2014 Rugpjūčio 21

Klaipėdos vizitinė kortelė Kairių gatvė neatpažįstamai pasikeitė

veidas.lt

Šią vasarą oficialiai baigta rekonstruoti Klaipėdos miesto vizitine kortele vadinama Kairių gatvė, vedanti iš Tarptautinės jūrų perkėlos į Klaipėdos miestą.

 

 

 

Rekonstruoti pustrečio kilometro atkarpą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pradėjo prieš trejus metus. Atliktų darbų suma siekia beveik trisdešimt milijonų litų. Kairių gatvė – vienas infrastruktūros projektų, kuriuos mieste įgyvendino KVJUD.

„Šios gatvės rekonstrukcija ypač svarbi, nes gatvė reprezentuoja uostamiestį svečiams, atplaukiantiems iš kitų šalių į tarptautinę perkėlą. Prastos būklės gatvę buvo būtina sutvarkyti ir dėl čia esančių pagrindinių Klaipėdos multimodalinių terminalų“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Žingsnis po žingsnio

Pustrečio kilometro atkarpa pradėta rekonstruoti prieš trejus metus. Pirmiausia buvo įgyvendintas Perkėlos gatvės rekonstrukcijos projektas, o 2011-aisiais KVJUD ėmėsi ir Kairių gatvės rekonstrukcijos projekto.

Šiam projektui buvo suteikta 21,3 mln. Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Darbai buvo vertinami 32,8 mln. Lt, tačiau projektą pavyko įvykdyti kur kas pigiau, sutaupant apie 3 mln. Lt valstybės lėšų. Projektas įgyvendintas už 29 675 764 Lt.

Atsižvelgiant į tuo metu buvusią Kairių gatvės būklę, išskirti trys šio projekto statybos darbų etapai, kuriems buvo parengti atskiri techniniai projektai.

Pirmuoju etapu rekonstruotas 761 m ilgio gatvės ruožas nuo skirtingų lygių sankryžos iki Klaipėdos, arba vadinamojo Vilhelmo, kanalo. Dabar šis Kairių gatvės ruožas turi keturias eismo juostas su 2 m pločio dviračių taku ir 1,5 m pločio šaligatviais. Priešingų krypčių eismo juostas skiria skiriamoji juosta su žaliąja veja.

Antruoju etapu rekonstruotas Kairių gatvės automobilių tiltas per Klaipėdos kanalą. Tiltas paplatintas ir dabar yra ne dviejų eismo juostų kaip anksčiau, bet keturių. Šalia tilto įrengtas 3,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas. Bendras tilto ilgis – 32,24 m, plotis – 25,25 m.

Trečiuoju etapu atgimė dar vienas šios gatvės ruožas, prasidedantis prie tilto per Klaipėdos kanalą ir einantis iki geležinkelio tilto. Taigi gatvės pradžia sujungta su rekonstruotu tiltu per Klaipėdos kanalą.

Iš viso rekonstruota 2570 metrų gatvės.

Gatvės rekonstrukcijai panaudotos KVJUD, valstybės ir ES paramos lėšos pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

 

Svarbu ir miesto gerovei

 

Į Klaipėdos miesto gerovę uosto direkcija kasmet investuoja maždaug po 9,2 mln. Lt. Dalį šių investicijų sudaro ES paramos lėšos, panaudotos privažiavimo keliams prie uosto gerinti. Per pastaruosius 14 metų įgyvendintų ir uostui, ir miestui svarbių projektų vertė – 129,2 mln. Lt.

Tokia suma prisidėta tvarkant ir rekonstruojant miesto privažiuojamuosius kelius, rengiant miesto šventes, sportininkų varžybas. Didžiulis uosto indėlis teko Jūrininkų prospekto, Herkaus Manto gatvės atkarpos nuo poilsio parko iki viaduko ties S.Dariaus ir S.Girėno gatve rekonstrukcijai, Minijos gatvės atkarpos nuo Baltijos prospekto iki Jūrininkų prospekto sutvarkymui, taip pat Nemuno, Agluonos, Žalgirio ir Marių gatvių rekonstrukcijai. Periodiškai rekonstruotos Baltijos, Taikos prospektų atkarpos, sutvarkyti privažiavimo keliai į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Beveik kasmet etapais buvo tvarkoma Kairių gatvė su ją kertančiomis sankryžomis.

Uosto direkcija nuolat prisideda prie Klaipėdos miesto savivaldybės transporto infrastruktūros projektų. 2014–2016 m. KVJUD yra numačiusi skirti 13,6 mln. Lt miesto privažiavimo kelių rekonstrukcijai. Planuojama tvarkyti Nevėžio gatvę, Minijos gatvės ruožą nuo Baltijos prospekto iki Jūrininkų prospekto, atlikti pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninio projekto patikslinimo darbus.

„Esame Klaipėdos miesto bendruomenės dalis, todėl skiriame ypatingą dėmesį miestui ir jo žmonėms. Miestas ir uostas turi dirbti ranka rankon, juk sėdime vienoje valtyje, todėl tarpusavio supratimas plėtojant ir miestą, ir uostą yra labai svarbus“, – sako generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, apibendrindamas, kad uostamiestis neabejotinai jaučia svarų uosto direkcijos dėmesį. Jeigu nebūtų uosto, tai ir Klaipėdos miesto veidas būtų kitoks.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...