2015 Rugsėjo 01

Klaipėdos uoste sukurtos sąlygos prisideda prie grūdų eksporto augimo – PR

veidas.lt

Iš jūrų krovinių kompanijos „Bega“ jau pajudėjo laivai su naujojo derliaus grūdais.

 

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ praėjusią savaitę į didelio tonažo laivą pakrauta ir išgabenta pirmoji šio sezono lietuviškų grūdų derliaus siunta. Šią savaitę prie „Begos“ krantinių į laivus kraunamos naujos grūdų partijos. Palyginti su praėjusiais metais, šiųmetis grūdų eksporto sezonas prasidėjo ypač anksti. Paprastai eksportiniai grūdai į laivus uoste būdavo pradedami krauti tik rugsėjį, o šiemet pirmojo laivo sulaukta jau rugpjūčio viduryje.

Pirmąją šio sezono 63 tūkst. tonų jungtinę kviečių partiją į Saudo Arabiją išsiuntė išsyk trys Lietuvos bendrovės, dirbančios tarptautinėje prekybos augaline žemės ūkio produkcija rinkoje: „Agrorodeo“, „Kauno grūdai“ ir „Agrospelta“. Būtent jų turimos sutartys su grūdų pirkėjais paankstino šių metų lietuviško derliaus eksportą.

 

Grūdininkai kelia ambicingesnius tikslus

„Neįprastai švelni žiema, rekordiniai kviečių pasėlių plotai bei didėjantis Lietuvos ūkių produktyvumas sudarė tinkamas sąlygas užauginti rekordinį javų derlių. Dėl to visoje Lietuvoje prie grūdų priėmimo punktų jau pradėjo formuotis eilės. Noras sutrumpinti javų pridavimo laiką ir maksimaliai patenkinti savo klientų poreikius verčia pradėti šio sezono eksporto programą kone mėnesiu anksčiau nei įprastai ir kelti kur kas ambicingesnius šio sezono tikslus“, – komentuoja bendrovės „Agrospelta“ grūdų prekybos vadovas Augustinas Pukys.

Pasak įmonių grupės „KG Group“ vadovo Tautvydo Barščio, AB „Kauno Grūdai“ grūdų gamybiniai bei prekybiniai poreikiai yra daugiau kaip 500 tūkst. tonų – tiek šiemet javų derliaus planuojama supirkti iš grūdų augintojų. „Esame užsibrėžę pusę Lietuvoje supirktų grūdų eksportuoti, kita pusė bus naudojama kombinuotųjų pašarų bei miltų ir jų produktų gamybai. Mūsų įmonės darbuotojai javapjūtės metu yra pasiruošę padėti kiekvienam Lietuvos ūkininkui operatyviai priimti grūdus, juos išsivežti, džiovinti ar sandėliuoti“, – sako T.Barštys.

Pasak bendrovės „Agrorodeo“ vadovo Roberto Lapinsko, pastaruosius dvejus metus pagrindinis Lietuvos grūdų pirkėjas buvo Iranas. Šį sezoną dėl gero derliaus šalyje ir labai pigių pasiūlymų iš Rusijos jis jau nebus toks aktyvus, todėl Lietuvos bendrovėms dėl Saudo Arabijos rinkos teks kautis su kaimynais lenkais ir vokiečiais.

„Jei nebus stipraus valiutos kurso pokyčio, krova šį sezoną bus labai lėta ir sunki, mat kainos nėra palankios mūsų ūkininkams ir vis dar turi tendenciją mažėti dėl stiprios konkurencijos tarp Baltijos regiono ir Juodosios jūros šalių“, – aiškina R.Lapinskas.

Vis dėlto viliamasi, kad, atsižvelgiant į derliaus mastą, grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiemet augs ir sieks apie 3,5 mln. t. Per 2014 m. laivais išgabenta 2,89 mln. t lietuviškų grūdų ir tai buvo beveik 28 proc. daugiau nei 2013-aisiais.

Pasak Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, ši kompanija pasirengusi perkrauti apie 1,5 mln. t eksportinių grūdų, pernai jų krauta per 1 mln. t. Taip pat įmonė krauna daug kitos birios žemės ūkio produkcijos (įskaitant ir importą), kurios apyvarta ypač išaugo kompanijai pastačius ir 2013 m. pradėjus eksploatuoti Universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą.

 

Eksportą skatina ir didėjančios Klaipėdos uosto galimybės

Pirmoji šio sezono 63 tūkst. t kviečių partija išgabenta „Panamax“ tipo laivu „Sudety“, kuris jūrų krovinių kompanijos „Bega“ terminale buvo pakrautas per nepilnas penkias paras. Kadangi javapjūtė prasidėjo ne taip seniai, tik dalis laivo partijos buvo sukaupta kompanijos „Bega“ Universalaus žemės ūkio produktų krovos terminalo talpyklose. Kita dalis į laivą buvo kraunama tiesiai iš geležinkelio vagonų ir automašinų. Iš viso sezono metu „Bega“ per parą priima apie 250 geležinkelio vagonų ir tiek pat automašinų su grūdais.

Tam įmonėje yra sukurta visa reikiama infrastruktūra ir suprastruktūra. Universalus žemės ūkio produktų terminalas aprūpintas didelio našumo geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo bei pakrovimo stotimi, kuri tiesiogiai sujungta su krantinėje esančiu galingu laivų krautuvu.

Terminalo talpyklose vienu metu galima sandėliuoti apie 150 tūkst. t birių žemės ūkio produktų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai praėjusiais metais išgilinus akvatoriją prie terminalo krantinių, patvirtinta 13 m maksimali laivų grimzlė, leidžianti pakrauti dideles krovinio partijas į „Panamax“ bei „Post Panamax“ tipo laivus. Praėjusį sezoną kompanijos „Bega“ terminale buvo pakrautas didžiausias lietuviškų grūdų kiekis Klaipėdos uosto istorijoje – tąkart „Post Panamax“ tipo laivas „Piera“ išgabeno 74 tūkst. t kviečių.

Šiuo metu Uosto direkcija vykdo uosto kanalo valymo ir gilinimo darbus, todėl tikimasi, kad juos atlikus perspektyvoje maksimali laivų grimzlė prie grūdų krovos krantinės bus padidinta iki 13,4 m. Papildomi 40 centimetrų leistų priimti tiek grūdų, kiek atgabena visas geležinkelio sąstatas. Todėl tiek uosto klientai, tiek operatoriai labai teigiamai vertina Uosto direkcijos pastangas didinti Klaipėdos uosto patrauklumą bei konkurencingumą.

Reikalui esant, ūkininkams yra galimybė grūdus į uostą vežti tiesiai iš laukų, išvengiant tarpinių elevatorių, mat kartu su bendrove „Kauno grūdai“ „Begos“ terminale yra pastatyta grūdų valymo ir džiovinimo įranga, kurios pajėgumai – daugiau nei 2 tūkst. t grūdų per parą. „Sėkmingai ne vienus metus besitęsiantis bendradarbiavimas su kompanija „Bega“ leido supaprastinti grūdų priėmimą. „Begos“ terminale šiemet priimame kviečius, rapsus, pagal atskirą susitarimą – pašarinius kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius. Visos kultūros terminale ūkininkų patogumui priimamos ištisą parą 7 dienas per savaitę“, – sako įmonių grupės „KG Group“ vadovas T.Barštys.

 

Atsižvelgiama į krovinių siuntėjų poreikius

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus A.Kuzmarskio, turimi krovos ir sandėliavimo pajėgumai kasmet yra didinami bei tobulinami, atsižvelgiant į grūdų siuntėjų poreikius. Praėjusiais metais šalia pagrindinių Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo talpyklų, kurių talpa – apie 120 tūkst. t  grūdų, buvo pastatytas papildomas sandėlis, kuriame telpa 10 tūkst. t grūdų. Šį rugsėjį grūdų sandėliavimo pajėgumai išaugs dar 40 tūkst. t, nes šiuo metu baigiamas statyti dar vienas sandėlis, kuris technologiškai bus integruotas į bendrą terminalo sistemą.

Ruošdamasi šiam sezonui, kompanija „Bega“ iš esmės pagerino autotransporto priėmimo, svėrimo, grūdų bandinių paėmimo infrastruktūrą. Sunkvežimiams su grūdais atvykus į kompanijos transporto sukaupimo ir paskirstymo centrą, vienu metu bandiniai paimami iš dviejų automašinų. Čia pat įkurtoje laboratorijoje jie per kelias dešimtis minučių išanalizuojami ir, atsižvelgiant į rezultatus, mašina nukreipiama į atitinkamą sandėlį.

Be to, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuo metu vykdo uosto geležinkelių rekonstrukciją, per kurią kompanijos teritorijoje bus nutiesta apie 2 km papildomų vidaus geležinkelių. Tai leis dar labiau pagerinti krovinių priėmimą geležinkelio sąstatais bei efektyviau išnaudoti uosto krovos pajėgumus.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. KArolisMak KArolisMak rašo:

    Pirmą kartą girdžiu kompanijos “Bega” pavadinimą. Džiugu, kad Lietuva sparčiai vysto užjūrinių krovinių gabenimo paslaugų rinką. Man žinoma sena krovinių gabenimo kompanija Ad Rem LEZ http://www.adrem.lt/lt/paslaugos/transportavimas-transporto-paslaugos/ad-rem-port-paslaugos-klaipedos-uoste kurie irgi gabena krovinius jūrų keliais. Yra tekę girdėti gerų atsiliepimų iš kolegų, įdomu kaip dabar uostai dalinasi krovinius. Ar pakanka užsakymų ar reikia pakonkuruoti…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...