2013 Lapkričio 05

Ko mums trūksta, kad būtume visaverčiai europiečiai

veidas.lt

Praėjusią savaitę paskelbtame „Doing Business“ ir kituose pasauliniuose indeksuose Lietuva daro pažangą. Deja, ši – ne esminiuose dalykuose, o paprasti piliečiai mažai junta, kad statistiškai pralenkiame vis daugiau ES šalių.

JAV ekonomikos profesorius Edas Dolanas prieš porą savaičių paskelbė Lietuvos savimeilę glostančias prognozes: pagal pagrindinį gerovę matuojantį rodiklį – BVP vienam gyventojui Lietuva, kaip ir Estija, dar iki šių metų pabaigos gali aplenkti Graikiją ir Portugaliją. Be to, jau esame palikę už nugaros Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, taip pat ir kaimynus latvius bei estus. Ekonomistas primena, kad dar visai neseniai, 2004-aisiais, kai įstojome į ES, baltijiečiai buvo patys skurdžiausi (tiesa, tuomet Bulgarija ir Rumunija dar nebuvo ES narės), bet pamaži artėjame prie europietiškos gerovės vidurkio.
Lietuva šiemet aplenkė savo amžinus konkurentus estus ne tik pagal BVP vienam gyventojui rodiklį, bet ir Pasaulio banko „Doing Business“ verslo aplinkos indekse. Atrodytų, belieka džiūgauti, bet užtenka nuvažiuoti iki Talino, ir įsitikini, kad mūsų perkamoji galia iš tolo neprilygsta vietos gyventojams. O ir Lietuvos šuolis verslo aplinkos indekse, deja, nėra proporcingas tiesioginėms užsienio investicijoms, pagal kurias kaimynai mus lenkia.
Kodėl tarptautiniuose tyrimuose atrodome gražiau nei realybėje?

Pokyčiai, susiję su verslu, – labiau kosmetiniai
Per dešimt pozicijų aukštyn! Lietuva šiemet „Doing Business“ reitinge iš tiesų žengė septynmylį žingsnį iš 27-os į 17-ą poziciją tarp 189 pasaulio šalių. „Be jokios abejonės, džiaugtis yra kuo, Lietuva tapo patrauklesnė pradėti verslą. Bet pokyčiai labiau kosmetiniai, o verslas akcentuoja struktūrinių reformų poreikį, kas galėtų lemti esmines permainas“, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Jis analizuoja: pagerinome pozicijas pagal keturis kriterijus, bet jie nėra lemiantys verslo aplinkos kokybę. Štai pagal verslo steigimo kriterijų iš 105 vietos šoktelėjome į vienuoliktą, tai labiausiai ir lėmė tokį efektingą pokytį bendrame reitinge. „Tikroji Lietuvos sėkmės „Doing Business“ tyrime priežastis – Registrų centro inicijuota įmonių steigimo internetu paslauga, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei bankų naujovės, suteikusios galimybę gerokai atpiginti ir sutrumpinti verslo pradžią. Šiandien Lietuvoje internetu įsteigiama 63 proc. uždarųjų akcinių bendrovių ir net 70 proc. mažųjų bendrijų. Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga ne tik iki dviejų trijų dienų sutrumpino įmonių steigimą, bet ir 50–70 proc. sumažino įmonių steigėjų išlaidas“, – didžiuojasi Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
Bet, kaip primena A.Izgorodinas, Lietuvoje ir anksčiau verslą įsteigti buvo gana nesudėtinga, tad pokytis verslui buvo palankus, bet neesminis aspektas. Kaip ir dar vienas pagerintas rodiklis – prisijungimo prie elektros tinklų. Nors ir pagal pagerintus rezultatus nesame pavyzdys kitiems: prisijungti prie elektros tinklų verslui užtrunka 148 dienas, o, pavyzdžiui, Vokietijoje – tik septyniolika.
Kur kas svarbiau verslui – paskolos gavimo sąlygos, kurių atžvilgiu Lietuva per metus taip pat padarė šiokią tokią pažangą. „Kaip rodo Lietuvos banko statistika, 2013 m. pirmą kartą nuo krizės pradžios kreditavimas pajudėjo iš mirties taško – tiesa, nuo labai žemo lygio. Per 2013 m. devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteiktų naujų paskolų verslui dydis išaugo beveik 17 proc., bet jų dydis 65 proc. mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Todėl galima konstatuoti, kad finansinių išteklių prieinamumas šiek tiek pagerėjo, tačiau kreditavimo sąlygos išlieka gerokai griežtesnės nei prieš krizę, o bankai kur kas atsargiau vertina potencialius klientus. Tiesa, ir kreditų paklausa gerokai mažesnė nei prieš krizę“, – konstatuoja A.Izgorodinas.
Šiek tiek pagerinome sąlygas ir pagal mokesčių mokėjimo sąlygas, tačiau visame regione tebeišsiskiriame pernelyg sudėtingu mokesčių administravimu. Analitikas lygina: pas mus standartinė įmonė mokesčius turi mokėti vienuolika kartų per metus, Estijoje pernai mokėjo aštuonis, o šiemet – tik penkis, Latvijoje – pernai septynis, dabar – keturiskart.
Išsiskiriame ir neproporcinga mokesčių sistema: darbo jėga Lietuvoje apmokestinama 35,2, o Baltijos regione – 22,6 proc. Apmokestinant kitas sritis proporcijos atvirkščiai proporcingos: pas mus 1,9, o regione – 7 proc. „Išvados dvi: Lietuvoje verslas, kuris nori plėstis, turi samdyti naujus darbuotojus, bet patirsimos didesnės sąnaudos mažina norą tai daryti. Antra, Lietuvoje reikia keisti mokesčių struktūrą, nes darbo mokesčiai mažina verslo galimybes ir tiesiogiai veikia šešėlinę ekonomiką“, – pabrėžia A.Izgorodinas.
Žinoma, džiugu, kad „Doing Business“ reitinge tarp Baltijos šalių esame lyderiai (mes 17-i, estai 22-i, latviai 24-i, o lenkai tik 45-i). Bet lenkiame kaimynes pagal ne itin svarbius rodiklius – verslo steigimo, turto registravimo, svarbesnį, bet ne svarbiausią rodiklį – sutarčių vykdymo. Bet vis dar pralaimime pagal mokesčių mokėjimo sąlygas (Lietuva 56-a, Latvija 49-a, Estija 32-a), kurios verslui gyvybiškai svarbios.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Kažkas Kažkas rašo:

    Kas iš to? Pralenkėme estiją BVP, o atlyginimai ten gerokai didesni. Reikia ieškoti priežasčių.

  2. o kainos o kainos rašo:

    estijoje daug didesnės, todėl pagal perkamąją galia mes netgi lenkiame tiek latvius, tiek estus. Talino gyventojai, kurių algos dar didesnės, lenkia Vilniaus dirbančiuosius pagal perkamąją galia vos 12%. Taip kad, viskas čia normaliai. Tiesa, estai krito gerokai po euro įvedimo, kai kainos pakilo kur kas labiau nei atlyginimai. Taip kad po euro mes irgi krisim, tai gal ir estai mus vėl pralenks…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...