2011 Spalio 05

Ir verslui rūpi Lietuvos gerovė

veidas.lt

Visuomenėje gaji nuomonė, kad verslui rūpi tik pinigai bet kokia kaina, gali būti paneigta. “Išsivaikščiojusios”, tai yra emigravusios, skurdžios, tamsios ir nelaimingos, Lietuvos verslui nereikia.

Tai pažangios ir socialiai atsakingos Lietuvos bendrovės ketina įrodyti rugsėjį pradėtu bendru profesinės savanorystės projektu „Kam to reikia?!“. Beje, tai klausimas, jaudinantis moksleivius, kai jie ima abejoti mokykloje įgyjamų žinių nauda ir praktiniu pritaikymu.

Psichologė pabrėžia asmeninio pavyzdžio svarbą

Vilnietė psichologė-psichoterapeutė Marija Vaštakė tvirtina, kad labai svarbu jaunimą kuo anksčiau motyvuoti siekti žinių, įgyti perspektyvią specialybę. „Gerai, kai realūs, daug pasiekę žmonės moksleiviams papasakoja savo sėkmės istorijas. Juk daug tėvų savo atžaloms pakenkia, patys to nežinodami. Įsivaizduokite jaunuolį, kasdien girdintį tėvų dejones, kad „šioje šalyje nieko nepasieksi“, „reikia emigruoti“ ir panašiai. Arba tėvą, aiškinantį, kad ir be mokslo „galima prasisukti“. Kartais į mane kreipiasi nusivylusių jaunuolių, kurie susiduria su realybe: bemokslio nereikia nei užsienyje, nei Lietuvoje“, – dėsto M.Vaštakė.
Specialistės tvirtinimu, suaugusiųjų pavyzdys – neįkainojamas. „Mano paauglys sūnus žino, kad geras pažymys reikalingas jam pačiam. Vaikiną įkvepia ir mūsų, tėvų, bei senelių pavyzdys. Ankstyvas motyvavimas siekti žinių ir jas tikslingai panaudoti giminėje perduodamas iš kartos į kartą. Mano mama, senelis ir net senelio tėtis dirbo vadovaujamus darbus. Matydami vienas kito sėkmės istorijas, nuo mažų dienų žinojome, kad tik kryptingai mokydamiesi pasieksime asmeninės gerovės. Ji tiesiogiai susijusi su visuomenės gerove: kuo daugiau laimingų, savimi pasitikinčių žmonių, tuo geriau šaliai“, – neabejoja M.Vaštakė.

Įkvėps asmeniniu pavyzdžiu

Projekto „Kam to reikia?!“ pamokas ves įvairių sričių įmonių atstovai. Per šias pamokas mokiniai sužinos, kaip įgytas žinias pritaikyti gyvenime, susipažins su įvairiomis profesijomis, išbandys naujausias technologijas, bus įtraukti į kūrybiškumą skatinančius užsiėmimus.
Mokomąją medžiagą rengiančius verslininkus konsultuos projektui talkinantys Švietimo ir mokslo ministerijos, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto, Mokyklų tobulinimo centro, „Junior Achievement Lietuva“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos atstovai.
Taip pat padės verslo teisės advokatų kontorų grupė LAWIN, verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovė „Metasite“, skaitmeninių ir mobiliųjų technologijų kompanija „Samsung“ bei finansų valdymo grupė FMG.
Mokiniams projektas suteiks galimybę dalyvauti įdomaus formato, interaktyviose pamokose, kurios ugdys jų kūrybiškumą, įkvėps noro mokytis. O vadinamieji gyvi pavyzdžiai padės suvokti, kaip mokykloje gaunamos žinios įgyja „formą“ gyvenime. Verslo profesionalai ves pamokas moksleiviams, kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvaus edukaciniuose projektuose, kvies moksleivius į ekskursijas po įmones.
Susitikimų temos ir veiklos bus derinamos su pamokose nagrinėjamomis temomis, todėl tikimasi, kad projektas bus naudingas ir mokytojams. Juk įgijęs žinių apie praktinį dalyko taikymą mokytojas galės plėsti savo akiratį ir tobulinti turimas kompetencijas. Kai moksleiviai išgirs verslo atstovų nuomonę apie mokykloje gaunamų žinių pritaikymą, mokytojams taps lengviau sudominti juos mokomuoju dalyku.

Prisitaikyti prie kintančių reikalavimų

Šiuolaikinis pasaulis kinta taip greitai, kad mokykla, norėdama suteikti mokiniams naujausių žinių ir kompetencijų, turi nuolat atsinaujinti. O be visuomenės paramos ir susitelkimo, pasak ekspertų, tai padaryti sunku. Projekto metu mokiniai ir mokytojai galės užmegzti ryšių su verslo įmonėmis ir kitokiam bendradarbiavimui bei tolimesniems ateities projektams.
„Kuriant inovatyvią visuomenę ir ekonomiką labai svarbu, kokių gebėjimų jaunuoliai įgyja mokykloje. Turime padėti mokyklai išugdyti savarankišką, atsakingą, mąstančią ir kūrybingą asmenybę“, – teigia Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pasak ministro, pastaraisiais metais verslas vis aktyviau prisideda prie mokinių ugdymo, o sutelkę pajėgas greičiau ir efektyviau pasieksime naudingų permainų.

Verslas sutelkė savanorius

Paklaustas, kaip gimė projektas, bendrovės “Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis atsakė, kad tai natūrali „Omnitel“ socialinės iniciatyvos “Augink atsakingai“ tąsa. Priminsime, kad „Augink atsakingai“ visuomenės taryba sutelkta 2010 m. lapkritį. Visuomenės tarybos nariai diskutuoja vaikų lavinimo temomis, dalyvauja projektuose, renginiuose ir susitikimuose. „Augink atsakingai“ visuomenės tarybą sudaro 15 visuomenėje gerai žinomų mokslo, meno, sporto, verslo ir kitų sričių atstovų. Projekto „Kam to reikia?!“ idėja gimė susėdus telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojams.
“Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys mano, kad norint sėkmingai plėtoti savanorystę itin svarbūs keli veiksniai: lengvai prieinama išsami informacija apie savanorystės galimybes, veiklos formų įvairovė, renginių, leidžiančių savanoriauti kartu su bendraminčiais, organizavimas, savanorių mokymai.
“Swedbank“ ne pirmus metus skatina savo darbuotojų profesinės savanorystės veiklą. Pastebėta, kad pastaruoju metu banko darbuotojų ir kitų profesionalų susidomėjimas prasminga savanoriška veikla mokyklose didėja.
“Matydami, kad šiandien Lietuvoje savanorystei ypač reikalinga infrastruktūra, nusprendėme sutelkti abiejų bendrovių pajėgumus, suburti partnerių grupę ir sukurti savanorystės skatinimo sistemą, kuri suvienytų gerus darbus norinčius daryti žmones, – aiškina A.Danys. – Tikiu, kad verslo įsitraukimas į mokinių ugdymą gali padėti jaunuoliui pažinti įvairias profesijas dar mokyklos suole ir taip palengvinti savo tobulėjimo krypties pasirinkimą.“
„Kūrybinga, veržli ir lyderio savybėmis pasižyminti karta gali būti išugdyta tik tuomet, jei ji noriai semsis ne tik teorinių žinių, bet ir gaus patarimų bei pavyzdžių, kaip šias žinias pritaikyti darbe, siekiant karjeros. Tikime, kad nauja iniciatyva padės šiam tikslui suvienyti verslo įmonių ir mokyklų pajėgas“, – sako A.Zabulis.

Pasijunta lyg fabrike

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Įmonių ekonomikos katedros doktorantas, buvęs Lietuvos mokinių parlamento vicepirmininkas, buvęs VGTU studentų atstovybės prezidentas Justas Nugaras jaunosios kartos gyvenimą ir poreikius pažįsta ne iš nuogirdų. Pasak jo, ne visi į aukštąsias mokyklas įstojusieji žino, kodėl pasirinko vieną ar kitą specialybę, kai kurie neturi ateities vizijos.
„Kartais atsitinka, kad poreikis mokytis – iš pradžių vidurinėje, vėliau universitete – kyla ne iš vidaus, o spaudžiant tėvams, visuomenei. Todėl svarbu, kad nuo mokyklos suolo jaunuoliams būtų pateikiama informacija apie kuo platesnį galimybių, naujausių technologijų spektrą: kad kiekvienas galėtų save projektuoti ne į „vakar dienos“ specialybes bei profesijas, o rinktis perspektyviausias, atitinkančias jo pomėgius ir gebėjimus. Laiku tinkamai nemotyvuotas studentas (buvęs moksleivis) aukštojo mokslo įstaigoje pasijunta tarsi fabrike: jis mechaniškai mokosi, nemoka taikyti įgyjamų žinių. Beje, remiantis moksleivių, studentų apklausomis, pagal mokymo įstaigose įgyjamų žinių lygį Lietuvos rodikliai atitinka tarptautinius standartus, tačiau absolventų gebėjimas žinias taikyti džiugina mažiau“, – tvirtina J.Nugaras.
Jo manymu, daugiausiai pasiekia tie, kurių akys dega, kurie žino, ko ir kodėl siekia. Vėliau tokius absolventus mieliau įdarbina įmonės, o jie patys rinkai sukuria kokybiškesnį produktą. Nemotyvuoti, mechaniškai iškalę studijų programas jaunuoliai sunkiau prisitaiko darbo rinkoje. „Tokių žmonių gyvenime įvyksta lūžis vos baigus mokyklą ar universitetą. Nejausdami krypties jie sunkiai prisitaiko, o įtikėję, kad užsienyje laukia geresnė ateitis, emigruoja“, – nuomonę pagrindžia J.Nugaras.

Faktai ir skaičiai

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2060 m. Lietuvoje gyvens 2,5 mln. gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių sumažės nuo 58,6 iki 41,4 proc., vyresnių žmonių pagausės nuo 16 iki 32,7 proc.

Vaikų Lietuvoje sparčiai mažėja, dėl to nukenčia kartų kaita.

2011 m. rugsėjį pradėtas Lietuvos mokykloms skirtas projektas “Kam to reikia?!”

Planuojama, kad per pirmuosius ketverius metus projekte dalyvaus 95 proc. šalies mokyklų.

Ketinama organizuoti 3 tūkst. susitikimų su mokiniais.

Ateityje mokytojai ir mokiniai galės patys spręsti, kokį svečią jie nori pasikviesti į savo mokyklą. Projekto vykdytojai pateiks susitikimų organizavimo platformą internete, kuri leis ne tik rasti norimą pranešėją ar temą, bet ir pasirinkti pageidaujamą susitikimo formatą.

Į susitikimus ketinama pakviesti apie 60 tūkst. vaikų.

Į profesinę savanorystę įsitrauks 2 tūkst. įvairių sričių profesionalų iš 400 įvairių organizacijų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...