobodžius. Todėl nuobodžiauti savo klausytojams neleisime. Praėjusiais metais dėl turinio įvairiapusiškumo, kokybės bei draugiškos aplinkos patekome tarp 70 geriausių Europos festivalių – tai įpareigoja išlaikyti išsikeltą kartelę“, – tvirtina festivalio direktorė Jurgita Mu­raus­kienė.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. A. A. rašo:

    Junkimes prieš naujaji Darbo kodeksą birželio 27d. (pirmadienį) V. Kudirkos aik. 12 val. Paremkim protestuojantį Lietuvos jaunimą ir okupuokim aikštę!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...